Pasitarnaus mokslui

Arktinę svajonę įgyvendinti po trejų metų trukusio intensyvaus pasiruošimo K. Juška pradėjo pernai, kai burine jachta plaukė nuo Klaipėdos iki Trumsės – vieno šiauriausių miestų pasaulyje, dažnai vadinamo vartais į Arktį.

„Šių metų vasarą prasidės antrasis ekspedicijos etapas – nuo Trumsės plauksiu gilyn į Arkties vandenyną. Tikslas – pasiekti kuo didesnę platumą ir apiplaukti visą Svalbardo salyną, – pasakoja keliautojas. – Jeigu dreifuojantys ledai iš Šiaurės ašigalio leis, tikiuosi pasiekti ir 83 ° platumą. Norisi ne tik keliauti, bet ir atnešti naudos Lietuvos mokslui, garsinti mūsų šalies vardą pasaulyje, – į Arktį nuplukdysiu pirmą burinę jachtą su lietuviška trispalve ir surinksiu Klaipėdos jūrų tyrimų mokslininkams reikalingų mėginių.“

Jis pasakoja, kad ekspedicija į du etapus buvo padalyta neatsitiktinai, – norėjosi skirti jai kuo daugiau laiko. Pirmojo etapo metu K. Juškai daugiausia iššūkių kėlė navigacija itin prastomis oro sąlygomis (audros, štormai, škvalai), švartavimasis naktimis, seklumos, jūrligė ir plaukimas be miego.

Komanda: apiplaukti Svarbardo salyną K. Juška ruošiasi kartu su drauge. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Į kelionę – su drauge

Antrojo etapo, numatyto 2024-ųjų liepos–rugpjūčio mėnesiais, metu laukia kiek kitokios grėsmės.

„Jūrlapiuose yra nepažymėtų uolų, į kurias yra rizika atsitrenkti, jachta taip pat gali būti sutrinta judančių ledo lyčių. Nemažą pavojų kelia  baltosios meškos, nuo kurių apsiginti labai sunku net turint ginklą“, – pasakoja kartu su gyvenimo drauge tyrinėti atokų pasaulio kampelį besiruošiantis lietuvis.

Keliautojas sako, kad antrojo ekspedicijos etapo metu turės palydovinį ryšį, todėl visi norintys galės stebėti jo nuotykius ir iššūkius realiu laiku socialiniuose tinkluose. Ekspedicijai pasibaigus, K. Juška visuomenei pristatys ekspediciją vainikuojančią „YouTube“ reportažų seriją.

Pirmeivė: papuošta lietuviška trispalve ši jachta skros Arkties vandenyną. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Meškos, speigas ir badas

K. Juška kelionės tikslą jau daugiau kaip dešimt metų renkasi pagal tris kriterijus: jis turi būti kuo toliau nutolęs nuo civilizacijos, kuo sunkiau pasiekiamas ir kuo rečiau minimas kitų keliautojų ataskaitose.

„Nuo 2012 m. aplankiau Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją, Mongoliją, daugiau nei 700 km ėjau per užšalusį Baikalo ežerą ir su 70 kg sveriančia kuprine pėsčiomis keliavau Putoranų plynaukšte. Per šias keliones teko susidurti su rudosiomis meškomis, saugotis lede prasivėrusių properšų, prieš srovę 150 km tempti pripučiamą valtį, klampoti iki kelių įstrigus pelkėje, kęsti badą ir speigą, patirti daug kitų pavojų“,– dalijasi patirtimi atokių kraštų tyrinėtojas.

Iššūkiai: saugotis properšų lede, kęsti speigą ir badą K. Juškai – ne naujiena. Jis renkasi kuo sunkiau pasiekiamas ir kuo rečiau minimas kitų keliautojų ataskaitose krytis. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Atsisakė pusės daiktų

Jis tęsia, kad pasirinkti kelionių maršrutai reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo ir psichologinio tvirtumo, bet ir mokslo žinių.

„Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį propagavo senieji keliautojai, – į atokius karštus jie vykdavo tik su jūrlapiu ar žemėlapiu rankose. Tokį patį iššūkį keliu ir sau – Arkties vandenyne pasiekęs virš 80 platumos, naviguosiu tik su jūrlapiu ir kompasu, nes elektroninių jūrlapių tiesiog nėra.“

Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį propagavo senieji keliautojai, – į atokius karštus jie vykdavo tik su jūrlapiu ar žemėlapiu rankose.

