Išrašė ne tuos antibiotikus
I.V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) sausio 31-ąją dėl staiga pablogėjusios sveikatos apsilankė pas šeimos gydytoją Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centre.
Dviejų mažamečių vaikų mamai sukilo temperatūra, kamavo kosulys, moteris jautė bendrą silpnumą.
Atlikus kraujo tyrimą pacientei nustatyta viršutinių kvėpavimo takų infekcija.
Tačiau jos nuostabai diagnozę pranešė ne šeimos gydytoja, o slaugytoja.
"Gydytoja man išrašė elektroninį receptą antibiotikams. Apie paskirtus vaistus informacijos nesuteikė ir net nepaklausė, ar nesu jautri kokiai veikliajai medžiagai. Su nuolatinių pacientų ligos istorijomis susipažinę šeimos gydytojai gal ir neturėtų to daryti, tačiau pas šią specialistę lankausi gana trumpą laiką, būtų malonu išgirsti tokius klausimus. Dabar jau abejoju, kad ji išsamiai susipažino su mano asmeniniais medicininiais dokumentais, rizikos faktoriais. Netgi nepatikrino gerklės", – stebėjosi I.V.
Tik vaistinėje klaipėdietė pastebėjo, kad gydytoja jai paskyrė netinkamus – alerginę reakciją sukeliančius antibiotikus.
Vaistininkei atsisakius pakeisti vaistus, karščiuojančiai ligonei teko vėl belstis pas šeimos gydytoją.
Man buvo pasiūlyta gydytis arbatomis arba kreiptis į kitą šeimos gydytoją.
"Mano nuostabai, gydytoja atsisakė pakeisti antibiotikus, nebuvo geranoriškai nusiteikusi klausyti mano prašymų bei pateiktų argumentų, kad šios grupės vaistai man asmeniškai netinkami, neturi gydomojo poveikio. Primygtinai paprašiau paskirti gydymą kitais vaistais, tačiau vietoj to man buvo pasiūlyta gydytis arbatomis arba kreiptis į kitą šeimos gydytoją. Šiuo patarimu aš ir pasinaudojau", – nesutriko pašnekovė.
Išsigando komplikacijų
Kaip pati sakė, supratingumo ir pagalbos iš medikų iškart nesulaukusi I.V. žurnalistams pasakojo, kad išrašyti kitus vaistus prašė ne be reikalo.
Pernai, susirgus bronchitu ir gydantis penicilino grupės antibiotikais, moters būklė tapo kone kritinė, galiausiai netgi teko gultis į ligoninę.
Maža to, rugsėjį dėl ištraukto danties gerdama netinkamus antibiotikus klaipėdietė kentė baisius skausmus, kol privačios ligoninės medikai nustatė žandikaulio kaulo uždegimą.
Po tokių išgyvenimų ji tvirtai apsisprendė antibiotikais daugiau neeksperimentuoti.
"Dabar visoje Lietuvoje kalbama apie "piktą" gripą, serga ir maži vaikai, ir suaugusieji. Išsigandau komplikacijų, juolab kad namuose galėjau užkrėsti du mažamečius", – akcentavo pašnekovė.
Dėl įvykusio konflikto moteris nedelsdama kreipėsi į poliklinikos administraciją.
Skyriaus vedėja, anot I.V., problemos neįžvelgė ir priminė, kad gydytoja yra aukštos kvalifikacijos, gerai išmano savo darbą. Esą paskirti antibiotikai pacientei "turi padėti".
"Gydytojos kompetencija aš tikrai neabejoju, teprašiau tinkamo gydymo tinkamais vaistais. Kodėl gydytoja neatsižvelgė į mano prašymą? Juolab kad anksčiau problemų keičiant vaistus niekada nekildavo. Gyvename pažangios medicinos laikais, negi tik vienos grupės antibiotikas gydo kvėpavimo takų infekciją? Nebūkime juokingi", – ironizavo klaipėdietė.
Nustatė pūlingą anginą
Po incidento I.V. buvo paskirta nauja šeimos gydytoja. Pastaroji, pablogėjus pacientės sveikatai, lengva ranka išrašė kitus antibiotikus.
"Netrukus sukilo aukšta temperatūra, beprotiškai skaudėjo gerklę, ūžė ausyse, buvo sunku kalbėti. Kreipiausi į tą pačią gydymo įstaigą, tik jau į kitą gydytoją. Paaiškinau situaciją, gydytoja diagnozavo ūminį tonzilitą ir paskyrė kitus antibiotikus, taip pat pasižymėjo, kokie vaistai man netinka. Po paros būklė pagerėjo, įgavau jėgų pakilti iš lovos, vėl galėjau kalbėti, ryti", – tikino I.V.
Esą apmaudžiausia tai, kad siaučiant gripo epidemijai ligonė, užuot gulėjusi lovoje, buvo priversta porą dienų varstyti poliklinikos duris, kol išsireikalavo sau tinkamą gydymą.
