„Šiomis dienomis buvo sunkumų prisiskambinti „Sodrai“, iš tiesų buvo apgultis, kadangi tie pranešimai buvo išsiųsti 115 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, tai sukėlė susidomėjimą, papildomų klausimų“, – LRT radijui penktadienį sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, šią savaitę „Sodra“ siuntė pranešimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie veiklą vykdė karantino metu, tai yra, prieš 3-4 metus.

„Tuo metu savarankiškai dirbantiems gyventojams buvo taikoma tokia lengvata – jie neprivalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų kiekvieną mėnesį, bet vis tiek buvo draudžiami sveikatos draudimu. Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo, tiesiog laikinai galėjo nemokėti dėl sunkios situacijos, karantino, darbų sustabdymo“, – kalbėjo M. Kozič.

Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo.

Šias įmokas, pasak jos, reikėjo sumokėti per dvejus metus pasibaigus ekstremaliai situacijai. Šis terminas sueina balandžio 30-ąją. Savarankiškai dirbantiems gyventojams „Sodra“ išsiuntė laiškus su nurodyta suma už karantino laikotarpį, informuojant, kiek PSD įmokų liko nemokėta.

M. Kozič teigimu, kai kurie žmonės pamiršo, kad buvo išsiėmę verslo liudijimą trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, porai savaičių ir nežino, iš kur atsirado prievolė mokėti PSD įmoką.

„Sodros“ skambučių centras, pasak M. Kozič, gali priimti 4-5 tūkst. skambučių, bet jų sulaukiama gerokai daugiau. Jos teigimu, norintiems pasikonsultuoti su „Sodra“, geriau skambinti į dienos pabaigą, tuomet skambučių eilės būna sumažėjusios. Mažiau skambučių tikimasi kitą savaitę.

Su užklausa galima kreiptis ir elektroniniu laišku arba prisijungus per savo „Sodros“ paskyrą.

„Kad pranešimai būtų klaidingi, neteisinga suma, netikslingi duomenys, tokios informacijos neturima. Kiek patikrinama, visuomet pasirodo, kad pateikta informacija buvo teisinga“, – sakė atstovė.

Gyventojai, sulaukę laiško su permoka, ją gali susigrąžinti arba palikti krepšelyje ir ji bus panaudojama ateities įmokoms.

Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.

COVID-19 pandemijos metu, kol buvo paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Net ir nemokėdami šių įmokų, jie galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nesumokėtas PSD įmokas už karantino laikotarpį reikia sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos pabaigos dienos, tai yra iki šių metų balandžio 30 d.

Jei šia mokestine lengvata žmogus naudojosi viso karantino metu, maksimali nesumokėta PSD įmokų suma vienam žmogui gali siekti 692,56 Eur.

Visiems savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie per karantiną nemokėjo PSD įmokų, „Sodros“ specialistai išsiųs pranešimus, tiksliai nurodydami, kiek įmokų reikia sumokėti. Pranešimai bus siunčiami į asmenines „Sodros“ paskyras arba elektroniniu paštu.

Jei žmogus negalės iškart sumokėti visos nurodytos PSD įmokų skolos, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galės pateikti prašymą dėl PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Įsiskolinimą galima atidėti, jei skolos suma didesnė nei 125 eurai ir jei besikreipiantis žmogus neturi galiojančio sprendimo dėl skolos atidėjimo. Jei žmogus anksčiau kreipėsi dėl skolos atidėjimo, tačiau pažeidė atidėjimo sąlygas ir dėl to sprendimas neteko galios, pakartotinai kreiptis dėl skolos atidėjimo galima tik po metų. Atidėti skolą galima, jei jos išieškojimas nėra perduotas antstoliui.

Svarbu prisiminti, kad iki balandžio 30 d. nesumokėjus nurodytos PSD įmokos ir nepateikus prašymo dėl jos sumokėjimo atidėjimo, gali nutrūkti privalomojo sveikatos draudimo galiojimas.

Taip pat svarbu toliau mokėti einamąsias PSD įmokas. 2024 metais PSD įmoka mokama nuo minimalios mėnesio algos yra 64,5 euro per mėnesį.

Tai įgalina Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama VDI kompetencija. Nuo gegužės mėnesio VDI kontroliuos, kaip darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų laikosi ne tik darbdaviai (įmonės, įstaigos, organizacijos ar darbdaviai fiziniai asmenys), bet ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai.

VDI parengė Savarankiškai dirbančių asmenų patikrinimų statybvietėse kontrolinį klausimyną, kuris bus naudojamas VDI atliekamų patikrinimų metu vertinant statybvietėse savarankiškai dirbančių asmenų saugos ir sveikatos būklės atitiktį esminiams teisės aktų reikalavimams.