Rengdamasis ekspedicijai į Arktį, K. Juška sudarė reikalingos įrangos sąrašą, o tada ėmė ir pusę jos išbraukė: „Logika paprasta – jeigu prieš 100 metų keliautojai tam tikrų daiktų neturėjo, jų nereikia ir man. Todėl iš savo sąrašo išbraukiau elektroninį ekraną, talpinantį žemėlapius, vandens gėlintuvą ir kitus daiktus, kurie galėtų gerokai palengvinti kelionę.“

Atokių kraštų tyrinėtojas sako, kad be įrangos pirkimo šiuo metu vyksta ir kiti ekspedicijos paruošiamieji darbai. Jis kartoja išmoktas navigacijos pamokas, studijuoja literatūrą ir bendrauja su potencialiais partneriais.

K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Praverčia gydytojo patirtis

K. Juška pasakoja, kad rinktis gydytojo profesiją įkvėpė medicinos seserimi dirbusi močiutė, su kuria ligoninėje jis leisdavo laiką po pamokų.

„Šeimos gydytoju tapau dėl labai plačių kompetencijų – šeimos gydytojas yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi ne tik labai įvairaus amžiaus, bet ir labai skirtingų problemų turintys pacientai. Nuo to, kaip šeimos gydytojas išmanys savo darbą, didžiąja dalimi priklausys ir paciento gydymo sėkmė. Todėl labiausiai darbe džiugina kartu su pacientu pasiekti rezultatai, sprendžiant jų sveikatos problemas“, – pasakoja šeimos gydytojas iš Kauno.

Jis priduria, kad sukaupta darbo patirtis ne tik padeda gydant pacientus, bet praverčia ir keliaujant.

„Kai trūko gydytojų, yra tekę su mažomis miego pertraukomis ligoninėje budėti devynias paras iš eilės. Tai praverčia, kai reikia buriuoti naktimis, – tikina aistringas keliautojas. –  Be to, gydytojo darbas kelia nemažai emocinių iššūkių, kurie užgrūdina ir padeda įveikti sunkumus kelionėse, o medicinos žinios suteikia galimybę nelaimės atveju suteikti pagalbą sau ir sutiktiems aplinkiniams.“

K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Link arktinės svajonės

• Šeimos gydytojas K. Juška jau daugiau kaip dešimt metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus.

• Nuo 2012 m. jis aplankė Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją. 2017 m. perėjo užšalusį Baikalo ežerą (daugiau nei 700 km), 2018–2019 m. keliavo Putoranų plynaukšte.

• Nuo 2020 m. pradėjo intensyviai ruoštis įgyvendinti arktinę svajonę. 2022-ųjų vasarą du mėnesius buriavo Švedijoje, Stokholmo archipelaguose, o praėjusiais metais įveikė pirmą ekspedicijos etapą (Klaipėda–Trumsė, Norvegija).

• 2024-ųjų vasarą laukia antrasis ekspedicijos etapas, kuriame K. Juška plauks per Arkties vandenyną, turėdamas tikslą pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginių Lietuvos mokslininkams.

• Ekspedicija ne tik prisidės prie Lietuvos mokslininkų atliekamų tyrimų, bet ir garsins šalies vardą, – K. Juška į Arktį nuplukdys pirmąją burinę jachtą su lietuviška trispalve.

„Savarankiškos konsultacijos – tai galimybė slaugytojui ir akušeriui realizuoti savo kompetencijas, teikti konsultacijas, paskirti tyrimus, pakomentuoti tyrimų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Taip pat, tai – priemonė, padedanti sumažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą“, – teigia SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.

Pasak jo, sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, gerės paslaugų prieinamumas: „Dalį pacientų, gydytojo pavedimu, konsultuos slaugytojai. Taip sutrumpės eilės, pacientai reikiamas paslaugas gaus greičiau.“

Plečiamos slaugytojų kompetencijos

Nuo 2024 m. sausio 1-osios, plečiant kompetencijų ribas, slaugytojams bus patikėti darbai, nereikalaujantys papildomos diagnostikos ar gydymo metodo parinkimo. Be konsultacijų, tyrimų, slaugytojai rūpinsis ir skiepais, receptų pratęsimu tais atvejais, kai gydytojas jau yra paskyręs gydymą, parinkęs tinkamą vaistinį preparatą ir nustatęs jo dozę bei vartojimo periodiškumą.

Atsakydami į pacientams rūpimus klausimus, padedame ne tik pacientui, bet ir šeimos gydytojui, sumažindami dalį jų darbo krūvio, kuris pastaruoju metu yra itin didelis.

Kauno miesto poliklinikos bendrosios praktikos slaugytojos Astos Kolajanskienės teigimu, slaugytojų kompetencijų išplėtimas bus visapusiškai naudingas: „Atsakydami į pacientams rūpimus klausimus, padedame ne tik pacientui, bet ir šeimos gydytojui, sumažindami dalį jų darbo krūvio, kuris pastaruoju metu yra itin didelis“, – pažymėjo slaugytoja.

