Tiesa, ne mažiau nei šunys, katės ar jūrų kiaulytės čia buvo laukiami ir jų šeimininkai.

Pramogų pakako tiek vieniems, tiek kitiems, o kai kurios jų keturkojus ir dvikojus bičiulius net privertė suvienyti jėgas. Antai, drauge su baltu samojedu vos kelerių metų pyplys įveikė 1 km distanciją, o pusamžis vyras ir jo vokiečių aviganis nepabūgo 5 km nuotolio. Be vargo finišo liniją kirto ir mėlynakis Sibiro haskis. Įkandin jam – elegantiška dama.

„Man vienam tokį atstumą įveikti nemenkas iššūkis, o čia kartu su augintiniu!“, – dalyvių pasirengimą bėgimo varžyboms gyrė šventinės popietės vedėjas.

Geriausieji sportininkai buvo apdovanoti šventės organizatorių ir rėmėjų prizais. Tie, kuriems pasisekė mažiau save apdovanojo patys arba laukė kol tai padarys jų šeimininkai.

Vienas keturkojis dalyvis pasipuošė nauju, melsvu antkakliu, kitas letena spaudė traškų šunišką skanėstą, trečiam gi pakako draugiško paplekšnojimo ranka per nugarą. 

„Eime prie batutų. Ten yra daug saldainių“, – baikštų jorkšyro terjerą glėby gniaužė šviesiaplaukė mergaitė. Ištikimiausią draugą paguldžiusi į rožinį nešiojamą krepšį, mažoji stvėrė tokios pat spalvos saldainį ir pasileido į pramogų oazę.

Kol vaikai straksėjo, tėvai galėjo pasimėgauti šaltais ledų kokteiliais, cukruotomis spurgomis ir sočiais kepsniais. Tie, kurių maistas neviliojo, lengvu žingsniu suko ratus aplink šventines palapines. Vienose jų buvo galima įsigyti maisto augintiniams, kitose – aksesuarų ir keturkojui draugui, ir sau.  Prekeiviai siūlė šmaikščių piniginių, raktų pakabukų ir kaklo papuošalų su šunų ar kačių figūrėlėmis.

„Mama, pažiūrėk koks vėžliukas“, – pašokęs nuo mažo roplio, už jį ne ką didesnis berniukas pasileido prie triušių narvo, o dar po akimirkos į lauką, kuriame risnojo du žirgai. Pasirodo, tai buvo apšilimas prieš pasirodymą. Be jo žiūrovų laukė egzotiškiausio, talentingiausio ir stilingiausio gyvūno rinkimai, paskaitos keturkojų šeimininkams ir kiti įvairūs pasirodymai.