Asmenys, kurie verčiasi individualia veika, turėdami verslo liudijimą ar pagal individualios veiklos pažymą, individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, organizuodami ir darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų.

„Kad vykdoma veikla būtų teisėta ir nekeltų realaus pavojaus saugai ir sveikatai, raginame savarankiškai statybvietėse dirbančius asmenis nelaukti VDI patikrinimų ir jau dabar naudoti šį klausimyną ir įsivertinti, ar atliekami darbai atitinka norminiuose teisės aktuose taikomus saugos reikalavimus, susijusius su darbais aukštyje, iškasose ar požeminėse uždarose erdvėse, darbo įrenginiais, apsirūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kt. ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbo vietoje“, – ragina VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Už Užimtumo įstatymo pakeitimus balsavo 119 Seimo narių, prieš nebuvo nieko, o susilaikė penki parlamentarai.  Galutinis balsavimas numatytas ketvirtadienį. Jei būtų priimtos, pataisos įsigaliotų nuo vasario 1-osios.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės teigimu, nauja tvarka bus palanki tiek darbdaviui, tiek darbuotojams.

„Darbdaviui nebereikės ieškoti ir prašyti, kad darbuotojas sugrįžtų į darbą, jis gali organizuoti darbą. (...) Nesąžiningiems darbdaviams užkertame kelią, lygiai taip pat ir nesąžiningiems darbuotojams“, – Seimo posėdyje tvirtino ji. 

Savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama fiksuota 267 eurų išmoka, jei jų veikla buvo apribota dėl pandemijos, o pajamos paskutinį mokestinį laikotarpį sumažėjo bent 30 proc. Tokią išmoką gautų apie 34 tūkst. žmonių.

Veiklą apribojus nuo sausio iki gegužės, savarankiškai dirbančių žmonių pajamų kritimas bent 30 proc. būtų vertinamas pagal ankstesnių mokestinių laikotarpių pajamas.  

Darbdaviams kas mėnesį būtų išmokama po 30 mln. eurų, o savarankiškai dirbantiesiems – po 9 mln. eurų.

Seimas iš pradžių vieno balso skirtumu (61 buvo už, 9 – prieš ir 51 susilaikė) pritarė socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymui paramą savarankiškai dirbantiesiems padidinti iki 400,5 euro – pusantro, o ne vieno minimalių vartojimo poreikių dydžio (2022 metais – 267 eurai).

Tačiau Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma paprašė balsuoti iš naujo. Rezultatas buvo lygus: už balsavo 63 Seimo nariai, 11 – prieš, o 52 susilaikė.  Lėmė trečias balsavimas: už buvo 63, prieš – 15, susilaikė 49. Išmokos savarankiškai dirbantiesiems lieka tokios, kokias siūlė Vyriausybė.

Nori suvienodinti mokesčius

Kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis dėl karantino ribojimų buvo priverstas karjerą sustabdyti – tokia veikla buvo uždrausta.

„Darbo prasme – iš beveik 100 proc. užimtumo iškart į nulinį. Tarpinio nebuvo“, – sakė M. Jampolskis.

Nulinis užimtumas reiškia nulines pajamas. O dabar savarankiškai dirbantiems valdžia sumanė pakelti esamus mokesčius ir pridėti naujų.

Dabar dirbantis pagal individualios veiklos pažymą moka „Sodros“ mokesčius nuo 90 proc. pajamų, o mažųjų bendrijų, individualių įmonių savininkai – nuo pusės pajamų. Siūloma, kad jie mokėtų nuo 100 proc. pajamų, kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį.

„Skirtingos įmokų bazės – vieni nuo 50 proc., kiti nuo 90 proc. Čia yra netenkama reikšmingiausia dalis – 19,7 milijonų eurų per metus“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja Eglė Čeponytė.

Savarankiškai dirbantys sako, kad juos sulyginti su darbo sutartimi dirbančiais – neteisinga.

Marius Jampolskis. / T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

„Teisybę pasakius, tiesiog absurdiška, nes individualiai dirbantis žmogus turi visų pirma save išlaikyti. Darbo santykiuose esantis žmogus gali gauti tryliktą algą, gali gauti apmokamas atostogas, gali susirgti, gauti biuletenį ir už jį tas darbas bus padarytas, ir už jį bus sumokėta, nes sumokės įmonė“, – teigė M. Jampolskis.

Teisybę pasakius, tiesiog absurdiška, nes individualiai dirbantis žmogus turi visų pirma save išlaikyti.