Pasak A. Kolajanskienės, slaugytojai yra pasiruošę pokyčiams: „Kadangi dirbu šeimos gydytojo komandoje, mano darbo pobūdis keisis minimaliai. Tačiau jau šiuo metu diskutuojame, kaip tinkamai perskirstysime darbus, kad pasiektume dar geresnių komandinio darbo rezultatų.“

Akušeriai konsultuos nėščiąsias

SAM atstovo A. Šimkaus teigimu, pagrindinė akušerių veikla bus nėščiųjų priežiūra, kai nėštumas nekomplikuotas, jo eiga normali. „Vietoje to, kad nėščioji konsultuotųsi pas šeimos gydytoją, ji periodiškai lankysis pas akušerį. Akušeris savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis iš anksto numatyta tvarka, paskirs reikiamus tyrimus, prižiūrės nėštumo eigą, atsakys į nėščiajai kylančius klausimus, išrašys siuntimą gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai“, – kalbėjo A. Šimkus.

Jis pridūrė, kad keisis ir siuntimų rašymo tvarka: „Bus nustatyta, kokiems specialistams galės pacientą siųsti akušeris arba slaugytojas. Tuo vadovaujantis, esant reikalui, jie galės išrašyti siuntimus reikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.“

Paprašė iš anksto

„Spalio pabaigoje lankiausi pas šeimos gydytoją. Paprašiau, kad išrašytų vaistų ir nuo COVID-19 ligos komplikacijų – juk laukia ilgas šaltasis sezonas. Sergu visa puokšte lėtinių ligų, nuo COVID-19 daugiau nebesiskiepiju, kai po antro skiepo patyriau šalutinę reakciją. Žinau, kad išrašomi vaistai efektyvūs tik tada, kai juos pradedi vartoti ligos pradžioje – vadinasi, susirgus tų vaistų jau reikia turėti namuose. Paprašiau šeimos gydytojos, kad išrašytų man jų profilaktiškai. Tačiau gydytoja pasakė, kad jie skiriami tik gavus teigiamą greitojo COVID-19 testo rezultatą, atlikus tam tikrą kraujo tyrimą, patikrinus kraujo įsotinimą deguonimi ir padarius plaučių nuotrauką“, – gydytojos išdėstytus reikalavimus vardijo 79-erių kaunietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ji nustebo, kad gydytoja įvardijo tiek daug sąlygų šiam vaistui išrašyti.

„Juk susirgus, kai pakyla aukšta temperatūra, tikrai ne laikas vaikščioti į polikliniką darytis plaučių nuotraukos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad poliklinika savaitgaliais nedirba, kol visus reikalingus tyrimus atliksi, to vaisto gali ir nebeprireikti – gal jau būsi atsisveikinęs su šiuo pasauliu“, – svarstė senjorė.

Pasak jos, matyt, tąkart pas gydytoją ją nuvedė nuojauta – praėjus vos savaitei po vizito moteris susirgo koronavirusu. Netrukus šia liga užsikrėtė ir jos 85-erių vyras.

Sąlygos: šeimos gydytojas vaistus gali skirti tik įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga, ir įvertinęs paciento būklę. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pajuto šalutinį poveikį

Kaunietė pasidžiaugė, kad ligos, kuria ji susirgo pirmą kartą, simptomai buvo lengvi: skaudėjo nugarą, tačiau temperatūra nekilo daugiau kaip iki 37,8 °C. Pirmą dieną pajutus simptomų greitasis COVID-19 testas buvo neigiamas, todėl šeimos gydytoja ir tąkart neišrašė minėto vaisto.

„Greitasis testas parodė, kad sergu COVID-19 tik lapkričio 1 d. Tačiau tada buvo dvi dienos išeiginių – pas šeimos gydytoją su teigiamu testo atsakymu galėjau pasirodyti tik lapkričio 3 d. Taigi, ketvirtą dieną nuo simptomų pradžios. Tuomet gavau 100 proc. kompensuojamųjų vaistų nuo šios ligos receptą – neprireikė ir anksčiau gydytojos minėtų esą privalomų tyrimų, – pasakojo pašnekovė. – Vyras kovidu sirgo sunkiau: jam temperatūra pakilo iki 39 °C. Tačiau jam vaistas buvo išrašytas greičiau – antrą dieną nuo simptomų pradžios ir jis iš karto pradėjo jį vartoti. Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto „Paxlovid“ poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.“

Matydama, kaip kankinasi jos vyras, ir paskaičiusi apie vaisto, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, šalutinį poveikį, senjorė nusprendė pati šio vaisto nevartoti.

