Kaip pranešė PAGD, balandžio 22 d. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės papildytos nauju skyriumi „Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymas“, kuriuo reglamentuojamas atliekų tvarkymas. Šias taisykles patvirtino PAGD direktorius Saulius Greičius.

Anot PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, iki šiol nebuvo teisės aktų, kurie reglamentuotų atliekų, išskyrus padangų ir gumos, plastiko ir medienos, laikymą ir tvarkymą, tad, pakeitimais siekiama, jog tokios taisyklės atsirastų.

„Įvertinus prieš keletą metų atliekų utilizavimo įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro bei kitų pastaraisiais metais kilusių gaisrų, susijusių su atliekų tvarkymu bei laikymu, aplinkybes, kartu su Aplinkos ministerija buvo inicijuotas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas, kuriuo siekiama reglamentuoti atliekų tvarkymą. Nauji reikalavimai taikomi atliekoms, kurios pasižymi degumo ar sprogimo požymiais, sudaro degią aplinką ar gali savaime užsiliepsnoti“, – PAGD pranešime spaudai cituojamas J. Targonskas.

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimas buvo inicijuotas pernai rudenį. Tuo metu pradėtos diskusijos su Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento specialistais.

Anot PAGD, šių metų sausį projektas buvo pateiktas oficialiam derinimui Teisės aktų informacinėje sistemoje. Jį galėjo vertinti visuomenė ir suinteresuotos asociacijos. 12 institucijų bei asociacijų pateikė įvairiausių pastabų. Jos buvo įvertintos kovo mėnesį surengtame tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo valstybinės institucijos ir asociacijos.

Pasak J. Targonsko, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimo taikymas bus aktualios daugeliui ūkio subjektų, užsiimančių atliekų laikymo veikla.

Papildytos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės įsigalios 2025 m. sausio 1 d. – per tiek laiko verslas turės galimybę prisitaikyti prie naujojo reglamentavimo.

Nuostatos dėl gaisro gesinimo sistemos įrengimo įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Taip pat nuo 2025 m. liepos 1 d. šios taisyklės bus taikomos Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų atliekų laikymo ir tvarkymo infrastruktūros objektams.

– Kas konkrečiai čia vyko? Kodėl būtent geležinkelio stotyje?

– Vyksta kompleksinės pratybos, mes tikriname visų institucijų sąveiką, jeigu įvyktų kažkoks incidentas ar avarija Astravo atominėje elektrinėje. Ir mes esame geležinkelio stotyje, nes šį kartą į mūsų pratybas įvedėme ir hibridinį elementą, kad, įvykus kažkokioms kitoms grėsmėms, esant neramumams, kažkokioms priešiškoms grupėms, jei nebūtų galima panaudoti autobusų – savivaldybės gavo sąlygą, kad negavo panaudoti autobusų – todėl buvo pasirinktas evakavimas traukiniu. Išbandėme, kiek Lietuvos geležinkeliai galėtų pateikti traukinių, buvo perdėlioti gyventojų srautai ir pirmą kartą buvo panaudota gyventojų evakavimui būtent geležinkelio transportas.

– Iš kur buvo žmonės surinkti, kur vežami?

– Kadangi tos pratybos nėra pirmos, Vilniaus rajonas prieš tai dalyvavo, tai šiandien gyventojai evakuojami iš Švenčionių ir taip pat kelios grupės išvyko iš Vilniaus miesto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar kokių nors klaidelių buvo pastebėta?

– Na, kažkokių didelių šiuo metu tikrai nematome. Dirba kelios dešimtys vertintojų įvairiose institucijose. Mes per savaitę turėsime jų įžvalgas, tada jau galėsime konkrečiau peržiūrėti. Kažkokių rimtų problemų neiškilo, kas liečia patį evakavimą. Taip pat mes ne tik kalbam apie gyventojų evakavimą, bet tikrai dedame daug dėmesio į jautrių grupių evakavimą. Tai tikrai džiaugiamės, kad turime gerus santykius su žmonių su negalia organizacijomis. Mes turime galimybę išbandyti, ar tikrai visos transporto priemonės, visos institucijos tam pasiruošusios. Kol kas pratybos tikrai vyksta gana sklandžiai.

– Taip pat 10 val. ryto šiandien girdėjome ir sirenas kaukiančias. Vieni girdėjo, kiti negirdėjo. Ar taip turėtų būt?

