Su pilnu pirkinių krepšiu vis daugiau žmonių suka atsiskaityti į savitarnos kasas, o kitiems maloniau apsipirkti pas pardavėją. 

Tačiau, pasirodo, kad būtent tie, kurie atsisakyti už pirkinius eina į savitarnos kasas, yra itin akylai stebimi, mat savitarnos kasos žmonėms tapo puikiu būdu sukčiauti. 

„Turėjome vieną kartą tokį įvykį, kai net kelias dienas iš eilės vienas žmogus bandė skirtingus daiktus savitarnos kasose pažymėti kaip morkas“, – parduotuvės patirtimi dalijosi „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė. 

Atrodytų smulkmena, tačiau prekybininkai skaičiuoja, kad net ir vienas sukčiaujantis pirkėjas per kelis apsipirkimus gali padaryti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolį. 

„Suma gali svyruoti nuo vieno euro iki 2100 eurų“, – tikino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė. 

„Per mėnesį turime virš šimto įvykių, kai ta žala yra vertinama apie 150 eurų. Tačiau čia vertinama ne tik savitarnos kasos, bet vagystės bendrai“, – teigė G. Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pastaruoju metu atsiranda tokių vagišių, kurie bando pavogti ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų. 

„Sukčiavo vienuolika kartų ir padarė 400 eurų žalą, o kitas atvejis, vyras sukčiavo 25 kartus. Jis padarė 2100 eurų žalą. Jiems abiem gresia baudžiamoji atsakomybė“, – tikino R. Gecevičiūtė. 

Apsivogusiems už 150 eurų ir mažiau gresia administracinė atsakomybė: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o tiems, kurie vogė daugiau nei už 150 eurų, numatoma baudžiamoji atsakomybė. 

„Paprastai vagys žino tas sumas ir neviršija 150 eurų, jeigu kalbame apie vagystes iš prekybos centrų“, – sakė Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė. 

Prekybininkai priduria, net jei iš karto nebuvote pričiupti gudraujant, nereiškia, jog su jumis pareigūnai nesusisieks vėliau. Policija pastebi, kad daugėja vagysčių, kurios nepasiekia ikiteisminio tyrimo stadijos.

„Kalbant apie ikiteisminius tyrimus. Palyginti praeitų metų sausio bei vasario laikotarpį ir šių metų tą patį, tai ikiteisminių tyrimų yra mažiau. Bet jeigu kalbėtume apie bendrą vagysčių statistiką, tai tas skaičius šiek tiek auga“, – kalbėjo R. Janavičiūtė. 

Tačiau vartotojų teisių gynėjai stoja pirkėjų pusėn. 

„Turėtų atsižvelgti į tai, kad tie patys vartotojai priversti važinėti į gretimas šalis apsipirkti ir dar sakyti, kad daugėja vagysčių. Turėtų susivokti, kad reikėtų ir jiems prisidėti prie ekonominio gerbūvio ir tada tų vagysčių gal pamažėtų“, – teigė Vartotojų teisių gynimo centro vadovas Paulius Mereckas. 

Be to, ne visi, anot vartotojų gynėjų, apsivagia tyčia, kiti tiesiog suklysta ieškodami prekės.  

„Teigti, kad visi kalti ar visi nekalti, irgi negalime“, – akcentavo P. Mereckas. 

Savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai.

Prekybininkai pripažįsta, kad išties pasitaiko ir žmogiškų klaidų – būna, kad žmonės neteisingai suveda prekę, o kartais nepastebi, kad kartas nuo karto atsiskaitant banko kortele reikia įvesti PIN kodą, tad atsitiktinių ir tyčinių nuostolių prekybininkai bando išvengti statydami stebėjimo kameras ir diegdami prekių atpažinimo sistemas. 

„Šiuos atvejus padeda sutramdyti mūsų darbuotojų ir apsaugos darbuotojų budrumas, vaizdo kamerų pagalba, tam tikri techniniai sprendimai“, – tikino R. Gecevičiūtė.

„Mūsų savitarnos kasose pradėta diegti sistema, kuri be žmogaus įsikišimo atpažįsta, kad yra sveriami avokadai, o ne agurkai, tada sistema identifikuoja ir duoda ženklą mūsų darbuotojams“, – aiškino G. Kitovė. 

Vis dėlto, prekybos centrų atstovai tikina, kad didžiąją dalį atsitiktinių ir tyčinių vagysčių pavyksta išaiškinti iškart. Kartais apsieinama ir be policijos įsikišimo.

Ne vėliau kaip kitų metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje savitarnos kasų bus visuose didesniuose tinkluose.