„Vaisto informaciniame lapelyje surašytas ilgas šalutinių poveikių, kuriuos gali sukelti šis vaistas, sąrašas, tarp jų – inkstų, kepenų ligos. Paminėta, kad vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena. Be to, kai gydytoja man išrašė receptą, buvo jau ketvirta diena nuo ligos pradžios ir aš jaučiausi neblogai“, – priežastis, lėmusias jos apsisprendimą nevartoti vaisto, prisiminė kaunietė.

Profilaktiškai neskiriamas

Vaistas, kurio veikliosios medžiagos – nirmatrelviras ir ritonaviras, yra skirtas koronaviruso sukeltai ligai gydyti suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 ligą rizika.

Temperatūra pradėjo kristi, bet pasireiškė ir šalutinis vaisto poveikis: pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad šeimos gydytojas priima sprendimą dėl paciento gydymo šiuo vaistiniu preparatu vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Vaistinio preparato nirmatrelviro + ritonaviro išrašymo ir išdavimo vaistinėse tvarkos aprašu. Jame atvejai, kad šis preparatas galėtų būti išrašomas žmogui dar nesergant koronavirusu, nenumatyti.

„Šeimos gydytojas, vadovaudamasis tvarkos aprašu, vaistų gali skirti įsitikinęs, kad pacientas serga COVID-19 liga ir įvertinęs paciento būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaistinis preparatas, skirtas COVID-19 ligai gydyti, gali būti skiriamas ir turi būti pradėtas vartoti ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios, pacientams, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kurių sveikatos būklę įvertinus sveikatos priežiūros specialistui, nustatyta didelė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma“, – rašoma SAM Komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanksio atsiųstuose atsakymuose.

Juose keletą kartų pabrėžiama, kad vaistas gali būti išrašytas ne vėliau kaip per 5 paras nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios.

Iš ministerijos atsakymų paaiškėjo: tam, kad būtų išrašytas vaistas nuo COVID-19 ligos, neprivalo būti atliktas kraujo, deguonies kiekio kraujyje tyrimai ir plaučių rentgenograma. Svarbiausia, kad liga būtų patvirtinta greituoju SARS-CoV-2 antigeno testu.

„Priimdamas sprendimą skirti gydymą vaistu, skirtu COVID-19 ligai gydyti, šeimos gydytojas turi įvertinti paciento būklę, įsitikinti, kad pacientui nereikia papildomos deguonies terapijos, kad nesivysto pneumonija, kai pacientą derėtų gydyti stacionare, ir kt.“, – rašoma J. Gališanskio atsiųstuose atsakymuose.

Tvarkos keisti nesiruošia

Remiantis tvarkos aprašu, vaistą nuo COVID-19 ligos gali skirti ne tik šeimos gydytojas, bet ir infekcinių ligų gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas (prireikus pasikonsultavęs su infekcinių ligų gydytoju) stacionarinio gydymo metu, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas ar gydytojas specialistas ambulatorinio gydymo metu.

„Taigi, pacientai, pajutę ligos simptomų po poliklinikos darbo valandų, kaip ir kitų ūmių susirgimų atvejais, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią skubią (būtinąją) pagalbą visą parą. Primenama, kad skubiosios medicinos pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir nusprendęs, kad pacientas gali gydytis ambulatoriškai, taip pat gali skirti vaistą nuo COVID-19 ligos“, – rašoma SAM atsakymuose.

Pasiteiravus, ar galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos nesiruošiama keisti, ministerijos atstovai atsakė: „Visi vaistai, kaip ir vaistai nuo COVID-19 ligos, pacientui skiriami tik gydytojui įsitikinus, kad vaistai yra būtini pacientui ir esant indikacijų juos skirti, todėl šiuo metu galiojančios vaistų nuo COVID-19 išrašymo tvarkos keisti nenumatoma.“

Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu?

Vaistai imuniteto nesukuria

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas antrino ministerijos pozicijai, kad vaistas nuo COVID-19 ligos profilaktiškai neturėtų būti išrašomas.

„Ar kas nors išrašo antibiotikų, jei žmogus neserga, bet tik gali susirgti plaučių uždegimu? Taip ir su vaistais nuo COVID-19 ligos. Tai vaistai, kurie nesukuria imuniteto nuo šios ligos. Imunitetą sukuria vakcina – reikia vakcinuotis. Minėti vaistai vartojami tik šia liga susirgus. Be to, reikia nepamiršti saugotis COVID-19 ligos. Jei pasiskiepijus nesusikuria antikūnų – vadinasi, vakcinavimosi efektas yra nulinis – arba dėl kažkokių priežasčių žmogus nepasiskiepijo, reikia ypatingą dėmesį skirti apsaugos priemonėms. Viešosiose vietose dėvėti ne paprastą vienkartinę kaukę, o aukščiausio apsaugos lygio, t. y. „F-95“ respiratorių, tinkamai plauti arba dezinfekuoti rankas“, – apsaugos priemones priminė J. Kalibatas.