– Na, siekiamybė yra, kad sirenas girdėtų bent 80 proc. gyventojų. Šiuo metu mes tokio tinklo tikrai nebeturime, bet tikrai nesame regione prasčiausi, esame turbūt vieni iš geriausių pagal sirenų tinklą ir sparčiai jį plėtojame. Be abejo, sirenų tinklo plėtojimas reikalauja tam tikro laiko ir turime pasidžiaugti, kad Norvegijos vyriausybė skyrė lėšų ir mes tomis lėšomis sumontavome 200 modernių sirenų. Ir per keletą metų dar planuojame įdiegti 500 sirenų. Taip pat gyventojams buvo siųsti pranešimai į telefonus. Kadangi turime skirtingus operatorius, tai visąlaik kažkokių nedidelių nesklandumų atsiranda. Šiuo metu nenorėčiau jų smulkiai komentuoti, kiekvienas neišsisiuntęs pranešimas yra smulkiai išanalizuojamas, žiūrima, kurioje vietoje ta klaida įvyko ir tos klaidos yra šalinamos. Tai tam yra pratybos, kad jeigu yra kažkur nesklandumai, juos pastebėtume ir realioj situacijoj būtume geriau pasiruošę.

– Kokia dalis žmonių negavo žinučių, dar negalit pasakyt?

– Negaliu pasakyti. Aš asmeniškai gavau.

– Šitie žmonės, kurie bus išvežti traukiniu, kur jie bus išvežti ir kuriam laikui?

– Šiuo metu konkrečiai statistus priims Molėtai, Utena.

Planuojama, kad per porą metų bus įrengta dar apie 500 tokių sirenų.

„Iš šito norvegų finansavimo yra įsigyta 197 sirenos ir jų valdymas, (...) įgyvendinus šitą projektą bus uždengtas ruožas 100 kilometrų nuo Astravo, nes tuo metu planuojant projektą ir derinant pirkimų apimtis dar nebuvo karo pavojaus kaip tokio numatyta, nes projekto parengimas, įgyvendinimas trunka ganėtinai ilgą laiką“, – pirmadienį žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) viršininkas Saulius Greičius.

Viena tokių sirenų pirmadienį pademonstruota ties Vilniaus klinikine ligonine. Modernios sirenos, anot S. Greičiaus, ne tik skleidžia įspėjamąjį signalą, tačiau leidžia transliuoti ir žodinį tekstą.

PAGD vado teigimu, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius, reikia įsigyt dar bent 500 sirenų, kurios būtų išdėstomos visoje Lietuvoje, siekiant padidinti pasiekiamumą ne tik dėl Atsravo atominės elektrinės pavojaus, bet ir kitų geopolitinių grėsmių.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, minimi 500 sirenų įgyvendinant kitą norvegų projektą Lietuvoje bus įrengti per artimiausius dvejus metus. Projektų bendra vertė sieks apie 10 mln. eurų.

 Užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną.

A. Bilotaitės teigimu, Lietuvoje turimas sirenų tinklas „šiuo metu gana blogas“, nes maždaug tūkstantis sirenų leidžia perspėti apie 57–58 proc. šalies gyventojų. Įrengus Norvegijos fondo finansuojamas sirenas tinklas bus išplėstas.

„Tai leis pasiekti geresnį informuotumą gyventojų ir užbaigus projektą turėtume turėti Lietuvoje apie 1141 sireną. Tikslas pasiekti, kad 75 proc. visos Lietuvos gyventojų girdėtų, kad situacija sudėtinga, oro pavojus ar kita situacija, ir galėtų tinkamai sureaguoti“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, Lietuvoje esantis sirenų tinklas visgi yra neblogas, lyginanti su estais ar latviais, kur tinklas sudaro 200 sirenų.

Ministrės teigimu, tarp darbų numatytas ir sirenų tinklo centralizavimas. Šiuo metu ji yra decentralizuota.

„Tai reiškia, kad kiekviena sirena gali būti pajungiama atskirai arba kiekviena savivaldybė organizuoja sirenų įjungimą pagal tai, kokius turi mechanizmus ir algoritmus. Mes dirbame link to, kad turėtume centralizuotą, tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas esant oro pavojui ar kitai situacijai galėtų centralizuotai paspausti mygtuką, ir arba visoje Lietuvoje, arba konkrečioje vietoje įsijungtų sirenos“, – teigė A. Bilotaitė.

