Nelaimė ankstų rytą

Trečiadienį, apie 8 valandą ryto, šalia „Švyturio“ arenos lengvasis automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją važiavusį dviratininką. Dubysos gatvėje „Volkswagen“ kliudė apie 50 metų vyrą.

Į įvykio vietą suskubo greitoji ir du policijos ekipažai.

Pasak medikų, nukentėjęs žmogus sąmoningos būsenos išvežtas į Klaipėdos universiteto ligoninę.

Kelių policijos skyriaus duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdoje registruoti 54 eismo įvykiai, kuriuose figūravo dviračių ir paspirtukų vairuotojai, 24-iuose jų buvo nukentėjusiųjų.

30-ia atvejų dviračių vairuotojai pripažinti kaltais.

Suka į važiuojamąją dalį

Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos nario S. Ružinsko, dviratininkai eismo įvykių dalyviais tampa ne tik dėl jų pačių kaltės.

Pagrindinė priežastis, kodėl dviratininkai papuola į eismo įvykius, yra ta, kad ne visur sutvarkyta infrastruktūra, kuri, anot S. Ružinsko, dviratininkus priverčia važiuoti automobilių keliais ar kirsti važiuojamąją dalį, išvažiavimus iš kiemų.

Dažnai koreguojamos kelių eismo taisyklės apsunkina dalyvių eismą kelyje ir lemia avarines situacijas.

„Pavyzdžiui, pervažiuoti Klaipėdos senamiestį dviračių takais yra neįmanoma, nes jų nėra. Herkaus Manto gatvėje važiuojama autobusų juosta. Naujojo Uosto g., Šilutės plentas – šios vietos taip pat neturi dviračių takų. Baltijos prospekte nėra kirtimų dviračių takais, nors tai – pagrindinė magistralė. Vasarą daugiausia dviratininkų važiuoja į perkėlas. Į Naująją perkėlą nuo Minijos gatvės iki šiol nėra dviračių tako, nors projektas yra, bet jis neįgyvendintas, todėl dviratininkai, išvažiavę iš kelto, visą laiką suka į važiuojamą dalį“, – aiškino S. Ružinskas.

S. Ružinskas. Vytauto Petriko nuotr.

Būtina ruoštis žiemai

S. Ružinsko teigimu, eismo įvykyje kaltas dažniausiai būna automobilio vairuotojas, kadangi jis vairuoja padidinto pavojingumo transporto priemonę ir turi būti labai atidus kelyje.

Automobilių ir dviračių vairuotojai dėl dažnų kelių eismo taisyklių koregavimų gali tiksliai nežinoti, kada ir kam yra suteikiama pirmumo teisė kelyje.

„Lenkdami dviračius, vairuotojai nesilaiko pagal taisykles nustatyto saugaus atstumo. Tokiais atvejais yra labai didelė avarijos tikimybė. Taip pat dažnai koreguojamos kelių eismo taisyklės apsunkina dalyvių eismą kelyje ir lemia avarines situacijas“, – pabrėžė S. Ružinskas.

Be to, ir dviračius reikia paruošti šaltajam sezonui laiku.

„Artėjant žiemos laikotarpiui ir nesiruošiant padėti dviratį į šoną, rekomenduojama pasikeisti padangas į platesnio protektoriaus arba į dygliuotas, kad būtų saugiau važiuoti apledėjusiu keliu. Taip pat svarbu pasirinkti saugius važiavimo maršrutus, kadangi važiuoti gatvėmis būna pavojinga dėl susimaišiusio ledo ir sniego“, – aiškino S. Ružinskas.

Klaipėdai suteiktas dar vienas skambus titulas – uostamiestis nuo šiol gali vadintis ir dviračių miestu. Tačiau patyrę dviratininkai teigė, jog Klaipėdai dar reikia įdėti nemažai pastangų, kad ji taptų tikru rojumi dviratėmis transporto priemonėmis važinėjantiems žmonėms.

Varžėsi 14 savivaldybių

"Palyginti su kitais Lietuvos miestais, gal Klaipėdoje ir geriausiai išvystyta infrastruktūra dviratininkams. Tačiau uostamiestį pavadinti dviračių miestu tikrai kol kas yra pernelyg skambu. Ko trūksta? Daugiau dviračiais važinėjančių žmonių, geriau sutvarkytos infrastruktūros, atidumo smulkmenoms", – teigė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys klaipėdietis Saulius Ružinskas.

Konkursą, kuriame rinktas "Dviračių miestas", buvo paskelbusi Susisiekimo ministerija. Jame galėjo dalyvauti visos šalies savivaldybės, tačiau sulaukta tik 14 paraiškų.

Jas vertino speciali Dviračių transporto komisija. Ji atsižvelgė į tai, koks kiekvienoje konkurse dalyvaujančioje savivaldybėje yra dviračių takų santykinis ilgis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat galimybių studijų, teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų, susijusių su dviračių transporto infrastruktūros plėtra, rezultatai.

Ant šaligatvio – konfliktai

Klaipėdoje bendras dviračių takų ilgis yra 95,26 km, vienam gyventojui tenka 0,6 m dviračių takų. Investicijos į dviračių transporto plėtrą Klaipėdoje iš ES, valstybinių ir kitų lėšų per trejus pastaruosius metus siekė apie 10 mln. litų.

"Kai Klaipėda dabar jau ir turi dviračių miesto titulą, tikiuosi, kad ir požiūris į dviratininkus pasikeis, nes daugeliu atveju reikia tik principingesnio politikų požiūrio", – teigė S.Ružinskas.

Jis priminė jau daugybę metų neišsprendžiamą konfliktą tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kurie turi dalytis Manto gatvės šaligatviais.

"Mes jau seniai siūlėme Manto gatvėje automobiliams palikti po vieną juostą, o antrąją abiejose gatvės pusėse atiduoti dviratininkams, tada jiems nebereikėtų važiuoti šaligatviais. Tačiau tokiai iniciatyvai pritrūko politinio palaikymo", – teigė S.Ružinskas.

Važiuoja neteisėtai

Jis taip pat akcentavo, jog infrastruktūra dviratininkams visiškai neišvystyta prie mokyklų. "Moksleiviai juk į mokyklas galėtų atvažiuoti dviračiais, tačiau dabar nėra nei kaip jais privažiuoti, nei kur jų palikti. Todėl vaikus geriau jau automobiliais atveža, o taip nekuriamas saugus eismas", – pabrėžė pašnekovas.

Dar viena problema – dviratininkai Tiltų gatve dabar važiuoja nelegaliai. "Gatvės prieigose yra kelio ženklas, draudžiantis bet kokios transporto, o tai reiškia, jog ir dviratininkų eismą, išskyrus viešojo transporto. Dabar galioja tokia nutylėjimo politika – esą niekas nemato, kad dviračiai Tiltų gatve rieda pažeisdami taisykles. O reikia tiek nedaug, prie kelio ženklo prikabinti ženkliuką, kuris yra įteisintas, jog dviračių eismas leidžiamas. Todėl dviračių miesto valdžiai ir linkėčiau daugiau atsakingumo ir atidumo", – taisytinas klaidas nurodė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.