Norima suvienodinti ir socialinio draudimo įmokų „lubas“. Dirbantiems pagal darbo sutartį, „lubos“ siekia 60 vidutinių darbo užmokesčių arba 81 tūkst. eurų per metus. Savarankiškai dirbančių „lubos“ – 43 vidutiniai darbo užmokesčiai arba apie 58 tūkst. eurų per metus.

„Dėl „lubų“ yra netenkama 4,7 milijono eurų“, – sakė E. Čeponytė.

Svarsto pridėti ir naują mokestį

Kad nesąžininga sulyginti mokesčius dirbančių pagal darbo sutartį ir savarankiškai, sakė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.

„Žmonės, dirbantys po vieną, patys yra sau darbdaviai, patys atsakingi, patys susikuria savo darbo vietas. Valdžia turėtų džiaugtis, skatinti ir padėti tokiems žmonėms, o ne per sunkmetį juos dar labiau laužti“, – šnekėjo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.

Ekonomistai kritikuoja, kad savarankiškai dirbantys patiria daugiau išlaidų, kurias tenka apmokėti iš savo kišenės, pavyzdžiui, elektra, darbo vieta, automobilis, kompiuteris, kitos darbo priemonės.

„Tai nėra visiškai tapatu samdomiems darbuotojams, nes jiems tokios išlaidos yra apmokamos darbdavio“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Per pandemiją negalėjusiems dirbti valdžia pasiūlė apie 250 eurų mėnesinę paramą.

„Paėmėm, išleidom maistui kaip ir visi, kurie neturėjo darbo. O ką daryt?“, – kalbėjo M. Jampolskis.

Dabar valdantieji skaičiuoja, kad ta parama valstybės biudžetui kainavo per daug, tad savarankiškai dirbantiems siūlo pridėti dar vieną – nedarbo draudimo mokestį.

Valdžia turėtų džiaugtis, skatinti ir padėti tokiems žmonėms, o ne per sunkmetį juos dar labiau laužti.

„Savarankiškai dirbantiems asmenims apie 240 milijonų eurų paramos buvo išmokėta, bet jeigu pasižiūri, kiek tie žmonės sumoka mokesčių ar kokias garantijas jie galėtų gauti, tai buvo tikrai labai menkos sumos ir menka socialinė apsauga“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Verslo atstovai sakė, kad savarankiškai dirbantys, pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą, dažniausiai teikia paslaugas tam tikram, labai apibrėžtam laikui – vienam ar keletui projektų.

„Reguliavimas, kuris galiausiai sulygintų individualią veiklą su darbo santykiais, reiškia individualios veiklos arba savarankiškai dirbančių asmenų veiklos sunaikinimą“, – tikino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Skaičiuojama, kad daugiausia žmonių savarankiškai dirba pagal individualios veiklos pažymą – apie 200 tūkst.

Tokius pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Šiuo metu savarankiškai dirbantiesiems taikomas 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) „Sodros“ įmokų lubos, arba maždaug 58 tūkst. eurų per metus, o dirbantiems pagal darbo sutartis – 60 VDU, arba 81 tūkst. eurų. Pirmųjų pajamos iš skirtingų veiklų nesumuojamos, o antrųjų – sumuojamos.

„Tikslinga būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartis ir taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“ visoms asmens pajamoms iš savarankiškos veiklos“, – teigė A. Bitinas.

Tikslinga būtų suvienodinti „lubas“ dirbantiems savarankiškai ir pagal darbo sutartis ir taikyti socialinio draudimo įmokų „lubas“.

Anot jo, dabar „Sodra“ dėl įmokų „lubų“ išimčių netenka apie 4,7 mln. eurų.

Įmokų bazę siūloma suvienodinti – tiek dirbantys savarankiškai, tiek pagal darbo sutartis jas mokėtų nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dabar mažosios bendrijos, individualių įmonių savininkai įmokas moka nuo 50 proc., dirbantys individualiai pagal pažymą ir ūkininkai – nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų, o tokios išimtys „Sodros“ biudžetui kainuoja beveik 20 mln. eurų.

„Dabartinė tvarka nėra socialiai teisinga. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad didesnė įmokų bazė reiškia ir didesnes išmokas“, – pabrėžė A. Bitinas.

Šiuo metu nėra draudžiami dirbantieji individualiai pagal pažymą ir ūkininkai, todėl pandemijos metu jiems valstybė turėjo sukurti papildomas rėmimo schemas ir išmokėjo 243,7 mln. eurų, o išmokas kas mėnesį gavo 77 tūkst. žmonių.