Be sirenų įspėjimai siunčiami ir kitais būdais – trumposiomis žinutėmis, kurios pasiekia apie 90 proc. gyventojų. Pasak A. Bilotaitės, šiuo metu kuriama mobili aplikacija, kuri leistų efektyviai įspėti gyventojus apie galimus pavojus.

Mokymai vyko specialiai įrengtame poligone Valčiūnuose, kur nuo ryto įtraukiant savivaldybes ir ministerijas treniruotasi atlikti žmonių evakuaciją, registraciją ir išgabenimą iš užterštų teritorijų, gyventojų bei transporto priemonių švarinimą, lygiagrečiai atliekant užterštumo bei radiacinio fono matavimus.

Pratyboms taip pat buvo pasitelktas sraigtasparnis.

Pasak vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, pratybos vyko kompleksiškai įsitraukiant įvairioms institucijoms.

„Jos yra kompleksinės pratybos. Tai nėra stalo pratybos. Tai yra kompleksinės, visa apimančios, viso plano įgyvendinimo pratybos“, – žurnalistams Valčiūnuose ketvirtadienį sakė V. Dmitrijevas.

„Tą pasirengimą ir toliau tobulinsime, bet, matyt, tas rezultatas bus vis geresnis“, – pridūrė jis.

Reportažą galite stebėti LNK vaizdo įraše:

Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius pažymėjo, kad tokio masto pratybos yra geriausias būdas patikrinti institucijų pasirengimą,

„Turint atominę elektrinę už keleto dešimčių kilometrų, tokios pratybos taps nuolatinės, jos vyko ir vyks ateityje“, – žurnalistams Valčiūnuose sakė S. Greičius.

„Kiekviena įstaiga, atlikusi savo užduotis, matys, kokios yra atliekamos kitų institucijų užduotys ir geriau suvoks savo vietą visame padarinių likvidavimo plane“, – pridūrė jis.

Mes rengiamės pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų.

 

PAGD vadovas pažymėjo, kad galutinis gyventojų evakuacijos scenarijus įvykus avarijai Astravo AE priklausytų nuo oro sąlygų ir kitų aplinkybių.

„Mes rengiamės pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų“, – sakė S. Greičius.

Anot vidaus reikalų viceministro, konkrečių apibendrinimų apie pasirengimo galimai avarijai Astravo AE trūkumus šiuo metu nėra, tačiau jis atkreipė dėmesį į komunikaciją, taip pat pagalbą žmonėms su negalia.

„Kabant apskritai apie kompleksines pratybas, dažnai būna įvairių pastebėjimų susijusių su komunikacija, informacijos perdavimu. Bet aš tikiuosi, kad trūkumai nėra esminiai. Matome vis sklandesnį bendradarbiavimą“, – sakė V. Dmitrijevas.

„Matyčiau galbūt vieningos registravimo sistemos poreikį“, – teigė jis.

Pasak viceministro, detalesnę informaciją apie pasirengimą avarijai galėtų pateikti pačios savivaldybės

„Iš kai kurių savivaldybių girdime, kad realiai, jeigu taip atsitiktų (įvyktų avarija Astravo AE – BNS), reikėtų tikrai labiau orientuotis į priimančios savivaldybės pajėgumus ir gebėjimus priimti. Čia, matyt, šitų pratybų išvadoje kažką tokio galėsime pamatyti“, – sakė viceministras.

V. Dmitrijevas teigė, jog šalies institucijos neturi duomenų apie tuo pačiu metu rengiamas analogiškas pratybas Baltarusijoje.

„Konkrečių duomenų, kas ten dabar vyksta ir kodėl ten galimai vyksta pratybos tą pačią dieną kaip ir čia mes neturime, nes su ta šalimi bendradarbiavimo šituo klausimu nėra. Mes ruošiamės tam nepriklausomai nuo nieko“, – sakė viceministras.

Civilinės saugos pratybomis siekta įvertinti Vilniaus rajono ir Kalvarijos savivaldybių pasirengimą operatyviai evakuoti gyventojus, organizuoti jų sanitarinį švarinimą.

Mokymuose dalyvavo apie 500 statutinių pareigūnų, Lietuvos karių, šaulių, tarnautojų ir nevyriausybininkų.