Jis pastebėjo, kad nemažai vyresnio amžiaus žmonių internete prisiskaito nepatikimos informacijos apie skiepų žalą ir atsisako skiepytis.

„Susiduriu su tokiais pacientais, kurie kategoriškai atsisako skiepytis. Tačiau iš tiesų vyresnio amžiaus žmonių imunitetas silpnesnis, todėl kuo vyresnis žmogus, tuo vakcinacijos dozių reikia daugiau“, – skiepų naudą padedant apsisaugoti nuo sunkių COVID-19 ligos formų pabrėžė profesorius.

Pasiruoškite COVID-19 testą

Dar rugsėjį pacientų, besiskundžiančių tokiais simptomais kaip sloga, gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys ir kt., buvo itin daug.

„Dauguma grįžo į kolektyvus ir dalis jų jau spėjo persirgti įvairiais virusais. COVID-19 niekur nebuvo dingęs ir vasarą, o vėstant orams sergamumas didėja, – pastebi gydytojas. – Pietų pusrutulio šalių, kurių šaltasis sezonas jau pasibaigė, pateikta informacija rodo, kad virusinių ligų sezonas ten buvo ankstyvas, to galime tikėtis ir mes, Šiaurės pusrutulio gyventojai.“

Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, gydytojas pataria namuose iš anksto pasirūpinti greituoju COVID-19 antigenų testu. Pajutus peršalimo simptomus, patartina atlikti testą. Yra kombinuoti testai, su kuriais turime galimybę nustatyti kitus virusus: gripo ar / ir respiracinio sincitinio viruso (RSV). Susirgus COVID-19, ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, diabetu; žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30, sulaukę 65 metų ir nėščiosios.

Dabar, sergant COVID-19, kaip ir gripu, skiriamas specifinis gydymas – specifiniai antivirusiniai vaistai.

„Dabar, sergant COVID-19, kaip ir gripu, skiriamas specifinis gydymas – specifiniai antivirusiniai vaistai. Tad, jei priklausote rizikos grupei ir greitasis testas rodo šią ligą, reikėtų nedelsiant susisiekti su savo šeimos gydytoju dėl tolesnio gydymo būdų“, – pataria V. Rajeckas.

Jei nepriklausote rizikos grupei, tačiau COVID-19 testas teigiamas, o būklė nekomplikuota, patartina likti namie ir pasirūpinti savo poilsiu. „Šiuo metu dėl COVID-19 neprivaloma saviizoliuotis, tačiau, siekiant neplatinti viruso kitiems, reikėtų likti namie. Susitikti su kitais ir tęsti savo veiklas tampa saugiau, kai bent parą nekarščiuojate, – sako šeimos gydytojas V. Rajeckas. – Žinoma, svarbu stebėti savo sveikatą, leisti sau ramiai pasveikti ir atgauti jėgas.“

Jei COVID-19 sirgimo atvejis nekomplikuotas, gydoma pagal simptomus. Gydytojas primena, kad kūno temperatūros nereikėtų malšinti vaistais, jei ji ne aukštesnė nei 38 °C. Sergant būtina užtikrinti reikiamą skysčių kiekį, pasirūpinti subalansuota mityba. Kosulį įveikti padeda garų inhaliacijos, gerklės skausmą – čiulpiamos pastilės ar vaistai nuo skausmo, slogą – sutraukiantis gleivinę nosies purškalas.

Vilius Rajeckas / Asmeninio archyvo nuotr.

Simptomai švelnesni

V. Rajeckas patvirtina, kad jau kurį laiką COVID-19 simptomai nebe tokie stiprūs ir varginantys kaip pandemijos pradžioje. „Dabar rečiau pasitaiko tokių specifinių simptomų kaip uoslės ir skonio praradimas. Rečiau pasitaiko sunkios būklės pacientų, kai COVID-19 pasireiškė dusuliu, sąmonės sutrikimu, – sako gydytojas. – Dauguma Lietuvos gyventojų yra bent kartą persirgę arba pasiskiepiję, todėl mūsų imunitetas yra gana gerai įsiminęs virusą, kad galėtų sėkmingiau kovoti su šia liga, o simptomai – lengvesni, primena įprastą mums nekomplikuotą peršalimą.“

Gydytojas primena apie skiepus nuo koronaviruso infekcijos. „Jei per pastarąjį pusmetį nesirgote COVID-19, reikėtų nuo infekcijos pasiskiepyti. Pasiskiepyti itin rekomenduojami rizikos grupės asmenims ar dirbantiems su jais, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros srityje ar slaugantiems rizikos grupei priklausančius pacientus ar savo artimuosius.

