„Mūsų nuomone, siūloma 3 straipsnio 4 punkto nuostata „stiprinti teigiamą požiūrį į (...) tėvystės ir motinystės papildomumą“ sudarytų sąlygas diskriminacijai atsirasti, įpareigodama mokyklos bendruomenę vertinti šeimas, kurias kuria tėvas ir mama, kaip pranašesnes už kitų sudėčių šeimas (vienišų tėvų ar mamų šeimas, vienos lyties šeimas, senelių auginamus vaikus ir pan.). Toks žmonių asmeninių savybių ir poreikių įvairovės, saviraiškos ir pasirinkimų laisvės ribojimas prieštarauja Švietimo įstatymo nuostatoms kurti socialiai teisingą švietimo sistemą“, - pabrėžiama kreipimesi.
Pedagogų kodekse numatyta jų atsakomybė darbo etikai bei nurodoma darbe vadovautis žmogaus teisių užtikrinimo principais.
„Jei įstatymo pakeitimai būtų priimti, tiek mokytojai, tiek mokiniai atsidurtų diskriminacinių nuostatų spąstuose“, - pabrėžiama kreipimesi į Seimo komitetus.
Iš esmės nesutinkame su įstatymo pakeitimais, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius.
NVO kritikuojama nuostata vadinama prieštaraujančia Jungtinių Tautų konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurioje minimas bet kokių stereotipinių pažiūrų į vyrų ir moterų vaidmenį uždraudimas.
Kreipimosi autoriai taip pat yra prieš siūlomam Švietimo įstatymo punktui, pagal kurį tėvai turėtų gauti informaciją apie pamokų (susitikimų, renginių), nepatenkančių į mokymo programą, turinį arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai.
Pagal siūlomas įstatymo pataisas, nepilnametis mokinys galėtų dalyvauti tokiose pamokose (renginiuose, susitikimuose) tik tėvams davus rašytinį sutikimą.
Pasak Nacionalinio švietimo NVO tinklo, parlamentarų grupės registruoti įstatymo pakeitimai skatintų mokyklų užsidarymą ir iš esmės stabdytų Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos siekio kurti šalies švietimo sistemą, kurią „sudaro (...) tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje“, įgyvendinimą.
Pasak kreipimosi autorių, pataisos prieštarauja ir Geros mokyklos koncepcijoje minimai atvirai pasauliui mokyklai.
Nevyriausybininkų nuomone, mokykla pati nėra pajėgi užtikrinti visapusiško, aktualaus, atliepiančio visuomenės ir mokinių poreikius švietimo, todėl siekdama organizuoti ugdymąsi, pagrįstą sąveikomis ir partnerystėmis, dialogišką, bendruomeninį, tinklinį, peržengiantį mokyklos sienas, globalų, kontekstualų, aktualų - ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas. Ji privalo bendradarbiauti su išorės organizacijomis ir įvairių sričių žinovais, kurie padėtų aktualizuoti ir įvairinti ugdymo turinį.
Kreipimesi į Seimo komitetus NVO atkreipia dėmesį, kad Seimo narių grupės siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai, užregistruoti rugsėjo 14 dieną, nebuvo svarstomi ir derinami su jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių organizacijomis.
„Iš esmės nesutinkame su įstatymo pakeitimais, kuriais siekiama suteikti pranašumą tik vienam šeimos modeliui, tokiu būdu nuvertinant kitus šeimos modelius“, - pabrėžia visuomenininkai, pridurdami, kad tai prieštarauja ne tik Švietimo įstatymui, bet ir Mokslo ir studijų įstatymui, Valstybės pažangos strategijoje ir Valstybinėje švietimo strategijoje įtvirtintiems vertybiniams humaniškumo, demokratiškumo ir lygių galimybių, pilietiškumo, laisvės realizavimo ir etikos, tolerancijos bei dialogiškumo principams.
„Sukurtos perteklinės biurokratinės kliūtys įvairioms jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms, nuomonės formuotojams, visuomenės autoritetams, specialistams ir netgi politikams ribotų susitikimus su mokiniais ugdymo tikslais“, - akcentuojama rašte.
Pasak pataisų kritikų, įstatymo pakeitimai apsunkintų mokyklų vadovų ir mokytojų darbą papildomais biurokratiniais reikalavimais. Tektų tikrinti tėvų sutikimus, užtikrinti ugdymo procesą mokiniams, kurie tėvų sutikimo negavo, ir pan.
„Mūsų įsitikinimu, siūlomi Švietimo įstatymo pakeitimai yra žalingi visiems mokiniams, nes šios nuostatos apribotų jų galimybę mokyklose gauti visapusišką, aktualų ugdymą, ugdantį įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, kaip numatyta Geros mokyklos koncepcijoje“, - pabrėžiama rašte.
Jam pritaria Žmogaus teisių organizacijų koalicija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.
Nevyriausybininkai prašo nepritarti teisės akto projektui.
ELTA primena, Švietimo įstatymo pakeitimus rugsėjį registravo per 20 Seimo narių grupė, kurioje - Rimantas Jonas Dagys, Rima Baškienė, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Navickas, Audronius Ažubalis, Jurgis Razma, Paulius Saudargas, Agnė Bilotaitė ir kiti.
Seimo nariai siūlo įstatymu įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, teigiamą požiūrį į šeimą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
Vidurinio ugdymo paskirtis - padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, visuomeniškumą, gebėjimą kurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, profesinės kompetencijos pradmenis.
Parlamentarų įsitikinimu, nepilnamečiai mokiniai pamokose (susitikimuose, renginiuose), kurie nepatenka į mokymo programą, arba kai juos veda ne mokyklos darbuotojai, gali dalyvauti tik tėvams davus raštišką sutikimą.
Švietimo įstatymo 5 straipsnį siūloma papildyti nuostata: „švietimo institucijos ir įstaigos nuosekliai bendradarbiauja su nepilnamečių mokinių atstovais pagal įstatymą ir teikia reikalingą informaciją“.
Seimo narių grupė įstatymo pakeitimo projekte akcentuoja tikslą formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, taip pat galių puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą ugdymą, stiprinant teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas, atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei bei žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu.
Į Švietimo įstatymą taip pat siūloma įrašyti tikslą išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi.
