„Per visą Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) gyvavimo istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos valtyse įsižiebė ne viena draugystė, subūrusi šeimą. Ėmėmės gilintis, kodėl tiek daug draugysčių gimsta irklavimo metu ir kaip yrimasis valtyje gali suformuoti tarpusavio santykį. Šia idėja susidomėjo net psichologai, sporto treneriai, vienas iš irklavimo klubų „Academia Remigum“, ir taip gimė idėja socialiniam projektui „Šeima vienoje valtyje“, kurio metu šeimos su paaugliais kviečiamos savo santykius grįsti komandiškumu ir vienas kito supratimu“, – teigia LIF generalinė sekretorė Inga Daukantienė. 

Anot jos, irklavimas iš šalies gali atrodyti kaip mosikavimas irklais, tačiau tai strateginis, valios, gebėjimo išlikti ramiam ir, galiausiai, partnerio pajautimo reikalaujantis užsiėmimas. „Irklavimas vyksta nugara į krantą, todėl irkluotojas mato tik valties galą arba partnerio nugarą, kuri ir yra pagrindinis indikatorius, kaip irtis link finišo linijos, todėl labai svarbu gebėti susikoncentruoti į partnerį, siekiant sinchroniškais yriais kartu įveikti trasą. Pasirodo, bendri tikslai ir jų pasiekimas formuoja artimą, šiltą tarpusavio santykį, kurio ir trūksta šeimoms, kuriose brendimo laikotarpiu vaikai dažnai nutolsta nuo tėvų, įnikdami į išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir bendravimą tik su bendraamžiais. Todėl vienas iš reikalavimų šeimų irklavimo užsiėmimuose – telefonai paliekami už valties ribų“, – pasakoja I. Daukantienė.

Šeimos psichologė G. Gutautė Klimienė taip pat pritaria, kad paauglystės laikotarpiu didelė dalis vaikų nutolsta nuo tėvų, todėl šiems, norintiems suartėti su paaugliais, reikėtų bendrą veiklą planuoti kartu. Svarbus faktorius dar ir tas, kad brendimo metu vaikas priešinasi bet kam, kas „nuleista iš viršaus“, jis mano esąs suaugęs, svarbus sprendimų priėmėjas. Todėl, jeigu tėvai turi bendros veiklos idėją, pavyzdžiui, irkluoti, ja reikėtų pasidalinti su paaugliais. Ne primesti, o papasakojus, paprašyti vaiko pagalvoti ir leisti priimti sprendimą jam pačiam. Jeigu šis būdas nesuveikia, tėvai galėtų paskatinti paauglį sprendimą priimti bent kartą išbandžius naują veiklą, kad tikrai žinotų ar jam ta veikla patinka, ar ne. Svarbu tai, kad leidžiant laisvalaikį kartu, šeima išsivaduoja iš buityje sustabarėjusių rolių ir tampa vieninga komanda“, – sako psichologė.

Irklavimo treneris Tomas Valčiukas irklavime taip pat akcentuoja komandiškumą. Anot jo, irklavimas formuoja tarpusavio santykius: suburia draugų kompanijas, dalis ima bendrauti šeimomis, kai kurie netgi įkuria kartu verslą ar sukuria šeimą. Treneris taip pat pasakoja, kad tai ne tik naujų santykių užmezgimas, bet būdas išlaikyti esamus. „Irklavimas, kaip ir keliavimas, grybavimas, buriavimas ar dainavimas gali stiprinti šeimos santykius. Ne kartą teko stebėti irkluojančią mamą su dukra ar tėtį su sūnumi. Kadangi didžioji dalis valčių yra komandinės: dvivietės, keturvietės ir net aštuonvietės, irklavimą gali išbandyti ir visa šeima“, – pasakoja T. Valčiukas.

Programą sudaro apie 3 val. laiko kartu: apmokymai, trumpa ekskursija irklavimo muziejuje, persirengimas, vaizdo įrašo apie irklavimo sportą peržiūra, irklavimas su specialiais treniruokliais – ergomentrais, vėliau irklavimas valtyje ir apdovanojimas, liudijantis kartu įgytus įgūdžius. Viso irklavimo metu patyręs treneris rūpinasi dalyvių saugumu ir naujų įgūdžių lavinimu.