"Kokie bus kiekiai, dar sunku pasakyti, bet tuo domisi visi", - apie būsimą proveržį "Verslo žinioms" teigė informacinių technologijų sprendimų bendrovės "New Vision Baltija" generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis, pasak kurio, pernai Lietuvoje investicijų į savitarnos kasas niekas nesiėmė dėl pasiruošimo įvesti eurą - pardavėjai neskubėjo diegti savitarnos sistemų, pritaikytų litams, nes įvedus naują valiutą tektų investuoti papildomai.

Savitarnos kasas šiemet aktyviai diegti planuojančios įmonės "Maxima LT" Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė dienraščiui teigė, kad šiemet planuoja įdiegti iš viso 90 savitarnos kasų 15-oje parduotuvių. Investicijos sieks apie 1,5 mln. eurų. Šiuo metu savitarnos kasos įdiegtos 20-yje "Iki" parduotuvių ir svarstoma apie galimą plėtrą. Pasak "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, "savitarnos kasos, kol kas lieka antrame plane".

Prekybos tinklas „Maxima“ ateinančiais metais planuoja „Express savitarnos“ kasų tinklo plėtrą. Pirminiais skaičiavimais, į savitarnos kasų diegimą bendrovė ketina investuoti maždaug 5 mln. litų ir penkiolikoje „Maxima“ parduotuvių visoje Lietuvoje įdiegti apie 90 naujų savitarnos kasų.

„Savitarnos kasų tinklą plečiame, atsižvelgę į besikeičiančius savo klientų apsipirkimo įpročius bei poreikius. Greitėjant gyvenimo tempui, vis daugiau mūsų klientų nenori gaišti laiko apsipirkimui, į parduotuves užsuka dažniau, tačiau perka tik tiek produktų, kiek suvartoja iš karto. Taupantiems laiką, savitarnos kasos – išties patogus pasirinkimas. Jose už pirkinius galima atsiskaityti taip pat greitai ar net greičiau nei įprastose kasose, ypač kai perkama mažiau prekių“, – sako bendrovės „Maxima LT“, UAB generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Pasak „Maxima LT“ vadovo, ateinančiais metais savitarnos kasas nuspręsta įdiegti penkiolikoje „Maximos“ parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Alytuje, Panevėžyje ir Nidoje. Priklausomai nuo parduotuvės dydžio, jose šalia įprastų kasų atsiras 4 arba 6 savitarnos kasos. Pirmajame plėtros etape savitarnos kasas planuojama diegti didžiosiose tinklo parduotuvėse, kur klientų srautas didžiausias, bei vadinamojo „miesto formato“ parduotuvėse, kurios orientuotos į skubantį pirkėją ir greitą apsipirkimą. Tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje savitarnos kasos atsiras ir mažesnėse tinklo parduotuvėse, o jų skaičius dar labiau išaugs.

Preliminariais skaičiavimais, kitąmet į savitarnos kasų plėtrą „Maxima LT“ investuos maždaug 5 milijonus litų. Šios lėšos bus skirtos kasos aparatams įsigyti. Papildomų investicijų prireiks ir šiems aparatams diegti, jų nuolatinei priežiūrai, taip pat tinklo darbuotojams apmokyti, kad galėtų profesionaliai padėti savitarnos kasose atsiskaityti už pirkinius tinklo klientams.

Šiuo metu renkamas tinkamiausias savitarnos kasų, kurias prekybos tinklas ketina diegti, modelis. Pasak „Maxima LT“ vadovo Ž. Valkerio, pagrindinis prioritetas – kasų funkcionalumas ir patogumas pirkėjams: ieškoma universalaus modelio su nesudėtingu meniu, kuris klientams leistų paprastai surasti, pasverti ar nuskenuoti prekes, o informacija kasose būtų pateikiama aiškiai ir paprastai, keliomis kalbomis. Kasos turi pasiūlyti galimybę pirkėjams rinktis jiems patogiausią atsiskaitymo būdą – tiek visų tipų bankų kortelėmis, tiek ir grynaisiais, taip pat pasinaudojant „Maxima“ dovanų čekiais ar dovanų kortelėmis, „Ačiū“ kortelėje sukauptais pinigais.

Iki šiol veikė keturios tinklui priklausančios „Express savitarnos“ kasos, kurias bendrovė „Maxima LT“ kiek daugiau nei prieš penkerius metus įdiegė Vilniaus „Akropolio“ prekybos centre įsikūrusioje „Maxima XXX“ parduotuvėje. „Maxima LT“, 2015 metais išplėsianti savo savitarnos kasų tinklą iki 94 „Express savitarnos“ kasų, šį tinklą planuoja vystyti ir ateityje, diegdama savitarnos kasas jau veikiančiose ir naujai įrengiamose „Maxima“ parduotuvėse visoje Lietuvoje.