Aktyviausiai bus įtrauktos Vilniaus rajono ir Karvarijos savivaldybės, dar 16 savivaldybių pratybose dalyvaus netiesiogiai, dalis – stebėtojų statusu.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teigimu, įvykus avarijai 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo elektrinėje radiacija paveiktų trečdalį Lietuvos gyventojų.

Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją dėl to, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.

Anot jo, pirmiausia nelaimės mastas būtų mažesnis, jei daugiabutyje būtų buvę įrengti dūmų detektoriai.

„Antra pamokanti daugiabučio istorijos dalis – kad mergina, kuri iššoko iš balkono, turėjo galimybę nusileisti žemyn kopėčiomis arba pakilti aukštyn, bet tai turbūt ne vienintelis daugiabutis, kuriame tos kopėčios išmontuotos. Ji atsidūrė tarsi spąstuose“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Greičius.

Jo teigimu, bandžiusieji išeiti per evakuacinį išėjimą to padaryti negalėjo, nes evakuaciniai išėjimai buvo užrakinti.

Ji atsidūrė tarsi spąstuose.

„Tas daugiabutis buvo tikrintas, namo administratorius baustas, surašyti nurodymai, kad atlaisvintų evakuacinius išėjimus, kad jie nebūtų rakinami“, – kalbėjo PAGD vadovas.

Pasak jo, ugniagesiai skuba padėti žmonėms, tačiau nesant dūmų detektorių, rakinant evakuacines laiptines „pralaimite kelias auksines minutes, per kurias galima žmogų išgelbėti“.

Anot S. Greičiaus, ugniagesiai į gaisrą Šiauliuose sureagavo operatyviai, tilpo į laiką minučių tikslumu atvykti, išskleisti kopėčias.

„Ir dabar paraginčiau visus, kurie gyvenate daugiabučiuose, kad ir šįvakar, per pietus ar dabar, kas esate namuose, praeikite, pažiūrėkite, ar tikrai evakuaciniai išėjimai neužkrauti, ar yra neužrakinti. Dabar yra techninių sprendimų įrengti spynas iš vienos pusės atsidarančias, kad būtų galima saugiai evakuotis“, – kalbėjo PAGD direktorius.

Didelis gaisras Aido gatvėje Šiauliuose esančio dvylikaaukščio devintajame aukšte kilo liepos 3 dieną apie 13 valandą. Gesinant gaisrą bute rastas negyvas 1979 metais gimęs vyras, dar vieno vyro kūnas aptiktas devinto aukšto laiptinės aikštelėje. Kitą dieną ligoninėje mirė iš degančio buto devintame aukšte iššokusi 2005 metais gimusi mergina.

PAGD direktoriaus duomenimis, šiemet gaisruose šviesiu paros metu žuvo 35 žmonės iš 58 visų žuvusiųjų.

Didžioji dalis šiemet gaisruose žuvusių žmonių, apie 84 proc., anot S. Greičiaus, buvo asocialiai gyvenantys, nuolat girtaujantis ir lovoje rūkantys asmenys.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nuo šeštadienio kviečia šeimas su vaikais, jaunimą ir vyresnius žmones apsilankyti šalies gaisrinėse, susipažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu ir saugios gyvensenos pagrindais.

Užsukti pas ugniagesius į svečius bus galima visus šiuos metus, kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 12 val., skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

„Ugniagesiai gaisruose ir gelbėjimo darbų metu nuolat gelbsti žmonių gyvybes ir turtą. Gaisrų ir kitų nelaimių statistika rodo, kad skaudžių pasekmių neretai galima išvengti. Todėl ugniagesiai gelbėtojai šeštadieniais atvers gaisrinių duris, kad pasidalintų savo patirtimi ir patartų, kaip pasirūpinti saugumu“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Pareigūnai per susitikimus paaiškins, kaip išvengti gaisro namuose ir kaip elgtis jam kilus, parodys pirmines gaisrų gesinimo priemones, primins, kodėl namuose būtina turėti autonominį dūmų detektorių, o vaikai galės pasimatuoti ugniagesių gelbėtojų šalmą ir pasėdėti gaisriniame automobilyje.

„Šiemet šalyje gaisruose žuvo 45 žmonės, pernai per tą patį laiką žuvo 36 gyventojai. Kiekviena auka gaisre yra didžiulė tragedija šeimai ir artimiesiems, – pranešime sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Norime gyventojams priminti, kad jie pasitikrintų, ar dar veikia dūmų detektoriai namuose, ar neišsikrovė jų elementai, o neturinčius šių prietaisų paraginsime būtinai juos įsigyti.