„Skaičiai yra pakankamai dideli, todėl kyla klausimas, ar tai yra teisinga ir ar nebūtų tikslinga įvesti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kas atitiktų socialinio draudimo principus. Todėl siūloma į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų kategorijas“, – teigė A. Bitinas.

Jo teigimu, dėl šio siūlymo teisę į nedarbo išmoką papildomai įgytų apie 51 tūkst. žmonių, o „Sodros“ biudžetas gautų papildomai apie 7 mln. eurų.

Taip pat siūloma savarankiškai dirbantiems įvesti „grindis“ nedarbo, ligos ir motinystės įmokoms. Dirbantiems pagal darbo sutartis dabar šios įmokos skaičiuojamos nuo MMA ar didesnės sumos.

„Siūlome, kad savarankiškai dirbantis asmuo turėtų ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas mokėti ne mažiau nei nuo MMA. 48 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų įgytų minimalias socialines garantijas“, – teigė A. Bitinas.

Anot jo, dėl dabartinės tvarkos „Sodra“ kasmet netenka 12,6–20,9 mln. eurų.

Visi šie pakeitimai nepaliestų pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų.

Taip pat siūloma keisti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuris turėtų būti priimtas kartu su 2022 metų biudžetu ir įsigalioti jau nuo kitų metų pradžios.

Tokie pasiūlymai teikiami Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

„Siūlome mokesčių darbo grupei peržiūrėti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas išimtis ir lengvatas bei įvertinti jų pagrįstumą. Tai tikrai yra labai sena ir visiems žinoma problema (...), nes šios lengvatos ne tik daro neigiamą įtaką „Sodros“ biudžeto tvarumui, bet taip pat stipriai mažina socialinio draudimo aprėptį tarp savarankiškai dirbančių asmenų“, – darbo grupės susitikime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak jos, šiuo metu visomis socialinio draudimo rūšimis draudžiama tik nedidelė savarankiškai dirbančiųjų dalis, todėl didinamos išmokos jų nepasiekia.

„Darbo grupei siūloma apsvarstyti kelias alternatyvas (...) – savarankiškai dirbančius asmenis įtraukti į nedarbo socialinį draudimą, nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“ trumpalaikėms išmokoms, nedarbo, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat suvienodinti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinio draudimo įmokų „lubų“ ribas ir įmokų bazes“, – aiškino M. Navickienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad siūlymas keisti NPD bei didinti minimalią alga bus svari paskata žmonėms grįžti į darbo rinką.

„Norėtume, kad atskirties mažinimas pirmiausiai būtų per galimybes ir paskatas žmonėms dirbti ir užsidirbti“, – aiškino G. Skaistė.

Ji taip pat pabrėžė, kad NPD instrumentas yra labai brangus biudžetui, todėl jo nauda turėtų koncentruotis ties mažesnių pajamų gavėjais.

„Tarkime, didesnę naudą gautų žmonės iki vieno vidutinio atlyginimo ir taip tie pinigai, kurių netenka biudžetas dėl NPD pokyčio, galėtų teikti didesnę naudą“, – tvirtino finansų ministrė.

Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat pasiūlė tęsti paramą nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, įskaitant likusius be darbo.

„Ekonomikai grįžtant į savo vėžes, augant, situacijai gerėjant (...) siekiame, kad žmonės kuo greičiau grįžtų į darbo rinką, na, o pažeidžiamiausi, tie, kurie vis dar patiria riziką, kad jie būtų neatleisti iš darbo ir jiems galėtų būti pasiūlytas kitas darbas per tam tikrą laiką“, – pasitarime kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Tęsis subsidijos už prastovas. Turime tikslą išsaugoti žmones darbe, kai darbo laikinai nėra dėl pandemijos ir kompensuojamas prastovose būtas laikas 100 proc., bet ne daugiau kaip 1 MMA, kai darbo nėra dėl karantino ar ekstremaliosios situacijos“, – kalbėjo M. Navickienė.

Jei pataisos įsigaliotų liepos 1 dieną, pirmą mėnesį subsidija siektų 100 proc., bet ne daugiau kaip 1 minimali mėnesio alga (642 eurai iki mokesčių), antrą mėnesį – 90 proc. MMA, trečią mėnesį – 70 proc.

Daugiau kaip 50 proc. subsidijas gaunančių darbuotojų yra prekyboje, maitinimo bei apgyvendinimo įmonėse.

Be to, Vyriausybė pritarė siūlymui vėliausiai iki liepos pabaigos mokėti 100 proc. algos, bet ne daugiau kaip 1 MMA, subsidijas už grįžusius iš prastovų darbuotojus.