V. Rajeckas rekomenduoja būti budriems ir dėl seniai visiems žinomo, tačiau pastaruoju metu primiršto, gripo. „Per pastaruosius keletą metų tarp ligų dominavo COVID-19, o gripu sirgome rečiau, bet reikėtų nepamiršti pasiskiepyti ir nuo gripo sukėlėjo, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims“, – akcentuoja gydytojas. Kūdikiams itin pavojinga RSV sukelta liga dažniau, nei įprastai, pasireiškė Pietų pusrutulyje, reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir mums. Nustačius greituoju antigenų testu RSV reikėtų stengtis neužkrėsti juo aplinkinių.

Ar galima išvengti virusų?

„Virusai yra prisitaikę išgyventi žmonių organizmuose, plisti nuo vieno prie kito. Nesvarbu, jaunas, ar senas, yra rizikos faktorių, ar ne, virusinėmis infekcijomis anksčiau ar vėliau susirgsi, o nuo imuniteto priklausys – sunkiau ar lengviau, – sako V. Rajeckas. – Yra žmonių, kurie giriasi, kad daugybę metų nepasigavo jokių virusų, tačiau ir jie suserga virusine infekcija, tik simptomai gali būti tokie nežymūs, kad nė nepastebi. Sloga susergama irgi kyla dėl virusų.“

Susitikti su kitais žmonėmis ir tęsti savo veiklas tampa saugiau, kai bent parą nekarščiuojate.

Mažinti virusų plitimą rekomenduojama atsakingai plaunant rankas, valant paviršius. Susirgus svarbu vengti kontaktuoti su kitais asmenimis, leisti sau pasveikti.

Gydytojas pabrėžia, kad, norint virusinėmis infekcijomis persirgti lengvai, reikia turėti stiprų imunitetą, o tam būtinas kokybiškas miegas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, didelę įtaką daro psichologinė sveikata, streso valdymo įgūdžiai.

„Labai dažnai susirgę žmonės sako: neturiu laiko sirgti arba noriu pasveikti per dvi dienas. Vis dėlto ypač tokiems žmonėms reikėtų leisti sau pailsėti ir sustiprėti“, – sako šeimos gydytojas V. Rajeckas ir priduria, kad suaugusiajam, nesergančiam lėtinėmis ligomis, per metus normalu lengvai persirgti virusine infekcija net ir 5 kartus, kai jaučiami švelnūs peršalimo simptomai. Jei per metus liga komplikuojasi daugiau nei vieną kartą, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Pirminė sveikatos priežiūra

Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, PSDF lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusę nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.

Šeimos gydytojai skiria tyrimus, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.

„Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – pabrėžia VLK atstovė Dalia Ozolienė.

Kraujo krešumo tyrimas

„Pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, 4 kartus per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius“, – dėmesį atkreipia D. Ozolienė.

„Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – primena D. Ozolienė. Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją: protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.

Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.

Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos.

Kartą per metus

Kartą per metus pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo tarpu anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.

„Šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo“, – įspėja D. Ozolienė. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.

Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja PSDF lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:

• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;

• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 metų – vieną kartą per metus;

• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;

• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;

• albumino / kreatinino santykis šlapime;

• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);

• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;

• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);

• gliukozės tolerancijos testas;

• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;

• pulsoksimetrija, spirometrija;

• koprograma, enterobiozės tyrimas;

• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;

• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;

• natriuretinio peptido tyrimas.

• tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt.

– Kaip vertinate tokius pokyčius?