90 proc. šiemet žuvusiųjų gaisruose namuose neturėjo dūmų detektoriaus, kuris galėjo išgelbėti jų gyvybę.

Pasak J. Targonsko, pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – neatsargus rūkymas ir neatsakingas elgesys su ugnimi.

„Norėčiau priminti gyventojams, kad jie taip pat nepamirštų pasirūpinti savo senyvais tėvais – įrengtų jų namuose dūmų detektorių, suremontuotų krosnis, sutvarkytų elektros įrangą. Tik rūpindamiesi vieni kitais mes galime išvengti skaudžių nelaimių“, – sakė valdybos viršininkas.

Visgi, pasak jo, artimiausiu metu moderniomis sirenomis planuojama padengti 100 kilometrų iki Astravo atominės elektrinės, taip pat bus priimami sprendimai ir dėl likusios šalies dalies.

„Ta situacija nėra tokia bloga. Sirenos galbūt nebuvo skirtos karo atvejui. Tos sirenos, kurios buvo likusios nuo tarybinių metų, jos iš esmės buvo prie pavojingų objektų, prie potvynių zonų, ten, kur galėjo kilti pavojus. Tai šiuo atveju praėjusiais metais buvo įsigyta ir uždengta potvynio zona. Vėlgi tos sirenos buvo įsigyjamos pagal tai, kokie ankstesniais metais pavojai buvo matomi“, – LRT radijui teigė S. Greičius.

PAGD viršininko teigimu, potvynio zonos uždengtos pakankamai moderniomis sirenomis, kurias galima paleisti centralizuotai ir per jas transliuoti žodinį tekstą. Moderniomis sirenomis, pasak jo, ketinama artimiausiu metu uždengti ir 100 kilometrų zoną nuo Astravo atominės elektrinės.

Ta situacija nėra tokia bloga. Sirenos galbūt nebuvo skirtos karo atvejui. Tos sirenos, kurios buvo likusios nuo tarybinių metų, jos iš esmės buvo prie pavojingų objektų.

„Šiuo metu pirkimas vyksta, yra paskelbta konkursinė eilė, jei neklystu, dėl 100 kilometrų nuo Astravo zonos uždengimo. Mes galime pasidžiaugti lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, kad uždengsime  pakankamai didelę zoną, kur didžioji dalis gyventojų bus perspėjama sirenomis ir pakankamai moderniomis, kurias galima paleisti ir nuotoliniu būdu, ir centralizuotu, ir galima ištransliuoti žodinį tekstą“, – taip pat pažymėjo jis.

S. Greičius atkreipia dėmesį, kad dėl likusios šalies dalies padengimo įspėjamosiomis sirenomis taip pat bus priimami sprendimai.

„Tokiam atvejui kaip karas prieš 10 metų ar 5 metus nebuvo rengtasi. Tai dar dėl likusios dalies, taip šiuo metu yra rengiamos paraiškos, vyks pirkimai ir dar tikrai šiais metais nebus sprendimų, dar ir kitais turbūt nebus, kol pagamins, bet iš esmės ta linkme yra judama“, – sakė jis.

Visgi, pasak jo, sirenos nėra vienintelis būdas įspėti gyventojus apie pavojų. PAGD viršininko teigimu, kilus grėsmei gyventojai gautų ir įspėjamuosius pranešimus į savo mobiliuosius telefonus.

„Mes turime alerto pranešimus, kuriuos gyventojai gauna esant stichiniam vėjui, kitais atvejais. Tai vėlgi tikrai nedaugelis šalių turi, netgi aplinkinių šalių nedaugelis turi, šiuo metu ir Ukraina bando tik įsidiegti tokią sistemą. Tai ši sistema yra pakankamai pažangi ir tikrai būtų galimybė perspėti. Ir mes turime galimybę būtent išsiuntus alerto žinutes ar suveikus sirenoms, kad gyventojai žinotų, kokių veiksmų imtis, išėjimą į nacionalinį transliuotoją, į radiją, į televizijos eilutę“, – akcentavo S. Greičius.

„Tai tikrai tobulinti tikrai yra ką, bet ta situacija lyginant su kaimyninėmis valstybėmis tikrai yra ne blogesnė, o daugeliu atvejų netgi geresnė“, – taip pat pažymėjo jis.

