Pirmoji repeticija atnešė daug džiaugsmo atlikėjai ir dar daugiau apmąstymų komandai: po pirmosios repeticijos pasirodymo režisierė Rasa Micachienė liko nepatenkinta, tad antrojoje repeticijoje buvo kur tobulėti.
„Neatsiskleidė vizija, buvo ne tos proporcijos, peršviečiamumas. Na, bet su tuo reikia dirbti. Susakėme visas pastabas ir žiūrėsime, kas išeis“, – prieš antrąją repeticiją sakė R. Micachienė.
Režisierė pasakoja, kad pasirodymo esmė – atskleisti I. Zasimauskaitės trapumą.
Ievos įvaizdį mes saugome paskutinėms dienoms.
„Atsirado mažosios projekcijos, kurias mes vis dar tobuliname ir kurios išeina iš šviesos, iš Ievos matymo. Kai ji eina ant tiltelio, tai tarsi ji eina į tai, kas yra realybė. Vizija lieka jai už nugaros, kuomet šoka Norvaišų pora, žmonės, nugyvenę visą gyvenimą. O ji eina į priekį, į tai, kas yra prieš ją – visas gyvenimas, kurį ji nori nugyventi su savo mylimu vyru“, – savo pasirodymo vizija dalijasi R. Micachienė.
Siekiant sukurti harmoningą įvaizdį svarbų vaidmenį atlieka vizažistė Milda Butkevičienė ir dizainerė Vida Strasevičiūtė.
„Ievos įvaizdį mes saugome paskutinėms dienoms. Spalviškai tai labai nesiskirs, per repeticijas mes turėjome iš to paties audinio pasiūtą sijoną, kad galėtume matyti šviesas ir kaip viskas atrodo scenoje bei pagal tai derintis. O finalinė suknelė liks finalui“, – paslaptį išlaiko V. Strasevičiūtė.
Plačiau - įraše.