– Labai džiaugiuosi, kad Lietuva, kaip ir dauguma Europos šalių, supranta, kad slaugytojas yra atskira specialybė. Ar visuomenė pasiruošusi, kad ateis pas slaugytojus, neaišku. Apie darbo krūvį galime kalbėti visą dieną. Tai labai opi problema visų medikų bendruomenėje. Peržiūrėjus įsakymą yra keli punktai, į kuriuos norėtume atkreipti dėmesį. Pirma, tai yra finansavimas – kaip konsultacijos bus apmokamos. Kaip bus su pacientų skundais dėl slaugytojų, čia irgi yra didelis klausimas. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakyme yra pabrėžta, kad konsultacijas galės teikti ir bendrosios praktikos slaugytojos ir išplėstinės praktikos slaugytojos. Čia yra visiškai skirtingos specialybės ir jų kompetencijos visiškai kitokios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad įsakyme parašyta, kad darbo aplinka turėtų būti sutvarkyta. Bet čia irgi yra didelis klaustukas. Vieno etato krūviu dirbančio slaugytojo darbo laikas yra 7 val. 48 min. Jis praleidžia 6 val. priėmime ir lieka 1 val. 48 min. Ar tos konsultacijos bus šiomis valandomis, galimai taip. Kadangi šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas priėmimo metu negalės atskirai konsultuoti. Jis turės dirbti savo darbą. Ar gydymo įstaigos pasiruošusios suteikti darbo kabinetų slaugytojams su tinkama aparatūra?

– Jau dabar slaugytojų diena užimta, slaugytojai atlieka daug funkcijų. Ar pacientai pasitiki slaugytojų konsultacijomis?

Inovacijos visada yra gerai, bet tam reikia ir noro, ir pastangų.

– Slaugytojai visada buvo ir bus arčiau pacientų. Žmonės labiau nori gauti paguodos, patarimų iš mūsų, bet ar jie mus vertins kaip ir gydytojus, labai tikiuosi, bet yra daug abejonių. Reikia visuomenę ruošti, kad jie galės kreiptis į slaugytoją ir ji išspręs visus klausimus. Didelis akcentas gali būti keliamas ir pačioje šeimos gydytojų komandoje, pacientai juk yra bendri.

Ar tik nebus tam tikra trintis tarp šeimos gydytojų ir slaugytojų? Pacientai juk yra prirašomi prie gydytojos. Mes ir Lietuvoje turime, kur slaugytojai konsultuoja patys. Ten yra atskiras kabinetas, tai pacientai supranta, kad jie ateina pas slaugytoją, ten nėra gydytojo. Turi būti griežtai apibrėžtos visos funkcijos, ką atlieka gydytojai ir ką – slaugytojai. Jie juk tarpusavyje turės bendrauti. Inovacijos visada yra gerai, bet tam reikia ir noro, ir pastangų.

– Ar tai gera idėja?

– Klausimas dabar, ką apmokestinti – kiekvieną vizitą pas šeimos gydytoją ar praleistą vizitą be pateisinamos priežasties?

– Ligoninė ne mokykla, nereikia žmonių bausti už praleidimus.

– Praleistų vizitų be pateisinamos priežasties yra pakankamai nemažai, apie 30 proc. pas kiekvieną šeimos gydytoją. Reiškia, kad 30 asmenų, kuriems tą dieną reikia paslaugos, negalėjo jos gauti.

– Jūs norėtumėte nuskaityti nuo asmens kortelės, po to, kai jis nepasirodė vizitui?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galimas variantas, kad, kai kitą kartą ateina, susimokėtų registratūroje. Klausimas, kokio dydžio turėtų būti ta pati bauda.

– Kada jūs paskutinį kartą registravotės pas šeimos gydytoją?

– Seniai. Šeimos gydytojas pats man paskambino ir priminė apie profilaktinį tyrimą. Kadangi neturiu lėtinių ligų, tai paskutinį kartą buvau tik su vaikais prieš mokyklą.

– Net jei žmogus serga, jam gali tekti laukti ne vieną mėnesį pas šeimos gydytoją. Jis gali ir nesulaukti tos pagalbos.

– Kad pas šeimos gydytojus tektų laukti po mėnesį, nėra toks dažnas atvejis, bet pas gydytojus specialistus pasitaiko dažniau. Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugai užsiregistravęs ja nepasinaudoja.

– Ką jūs turite mintyje, kai kalbate apie piktnaudžiavimą?

– Būna, kad žmogus užsiregistruoja pas du gydytojus specialistus ir tada jau renkasi, kuris laikas jam patogesnis ar vieta patogesnė. Ir man kažkada yra tekę nenueiti į vizitą, bet aš stengiausi pranešti, kiek įmanoma anksčiau, kad kažkas kitas galėtų pasinaudoti.

– Ar jūs turite kažkokią statistiką?

– Statistikos, kiek vyresnio amžiaus žmonių socializuojasi sveikatos įstaigose, neturiu. Bet praleistų vizitų pas šeimos gydytojus, kaip ir minėjau, apie 30 proc.

– Ar žinote, kas praleidžia? Ar tai vyresni žmonės, ar jauni?

Kažkas piktnaudžiauja, kažkas paslaugai užsiregistravęs ja nepasinaudoja.

– Daugiau jaunesni žmonės. Kadangi vyresni eina ne tik medicininės, bet ir socialinės paslaugos gauti, paprastai, jie ja ir naudojasi.