Tuo tarpu kalbėdamas apie slėptuves PAGD viršininkas pripažino, kad jų šiuo metu tikrai nėra daug. Visgi, pasak jo, šiuo metu yra reikalinga diskusija, ar civilinės apsaugos sistemą yra prasminga transformuoti į civilinės gynybos koncepciją.

„Tokių slėptuvių, kurios galėtų atlaikyti bombardavimus, tikrai jų neturime daug. Ir šiuo metu vyksta diskusija, ar tikrai yra tikslinga įrengti tokias slėptuves, kurios galėtų atlaikyti bombų, raketų smūgius, nes tai būtų labai brangu. Be to, mes turime suprasti, kad tokio karo, kuris vyksta Ukrainoje, scenarijus nebūtinai pasikartos vykstant karui su NATO valstybe. Jeigu būtų naudojami cheminiai ar branduoliniai ginklai, tokiu atveju slėptuvės nuo bombų neapsaugotų“, – sakė S. Greičius.

„Tai šiuo atveju turbūt ir diskusija yra reikalinga, ar civilinės saugos sistema, kuri iš esmės yra skirta ekstremalioms situacijoms, gamtinėms nelaimėms likviduoti, ar ją reikia transformuoti į civilinės gynybos koncepciją, kas iš esmės yra pasirengimas karui“, – taip pat pažymėjo jis.

„Prezidentas susitikęs su ministrais ragino pasvarstyti galimybę ir pats kviečia parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai, kad būtų atskira programa su jai numatytu finansavimu ir priemonėmis ilgalaikėmis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė jis.

Anot patarėjo, tai turėtų apimti gyventojų perspėjimą, evakavimą ir kitus dalykus.

Jis kalbėjo po G. Nausėdos susitikimo su Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministrais Agne Bilotaite, Arvydu Anušausku bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi, kur aptarė šalies civilinės saugos sistemą.

Akcentas – karinė ir civilinė sąveika

„Kokie dalykai ten turėtų būti atspindėti (...), tai perspėjimas-informavimas, kokias mes turime sistemas, kaip jos turi sąveikauti, ar mes jų turime pakankamai, tiek įsidiegiant (o mes Lietuvos nesame jomis pasidengę), tiek palaikant jų gyvybingumą. Taip pat – gyventojų evakavimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Anot K. Budrio, programoje turėtų būti numatyta konkreti institucija, atsakinga už civilinės saugos stiprinimą, kuri apimtų „politinę ir organizacinę lyderystę“ ir kuri dalintųsi atsakomybėmis su savivaldybėmis.

Susitikime taip pat akcentuota būtinybė bendradarbiauti skirtingoms ministerijoms – ypač dėl galimo karinio pavojaus. K. Budrio teigimu, civiliai ir kariniai dalykai turi eiti viena greta.

„Kariniai parametrai turi būti uždėti civilinės saugos priemonių planavimui. Pavyzdžiui, kai vyksta informavimas dabartine gyventojų informavimo sistema apie kokius nors pavojus taikos metu – branduolinė tarša, didelis gaisras, potvynis, yra vieni algoritmai, kai turime karinio pobūdžio situacijas, iš kitur ateina informacija apie galimą raketų ataką“, – tikino jis.

Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – nėra, tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra.

Anot jo, vienokių parametrų kolektyvinės apsaugos statinio reikia siekiant apsisaugoti nuo branduolinio pavojaus, kitokių – nuo, pavyzdžiui, raketų ar bombų smūgių.

Bendros pratybos

Pasak Krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, karas Ukrainoje parodė civilinių ir karinių institucijų sąveikos svarbą.

„Iki karo Ukrainoje buvo vieni elementai testuojami, atitinkamai dabar poreikis įsivertinti ir peržiūrėti tam tikrus scenarijus, juos koreguoti, testuoti, kaip informacija perduodama“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministrė pabrėžė, kad iki šiol daug dėmesio buvo skiriama pratyboms, įvykus nelaimei Astravo AE, tačiau „situacija pasikeitė“.

„Esame sutarę su Krašto apsaugos ministerija, kad organizuosime bendras civilinės saugos ir mobilizacijos sistemų sąveikos pratybas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Jos turėtų vykti artimiausiu metu, tai leis įvertinti institucijų pasirengimą.