"Manau, savo, kaip pacientės, pareigą atlikau, išvardijau rizikos faktorius, tačiau pagalbos iš pirmosios gydytojos nesulaukiau. Suprantu, šiuo metu poliklinikos yra perpildytos, galbūt gydytoją suerzino papildomas darbas perrašant receptą ar tai, kad neįspėjau jos anksčiau", – svarstė pašnekovė.
Aiškinosi su vyr. gydytoju
Pacientės ir gydytojos nesusikalbėjimas galėjo baigtis kur kas liūdniau, jei I.V. nebūtų buvusi tokia atkakli.
Netylėti nusprendusi klaipėdietė kreipėsi ne tik į poliklinikos vadovybę, bet ir Sveikatos apsaugos ministeriją.
"Apie jokį žalos atlyginimą nekalbu, tiesiog noriu žinoti, kaip reikėtų elgtis kitą kartą, jei gydytojas pasitaikytų toks kategoriškas. Juk persirašyti pas kitą specialistą ar gerti arbatas – ne išeitis", – įsitikinusi moteris.
Atsigavusi pacientė trečiadienio rytą nužingsniavo tiesiai į Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Sauliaus Dabravalskio kabinetą.
"Pacientė išsakė savo pastabas ir lūkesčius, tikrai radome sprendimą ir, manau, yra patenkinta Jūrininkų sveikatos priežiūros centre teikiamomis paslaugomis. Tam ir skiriamas laikas paciento pokalbiui su vadovu – išsiaiškinti susidariusią situaciją ir rasti teisingiausią sprendimą. Mūsų pareiga – rūpintis pacientais", – teigė S.Dabravalskis.
Šio konkretaus atvejo vadovas nekomentavo, esą pirmiausia apie tai bus kalbamasi su pačiais gydytojais.
"Įvertinęs visas aplinkybes gydytojas priima tinkamiausią pacientui sprendimą. Dėl esamos situacijos kalbėsimės su gydytojais, nes man tai buvo naujiena", – neslėpė S.Dabravalskis.
Pašnekovo žodžiais, šiuo metu gydymo įstaigose – sunkus periodas, gripo epidemijos metu tiek sergantys pacientai, tiek gydytojai yra persitempę.
Vieni – iš baimės, kad liga komplikuosis, kiti – dėl didelio darbo krūvio.
Todėl nesusipratimai gali įvykti vien dėl nuovargio ir žmogiškojo faktoriaus.
"Prašyčiau būti atlaidesnius vieni kitiems, nes visiems yra sunku", – įspėjo vyriausiasis gydytojas.
Prašyčiau būti atlaidesnius vieni kitiems, nes visiems yra sunku.
I.V. pasidžiaugė, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas skyrė jai laiko, išklausė ir įsigilino į situaciją.
Galiausiai oficialaus raštiško skundo moteris nepateikė.
Dabar ji jaučiasi gerai ir tikisi, kad su naująja šeimos gydytoja bendrauti bus paprasčiau.
Komentaras
Gitana Ratkienė
Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė
Suprantama, jog kartais tarp gydytojo ir paciento kyla nesutarimų, kuriuos lemia žmogiškieji faktoriai. Tačiau visuomet svarbu pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir pacientais, siekiant išsiaiškinti kilusius nesklandumus.
Šeimos gydytojo normoje nustatyta, jog gydytojas skirdamas vaistą turi atsižvelgti į paciento būklę ir ligos istoriją, taip pat žinoti vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir galimą šalutinį poveikį. Šioje normoje taip pat nustatyta, jog gydytojas gydymo planą turi sudaryti kartu su pacientu.
Tai reiškia, jog pacientas, gydymo aptarimo metu pastebėjęs, kad skiriama veiklioji vaisto medžiaga gali sukelti alergiją arba yra anksčiau sukėlusi šalutinį poveikį, turėtų informuoti šeimos gydytoją, o šis recepte nurodyti kitą pacientui tinkamesnę veikliąją medžiagą.
Jei taip nutiko, kad vaistinėje pacientas pastebėjo, jog gydytojo skirta veiklioji medžiaga sukelia šalutinį poveikį, o receptas išrašytas elektroniniu būdu, jis gali paprašyti vaistininko susisiekti darbo metu su receptą išrašiusiu gydytoju, kad šis elektroniniu būdu pakeistų recepte nurodytą veikliąją medžiagą. O jei receptas popierinis – derėtų dar kartą apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Primename, jog gydytojas išrašydamas receptą nurodo tik veikliąją medžiagą, o ne vaistą, todėl pacientas visuomet gali pats pasirinkti vaistą pagal kainą, gamintoją, pakuotę, pridėtines medžiagas ir kita.
Remiantis pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, jei pacientas yra nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o gavęs netenkinantį administracijos atsakymą – kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą ir nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą.
