Įvertino naujus gaminius
Konkurse "Sukurta Kauno rajone", kurį Kauno rajono savivaldybė organizavo kartu su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, pirmoji vieta atiteko Garliavoje įsikūrusiai bendrovei "Baltijos polistirenas". Įmonė taip įvertinta už statybose naudojamų atitvarinių plokščių, pasižyminčių dideliu atsparumu ugniai ir aukštu energetiniu efektyvumu, sukūrimą.
"Mes tą produktą sukūrėme ne nuo nulio – mūsų žaliavos tiekėjas "Basf" mums pasiūlė naujausią savo produktą – standžias poliizocianurato putas (PIR). Naujosios atitvarinės plokštės gaminamos iš jų ir aliuminio. Būtent šios PIR labai gerai izoliuoja šilumą bei yra atsparios ugniai", – naująjį produktą gyrė "Baltijos polistireno" generalinis direktorius Mindaugas Velička. Pašnekovo žodžiais, dėl šių savybių naujosios atitvarinės plokštės naudojamos ne tik komerciniams, bet ir gyvenamiesiems namams statyti. "Kai 2015 m. pastatuose, kuriems keliami priešgaisriniai reikalavimai, dėl neatsparumo ugniai buvo uždrausta naudoti poliuretanines putas (PUR) – o, kaip žinome, jos buvo naudotos Londone sudegusiame "Grenfell Tower" daugiabutyje – atsirado labai didelis poreikis produktams su PIR. Po keleto gaisrų "Norvelitos" gamybiniuose pastatuose, kuriuose taip pat buvo naudotas PUR, įmonė nupirko milžinišką kiekį mūsų naujųjų plokščių ir pakeitė jas visur, kur įmanoma", – pasakojo M.Velička.
Antroji vieta konkurse "Sukurta Kauno rajone" atiteko Karmėlavos seniūnijos Biruliškių kaime įsikūrusiai bendrovei "Aconitum" už maisto papildo "Rami širdis" sukūrimą. Trečioji – Zapyškio seniūnijos Dievogalos kaime veikiančiai bendrovei "Akvatera" už aukščiausios klasės unikalios sudėties sauso pašaro, kuris gali sumažinti ašarų bei seilių dėmių atsiradimą ant gyvūnų kailio tikimybę "White cat", sukūrimą.
Pritraukė stambių investuotojų
Pakaunės verslo atstovams įteiktos ir dvylika nominacijų. Karmėlavos seniūnijoje veikiančios Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytautas Petružis atsiėmė apdovanojimą už investicijų pritraukimą į Kauno rajono savivaldybę. Kauno LEZ šiuo metu dirba 32 investuotojai, kurie čia investavo 611 mln. eurų ir sukūrė beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. 70 proc. visų investicijų Kauno LEZ sudaro tiesioginės užsienio investicijos. Čia įsikūrusios įmonės kasmet sumoka apie 30 mln. eurų mokesčių "Sodrai", apie 11 mln. eurų – gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Kauno LEZ sukuriama 0,31 proc. šalies tiesioginio BVP.
Čia savo padalinius steigia didelės tarptautinės užsienio kompanijos "Continental", "Hella", "Holister" ir kitos. "Didžiausias užsienio investuotojas Kauno LEZ – bendrovė "Continental" – pirmajame etape įsipareigojo čia investuoti 95 mln. eurų. Didžiausias lietuvių investuotojas – baldų gamintoja "Freda", jie planuoja investuoti 42 mln. eurų", – skaičiavo V.Petružis.
Jis suabejojo, ar kitais metais Kauno LEZ plėtra vyks taip pat sparčiai. "Sunku pasakyti. Mūsų veikla nėra stabili, lengvai prognozuojama – ne saldainius parduodame. Tai, ar tarptautinė įmonė nuspręs čia investuoti, priklauso ir nuo valstybės pastangų, bendrai – Rytų Europos ekonominės padėties, net ir nuo pasaulinės ekonominės krizės. Paskutinė tokia krizė prasidėjo 2007 m. Tais metais jos nepajutome – mums tai buvo sėkmingi metai, tačiau 2008 m. investicijų iš viso nesulaukėme. Tuo metu pasaulinė ekonominė krizė atkeliavo ir pas mus, į Kauno LEZ", – pasak V.Petružio, kylanti nauja pasaulinė krizė neišvengiamai palies ir Lietuvą. Jis pastebėjo, kad pasaulinės kompanijos atėjus ekonominei krizei neinvestuoja į plėtrą. "Mes neprognozuojame blogų laikų, bet jiems ruošiamės. Kiekvienais metais darome žingsnius, kad pritrauktume investicijas", – užsiminė Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius.