Kviečia numatyti ilgalaikius planus

K. Budrys teigia, kad nėra konkrečių skaičių, kiek reikėtų vienokių ar kitokių slėptuvių ir tai reikėtų nustatyti rengiant ilgalaikį planą, galbūt įtraukiant ir, pavyzdžiui, namų rūsius ar požeminius garažus.

„Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo viso pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, kurių griaunamoji jėga ir tiesioginė, ir netiesioginė, ir konvenciniais, ir kitais ginklais – tokio nėra, tokių sąlygų turbūt beveik niekur nėra“, – sakė patarėjas.

Anot jo, net ir sovietmečiu kolektyvinės apsaugos slėptuvės, vadinamieji bunkeriai, nebuvo skirti visų gyventojų apsaugai, o buvo numatyti „kritinėms funkcijoms užtikrinti“.

„Tuos dalykus turime apsibrėžti – kaip juos apsibrėšime nuo to ir priklausys finansavimas“, – pabrėžė jis.

PAGD ir savivaldybių duomenimis, Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln. arba apie 40 proc. gyventojų. Daugeliu atveju tai tėra įprasti pastatai – mokyklos, darželiai, arenos ar kitos uždaros erdvės.

„Teisės aktų inventorizacija“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad minimų statinių rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose galėtų glaustis apie 250 tūkst. gyventojų.

Pasak jos, kad Registrų centro paprašyta įvertinti tiek jau privatizuotas slėptuves, tiek ir esančias viešuose pastatuose ir jas pritaikyti kolektyvinei apsaugai.

„Bet turiu pažymėti, kad užklausus Registrų centro, paprašius pateikti informaciją, jie pateikė, kad Lietuvoje turime tiek įvairių rūsių, kurie nėra vieši objektai, kad jų veikiausiai užtektų visos Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Kartu ji sako, jog vyksta diskusijos, jog naujiems objektams atsirastų reikalavimai „įrengti atitinkamas patalpas ar rūsius“, tinkamus žmonių apsaugai, taip pat taikyti tokius reikalavimus ir renovuojant pastatus.

LRP nuotr.

Ministrė pabrėžė, jog civilinei saugai nebuvo skirta pakankamai dėmesio, todėl ministerijoje dabar vyksta „teisės aktų inventorizacija“.

„Jau suformuota darbo grupė, kuri ruošia strategiją, pirmiausia, trumpalaikėje perspektyvoje, ką galima padaryti čia ir dabar, ką turime padaryti ilgalaikėje perspektyvoje. Žinoma, sudėliojant ir finansinius poreikius“, – kalbėjo A. BIlotaitė.

Pasak jos, nors pasirengimo galimai Astravo atominės elektrinės avarijai planas – parengtas, jį numatoma atnaujinti, atsižvelgiant į karą Ukrainoje.

Vis dėlto A. Bilotaitė pabrėžė, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas efektyviai gynybinei ginkluotei.

„Bet kalbant bendrai apie situaciją, mūsų valstybės kryptis yra investuoti į mūsų valstybės gynybą, į ginklus, priešraketines sistemas, kurios mums leistų užtikrinti mūsų saugumą. Žinoma, galime nueiti tuo keliu, kad turėsime daug įvairiausių iškastų rūsių ar slėptuvių, bet tai – ne mūsų valstybės kelias“, – pabrėžė ji.

Vasario pabaigoje Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje imta diskutuoti apie šalies pasirengimą galimiems iššūkiams, įskaitant civilinę saugą.

„Pabrėžtina tai, kad „Ekologistikoje“ priešgaisrinės priežiūros funkcija nebuvo vykdyta“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ugniagesių vadas.

Jis atsisakė tai komentuoti plačiau, kadangi šiuo metu prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas.

„Tas objektas nebuvo tikrintas Priešgaisrinės saugos inspekcijos. Šitoje vietoje negalime smulkiau komentuoti, kadangi šituo klausimu vyksta ikiteisminis tyrimas“, – tvirtino departamento vadovas.

S. Greičius teigė, kad departamentas taip pat dėl to pradėjo tarnybinį patikrinimą, teikia dokumentus ir bendradarbiauja su prokurorais.

„Mes turime visą dokumentaciją, ji teikiama teisėsaugos institucijoms. Šiai dienai smulkiai pasakyti, kokia buvo situacija, mes dabar pasakyti negalime“, – sakė S. Greičius.

