Pačioje Ramiojo vandenyno širdyje, netoli pusiaujo, yra sala, kurioje galioja tik viena taisyklė: gyvenk, kaip nori, tik nekenk kitam.

Čia nėra viešbučių ir svečių namų, o žodis „turistas“ vietinių ausims svetimas. Palmių apsuptyje skalaujami žydrų bangų čia stovi maži balto mūro namukai be stiklų languose ir spynų duryse. Baimintis čia nėra ko, o saugotis – tik ryklių.

Tai viena sunkiausiai pasiekiamų ir mažiausiai civilizacijos paliestų pasaulio vietų iki šiol.

Dar 1947 m. šešių žmonių įgula mediniu plaustu Kontikis įveikę didžiulį atstumą ramiuoju vandenynu iš pietų Amerikos iki Prancūzijos Polinezijos salų. Plaustas netikėtai baigė savo kelionę sudužęs koralinėje saloje priklausančioje Rarojos atolui.

Ekspedicijos dalyviai ten praleido keletą dienų, kol galų gale juos aptiko gretimoje salo įsikūrę polineziečiai. Penki norvegai ir vienas švedas net neįsivaizdavo, kad šio vandenyno platybės slepia tokį grožį.

Ši Tomo Sojerio nuotykius primenanti istorija taip sužavėjo 12 lietuvį, kad dar paauglystėje jis sau davė tvirtą pažadą – nukeliauti į Raroją ir pajusti tai, ką patyrė Kontikio plausto įgula.