Už indėlį į Kauno rajono savivaldybės biudžetą apdovanota Domeikavos seniūnijoje įsikūrusi "East West Agro". Tai viena didžiausių žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių Lietuvoje.
Už eksportą dėkota maisto papildus gaminančiai "Aconitum". Už inovacijas – Ramučiuose įsikūrusiai "KMT". Šį įmonė specializuojasi hidraulinių kranų, miškovežių, konteinerių keltuvų ir kitos technikos gamyboje bei atstovauja "Palfinger" koncerno prekės ženklui Lietuvoje.
Už darbo vietų kūrimą įteikta padėka bendrovės "Wilbergs Group" vadovams. Už verslo plėtrą – logistikos kompanijai "Hegelmann Transporte". Už smulkaus verslo plėtrą apdovanotas individualios V.Kučinsko įmonės direktorius. Už socialiai atsakingą verslą dėkota bendrovės "Elektros taupymo sprendimai" vadovams. Už inovatyvius infrastruktūros sprendimus įvertinta bendrovė "Žilinskis ir CO", šiemet nutiesusi ne vieną kilometrą šaligatvių Garliavoje ir kitose pakaunės vietose.
Moterys versle
Prizą "Moteris versle" pelniusi bendrovės "Saldoga" direktorė Donata Grikštaitė įsitikinusi, kad verslas nėra vyriškas reikalas. "Verslą vadinčiau nei vyrišku, nei moterišku reikalu. Čia svarbiau yra žmogaus savybės, tinkančios vadovauti, kurti, būti aktyviam ir rezultato siekiančiam. Ir be abejo – kompetencija konkrečiose srityse bei didelis darbas", – sakė jauna moteris, vadovaujanti Ilgakiemyje įsikūrusiai įmonei.
Keliuose gamybiniuose padaliniuose "Saldoga" gamina žuvų ir jūros jūros kopūstų produktus. Per metus įmonėje perdirbama maždaug 7,6 tūkst. tonų žaliavos. Visus lašišų gaminius įmonė eksportuoja į kitas Europos šalis, daugiausia – į Vokietiją, Belgiją, kitus produktus parduoda Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Įmonėje dirba 271 darbuotojas, beveik pusė jų – Kauno rajono gyventojai. "Iš pradžių gamyba vyko nedideliame gamybiniame ceche, kuris nevisiškai atitiko reikalavimus, nebuvo patogus gamybai. Norėjosi aukštesnio lygio kompanijos ir užtikrinti geriausią produkto kokybę. Todėl buvo nuspręsta modernizuoti gamybą. Taip prieš penkerius metus pastatytas naujas fabrikas su moderniausiomis žuvies produktų perdirbimo technologinėmis linijomis", – pokyčius Ilgakiemyje prisiminė pašnekovė.
"Jauno verslo" prizą atsiėmė mažosios bendrijos "Meprita" direktorė Rita Abračinskienė. Ji – vienintelė "Mepritos" darbuotoja. Pagal išsilavinimą ekonomistė, turinti ir kosmetikės specialybę, dar prieš 23 metus užsidegė noru gaminti natūralią kosmetiką. "Tuo metu išklausiau aromaterapijos kursus, sužinojau eterinių aliejų subtilynes, kaip pasigaminti bazinį kremą. Norėjau tuo užsiimti, tačiau tuo metu, 1995 m., dar nebuvo galimybių tai daryti", – prisiminė moteris. Prieš porą metų jos akį patraukė skelbimas internete: parduodamas jai gerai žinomo natūralaus kremo receptas. R.Abračinskienė ilgai nesvarstė – receptą įsigijo. Nuo to laiko darbo dienomis ji – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto referentė, šeštadieniais – natūralių kremų gamintoja. Kiekvieną šeštadienio rytą Akademijos gyventoja su reikiamomis medžiagomis, kremų indeliais ir buteliukais sėda į automobilį ir važiuoja į "Ąžuolyno" vaistinę. Čia velkasi baltą chalatą ir gamina kremus – tai darydama namuose pažeistų higienos normas. "Visi mano šeštadieniai – darbo, tačiau jie nėra parduoti. Tai yra malonūs šeštadieniai, nes tuomet aš darau tai, ką mėgstu. Aš tuo gyvenu, taip save realizuoju", – šypsodamasi prisipažino moteris, naujus kremų receptus kurianti pati.
Iš pradžių sukusi galvą, kaip be cheminių konservantų pagaminti ilgiau galiojančią produkciją, R.Abračinskienė vėliau pati atrado būdą, kaip užkonservuoti kremą natūraliais ekstraktais. Visas žaliavas kremams ir kitai produkcijai gamintoja atsisiunčia iš užsienio. "Labai gaila, kad vis dar nėra lietuviškų kokybiškų žaliavų natūraliai kosmetikai. Su malonumu jas pirkčiau. Pati gamintis, pavyzdžiui, hidrolatų aš kol kas neturiu galimybių. Tam reikia kokybiškos žaliavos – sertifikuotų ekologiškų augalų, – vis dėlto moteris vylėsi, kad ateityje ir Lietuvoje bus užauginama tokių augalų. – Esu dėkinga likimui, kad dirbu ASU. Aplink mane – mokslininkai, turime minčių paskatinti ūkininkus gaminti ekologiškus augalus ir juos sertifikuoti. Galbūt pasieksime, kad visa mūsų produkcija būtų lietuviška: nuo čia užauginto augalo iki galutinio produkto – kremo, toniko ar aliejaus. Lietuvoje dar yra vėžį sukeliančiu glifosatu (raundapu) neužterštų plotų – ten tikrai galima auginti ekologišką produkciją."
Savo produkciją R.Abračinskienė parduoda per elektroninę parduotuvę zaliapieva.lt. "Klientų yra. Šiais laikais žmonės linkę galvoti, ką deda ant savęs ir į save", – pastebėjo Akademijos gyventoja.
Visose penkiose Kauno rajono verslo zonose įvyko didžiuliai pokyčiai, tačiau bene didžiausi – Kauno LEZ.
Labai svarbūs metai
Už turizmo puoselėjimą Kauno rajone meras spaudė ranką žinomam laivų kapitonui Rimantui Mažuknai. Jis su įgula daugiau nei dešimtmetį šiltuoju sezonu pramoginiais laivais ,,Algirdas" ir ,,Nemunas" visus norinčiuosius plukdo po Kauno marias. Dvejus metus iš eilės R.Mažuknos įmonės laivelis "Vytis" plukdė keleivius iš vienos Nemuno pusės į kitą ties Kulautuva ir Zapyškiu.
Pajausti vėją ant vandens plaukiant laivais "Algirdas" ir "Nemunas" vietos gyventojai ir svečiai kviečiami iš Kauno marių prieplaukos Pažaislyje plaukiant į Kadagių slėnį, Rumšiškes, Kruonį, Birštoną.
Kapitonas užsiminė kitais metais turizmo sezonu ir vėl plukdysiantis poilsiautojus Kauno mariomis. Jis patikino: nors abu laivai pastatyti seniai, tačiau – patikimi, šaltuoju metų laiku, kaip ir dabar, remontuojami. "Sankt Peterburge pastatytas "Nemunas" 1960 m., dar iki galutinai pastatant Kauno HES, atplaukė iki ten, kur dabar Kauno marios. Peterbugiečiai turėjo paspartinti laivo statybą, kad laivas atplauktų iki užtvenkiant Nemuną. Atidarant Kauno HE, šiuo laivu plaukė visa elektrinės priėmimo komisija, tuometiniai valdžios atstovai", – prisiminęs senus laikus, šyptelėjo R.Mažukna.
"Mums jau gal ir pailsėt daugiau norėtųsi, bet žmonės sako: norim plaukt. Todėl vis dar plukdom", – prisipažino kapitono žmona Aldona Mažuknienė, atliekanti dispečerės, ir, pasak jos, visus kitus laive reikalingus darbus. Prie vieno iš laivų vairo dažnai stoja ir poros sūnus Robertas.
Pasak Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, besibaigiantys metai savivaldybei ir čia dirbančiai verslo bendruomenei buvo labai svarbūs. Visose penkiose Kauno rajono verslo zonose įvyko didžiuliai pokyčiai, tačiau bene didžiausi – Kauno LEZ. Plėtėsi ir kitos pakaunėje esančios verslo zonos. Prie Babtų neseniai iškilo pagrindinė "Agrokoncerno" būstinė, o Domeikavos seniūnijoje – logistikos kompanijos "Hegelmann Transporte" sandėliai, beveik greta naują centrą pradėjo statyti agroverslo įmonė "Rovaltra".
"Vienai savivaldybei būtų sunku spręsti visas problemas. Todėl jūsų parama bendruomenėms, kultūros renginiams, sportui, socialiniams projektams yra labai svarbi. Kai gerai sekasi verslui, lengviau ir mums", – pabrėžė V.Makūnas.