Plačiau to nekomentavo ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Algirdas Bautronis, ir kiti ugniagesių vadovai.

Tas objektas nebuvo tikrintas Priešgaisrinės saugos inspekcijos.

Gaisras atskleidė sistemos ydas

Dėl gaisro tyrimą atlikusios darbo grupės vadovas, departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas sakė, kad įvykis Alytuje parodė, jog reikia peržiūrėti ir patobulinti kai kuriuos teisės aktus.

„Žiūrėdami sistemingai, mes matome, kad mūsų vidaus teisės aktai yra taisytini, koreguotini, todėl siūlome peržiūrėti, patikslinti ir patobulinti teisės aktus, kurie leistų teisingiau sutelkti pajėgas, vadovauti incidento metu, taip pat dėl koordinavimo ir aprūpinimo“, – sakė G. Sakalinskas.

Anot jo, tai – teisės aktai, reglamentuojantys gelbėjimo darbų organizavimą, pajėgų ir priemonių sutelkimą, aprūpinimą kuru, technikos eksploatavimą, taip pat maisto tiekimą incidentų vietose.

G. Sakalinskas taip pat pridūrė, kad matoma būtinybė stiprinti parengtį užpildant laisvus etatus bei stiprinant ugniagesių fizinį ir psichologinį parengimą.

„Tai dar vienas svarbus darbas, kuris mūsų laukia“, – sakė vienas iš ugniagesių vadų.

Pasak jo, būtina peržiūrėti ir ugniagesių darbo laiką gaisro metu.

„Siūlysime svarstyti darbo režimo klausimus. Labai svarbus klausimas – steigti papildomus logistinius modulius, kurių pagalba būtų sprendžiami tiek higieniniai, tiek maisto tiekimo, tiek techninės priežiūros, poilsio klausimai“, – teigė jis.

Anot G. Sakalinsko, būtina papildomai ugniagesius aprūpinti putokšliu, kuris atitiktų aplinkosaugos reikalavimus ir jį būtų galima naudoti gaisre.

Be to, vienas departamento vadovų teigė, kad būtina atnaujinti ir unifikuoti techninę ugniagesių įrangą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente penktadienį pristatytos specialios darbo grupės dėl gaisro Alytuje parengtos tyrimo išvados.

Siekiant įvertinti gaisro gesinimo organizavimą, darbo grupė sudaryta spalio 31 dieną.

Gaisras Alytuje Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.

Kaip skelbia departamentas, gaisrą Alytuje gesino 324 ugniagesiai – ne tik iš Alytaus, bet ir Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Prienų, taip pat savivaldybių ugniagesiai ir ugniagesių mokyklos kursantai.

Ugniagesių pajėgos, padedančios likviduoti padarinius, iki šiol dirba buvusio gaisro vietoje.

Pradžioje gaunama informacija iš savivaldybių, iš kitų institucijų, kaip atitinkami objektai yra suskirstyti į kokio pavojingumo lygius, aiškino jis.

„Šitas objektas nebuvo pavojingų objektų sąraše, bet tai šiuo atveju yra ne mūsų kaltė“, – sakė S. Greičius.

S. Greičiaus teigimu, PAGD daugiausia kliaunasi informacija, gaunama iš atitinkamų institucijų.

„Mes neturime tokios kompetencijos eiti į nenaudojamas ar net naudojamas patalpas, jei neturime pagrįstų įtarimų. Mes šiuo atveju disponuojame ta informacija, kurią gauname tiek iš savivaldos, tiek iš kitų institucijų“, – komentavo jis.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Degė apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai, kuriuose laikomos naudotos padangos. Gaisrą gesino ugniagesių pajėgos iš Alytaus, Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Varėnos ir Marijampolės.

Daugiau kaip po savaitės, praėjusį penktadienį, pranešta apie gaisro gesinimo darbų pabaigą.

Gaisravietėje ir apylinkėse kelias dienas buvo gerokai padidėjęs oro užterštumas. Pasak sveikatos apsaugos specialistų, gaisro metu išsiskyrusių nuodingųjų medžiagų sukelti padariniai žmonių sveikatai gali būti jaučiami ir po dešimtmečio.

Antradienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas, ir uždraudė ūkininkams iš aplink gaisravietę esančių teritorijų jį parduoti, naudoti žmonių maistui ar gyvulių pašarui.