„Labai daug diskutavome dėl šios papildomos priemonės, pradžioje jos numatę nebuvome, tačiau vyko labai intensyvios diskusijos su socialiniais partneriais, ypač labiausiai nukentėjusiais sektoriais. Ir pamatėme, kad vis dėlto tas grįžimas po prastovų galėtų būti taiklus“, – sakė M. Navickienė.

Pasak ministerijos, subsidija būtų mokama už darbuotojus, dėl prastovų nedirbusius šešis mėnesius bent 75 darbo dienas, o darbdaviui buvo mokama subsidija. Yra ir kitų kriterijų.

Subsidija už į darbą sugrįžusius darbuotojus būtų mokama vieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip iki liepos 31 dienos.

SADM nuotr.

Tikslinama parama savarankiškai dirbantiesiems

Vyriausybė koreguoja 260 eurų paramą ir savarankiškai dirbantiems žmonėms, o veiklos nebetęsiantiems numato mokėti darbo paieškos išmoką.

„Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat nesustos – paramą tęsime. Tikslas yra kompensuoti pajamų netekimą tiems savarankiškai dirbantiems, kurie yra vis dar yra patiriantys apribojimų. Ir tie 260 eurų pagal EVRK kodų sąrašą – dabar mes siūlome tęsti dar tris mėnesius šią paramą ir toliau siaurinti ir taiklinti, kad būtų pagal EVRK kodus ir 30 proc. apyvartos kritimą“, – aiškino ministrė.

Preliminariais skaičiavimais, dėl pakeitimų bus sutaupyta iki 9 mln. eurų per mėnesį. Šiuo metu išlaidos siekia 18 mln. eurų.

Tuo metu 212 eurų darbo paieškos išmoką siūloma mokėti ir savarankiškai dirbantiems, kurių veikla buvo išregistruota prieš tris mėnesius iki karantino paskelbimo. Į išmoką žmonės galėtų pretenduoti, kai tik įsigaliotų Užimtumo įstatymo pataisos.

Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 dienos. Tam reikėtų atitinkamai 27 mln. ir per 34 mln. eurų.

SADM nuotr.

Jeigu dirbtų mokykloje, darželyje, poliklinikoje ar ligoninėje, vaikų psichologė Milda jau būtų paskiepyta. Tačiau ji dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Tai, anot moters, pagrindinė kliūtis būti paskiepytai kartu su tokias pat paslaugas teikiančiais kolegomis. 

„Mus atsisako skiepyti, kadangi mes nesame švietimo įstaiga ir neturime švietimo įstaigos licenzijos. Apmaudu, kad kolegos skiepijami, o mes ne, nors dirbame identišką darbą“, - pasakojo vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.

Leisti pasiskiepyti sveikatos apsaugos ministerijos prašo ir individualiai dirbantys Vilniaus logopedai. Vilniaus savivaldybė sutinka, kad dabartinė tvarka diskriminuoja ta pačia veikla užsiimančius specialistus.

„Taip, tikrai sutinku, tačiau tai sveikatos apsaugos ministerijos nuostatos ir mes jomis vadovaujamės“, - teigė Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Ministras priekaištus atmeta. Prioritetas, pasak jo, ne konkrečias paslaugas teikiantys specialistai, bet sveikatos ir švietimo sistemos.

Diskriminuojamas jaučiasi ir verslas: pradėjus skiepyti oro uostų ar „Lietuvos pašto“ darbuotojus, privačių aviakompanijų lėktuvų įgulos ar pašto kurjeriai skiepytis nekviečiami.

„Lietuvos paštas“, kaip valstybei svarbi įmonė, įtraukta į prioritetinio vakcinavimo sąrašą. Kai kuriose savivaldybėse darbuotojai jau pradėti skiepyti.

Tačiau privati siuntų pristatymų tarnyba jau prieš dvi savaites sveikatos apsaugos ministerijos klausė, ar siuntas pristatantys kurjeriai taip pat yra gyvybiškai svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, kurie dabar skiepijami. Ministerija neatsakė iki šiol.

Lietuvos oro uostuose jau paskiepyti virš 70 iš 500 darbuotojų. Tačiau privačiose kompanijose dirbantys lėktuvų įgulų nariai, pilotai, stiuardesės, keleivius ir bagažą registruojantys žmonės į skiepijamųjų sąrašus neįtraukti.

Koreguoti skiepijimo prioritetus įtraukiant į juos vairuotojus ir kurjerius prašo ir pavežėjai. Jų darbo sąlygos nelengvos ir dabar.