– Kiek realu, kad ši idėja žiūrėti į vizitus pas šeimos gydytoją kaip į plastmasinius maišelius, pasieks Seimą?

– Pirmiausia turėtume įvertinti, nuo kelinto vizito jau turėtų būti laikoma mokama paslauga. Taip yra Skandinavijoje. Ir koks turėtų būti tas mokestis. Esame kalbėję apie tai anksčiau, buvo siūloma 1 euro mokestis. Administravimas to 1 euro kainuos brangiau, negu mes turėsime tą edukacinį poveikį. Valstybinė Ligonių kasa turėtų vertinti, kokio mokesčio reikia, o galbūt mums reikia nepagrįstų apsilankymų skubios pagalbos priėmimo skyriuje mokesčio, kai realiai nereikia pagalbos.

– Sakote, kad vienintelė problema, kurios nežinote, tai kokio dydžio tas mokestis turėtų būti? Bet mokestis turi būti, jis išspręstų iš dalies eilių klausimą pas šeimos gydytojus?

– Pirmiausia, reikalinga kaštų ir naudos analizė, kad išsiaiškintume, ar toks mokestis keistų kažką ir kokio dydžio, kad keistų. Valstybinė Ligonių kasa turėtų užsakyti tyrimą.

– Galbūt problema yra kitur, galbūt trūksta gydytojų, galbūt nevykusios sveikatos reformos?

– Lietuvoje netrūksta gydytojų, jų tik yra netolygus pasiskirstymas. Didžioji dalis baigusių medikų renkasi dirbti didžiuosiuose miestuose privačiose įstaigose. Ten turi geresnes darbo sąlygas bei geresnį užmokestį.

– Kas trukdo sukurti geras darbo sąlygas valstybinėse poliklinikose?

– Privačios įstaigos ima mokestį už paslaugas, įkainiai yra kur kas didesni. Valstybinėse įstaigose gauna tiek, kiek sumoka Ligonių kasa. Įkainiai per maži.

Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Patikrinimo metu gydytojai ugdymo įstaigoms išrašo elektroninį vaiko sveikatos pažymėjimą, kuris galioja vienerius metus nuo jo užpildymo datos.

VLK duomenimis, pernai sveikatą pasitikrino beveik 455,5 tūkst. darželinukų ir moksleivių. Tai yra net 14 tūkst. vaikų daugiau nei 2021 m. Iš viso privalomiems profilaktiniams vaikų sveikatos tikrinimams apmokėti praeitais metais prireikė beveik 5,4 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Kadangi vasarą sunkiau patekti pas gydytojus dėl gydytojų atostogų meto, o artėjant naujų mokslo metų pradžiai, gydymo įstaigose susidaro eilės, rekomenduojame pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu ir užsiregistruoti vizitui pas gydytoją jau dabar.

„Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai kiekvienais metais turėtų pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu ugdymo įstaigoms iki mokslo metų pradžios. Be to, šio dokumento reikalaujama, jeigu vaikas dalyvauja vasaros stovykloje. Kadangi vasarą sunkiau patekti pas gydytojus dėl gydytojų atostogų meto, o artėjant naujų mokslo metų pradžiai, gydymo įstaigose susidaro eilės, rekomenduojame pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu ir užsiregistruoti vizitui pas gydytoją jau dabar. Primename, kad dėl šios sveikatos patikros reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją dirbantį gydymo įstaigoje, kurioje vaikas yra prirašytas“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Oksana Burokienė.

Šeimos gydytojas patikrinimo metu įvertina vaiko ūgį, svorį, kraujo spaudimą, regą, klausą, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Radus pakitimų, vaikas yra siunčiamas pas gydytoją specialistą konsultacijai arba tyrimams. Taip pat primenama apie pagal amžių vaikui priklausančius skiepus. Taigi kasmet vaikui apsilankyti pas gydytoją reikia ne dėl formalumo, o tam, kad būtų išsamiai patikrinta jo sveikata ir laiku pastebėtos galimos problemos.

Be šeimos gydytojo apžiūros dar reikalingas vizitas ir pas gydytoją odontologą. Gydytojas odontologas profilaktiškai patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę ir prireikus skiria gydymą. Kartu tai puiki proga PSDF lėšomis silantais padengti vaikų iki 14 metų krūminius dantis ir taip apsaugoti juos nuo karieso.

Ligonių kasos primena, kad Lietuvoje vaikai yra draudžiami valstybės, todėl jiems suteiktos paslaugos apmokamos PSDF lėšomis. Taigi ir už profilaktinę vaikų sveikatos patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia.