„Prašome atsiliepti, prašome nutraukti tylą“, – sakė JT pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramila Patten (Pramila Paten) ir pažadėjo „užtikrinti jums teisingumą“.

Pirmadienį aukščiausio rango JT pareigūnė atvyko į Izraelį rinkti informacijos apie įtariamą palestiniečių kovotojų įvykdytą seksualinę prievartą per spalio 7 dienos išpuolį.

P. Patten atvyko su delegacija ir pirmąją kelionės dieną surengė keletą susitikimų.

Kelionės metu planuoti P. Patten susitikimai su nukentėjusiaisiais, liudininkais ir saugumo pajėgų atstovais, kad surinktų įrodymus apie seksualinį smurtą prieš moteris ir vyrus per išpuolį, anksčiau pranešė Izraelio užsienio reikalų ministerija.

Izraelis yra kritikavęs JT, kad organizacija nepakankamai greitai reaguoja į aukų pasakojimus apie išžaginimus ir seksualinę prievartą, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti „Hamas“ įsiveržimo į Izraelį metu.

Per islamistų grupuotės išpuolį pasirodė pranešimų apie seksualinį smurtą, tačiau dėl išgyvenusiųjų liudijimų ir teismo ekspertizės įrodymų stygiaus sunku įvertinti to mastą.

Spalio 7 dieną išpuolio prieš Izraelį metu žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių, rodo oficialūs naujienų agentūros AFP duomenys.

Kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože liko apie 132 iš jų, įskaitant mažiausiai 28 žuvusių belaisvių kūnus.

Anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 26 422 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Kauniečiai stebėjo Laisvės alėjoje, Rotušės prieigose, kai kuriuose parkuose pastatytus moters kūną imituojančius manekenus. Ant jų – tarsi krauju išteptų rankų antspaudai ant krūtinės, taip pat ir stereotipiniai užrašai esą auka pati kalta, kad ją išprievartavo.

Manekenai pažymėti ir ištraukomis iš seksualinę prievartą patyrusių moterų liudijimų, kuriuose jos pasakojo, kaip prievartautojo prašė sustoti, nelįsti jos, tačiau vyrai vis tiek priekabiavo, prievartavo ar kitaip tyčiojosi iš aukos.

Skaitant tokias istorijas oda šiurpsta, tačiau tai liudija skaudžią realybę – žmonės dažnai patiria seksualinę prievartą, tačiau jiems gėda apie tai kalbėti, jie nenori niekur kreiptis pagalbos, todėl tik klimpsta dar giliau į savo problemas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Akcijos sumanytojai tikino, kad tikrai nėra lengva viešai papasakoti savo istorijos, todėl kviečia tai padaryti anonimiškai. Asmens identifikuoti negalinčios žinutės bus talpinamos specialiai sukurtoje „Instagram“ paskyroje „i.said.wakeup“. Šioje paskyroje bus ne tik seksualinę prievartą, priekabiavimą, prievartavimą patyrusių asmenų istorijos, bet ir juos palaikančių asmenų žinutės. Akcijos organizatoriai tikino, kad visuomenei išgirsti šią socialinę problemą padės ir džemperių kolekcija, kuri atspindės aukomis tapusių žmonių pasakytas citatas.

„Tai darė australai australams, priešai tarp mūsų, priešai tarp mūsų“, – sakė S. Morrisonas, kurio kreipimąsi tiesiogiai transliavo televizija.

„Mes, kaip tauta, juos nuvylėme, nusigręžėme nuo jų, ir niekada nesusiplausime šios gėdos“, – virpančiu balsu kalbėjo premjeras, primindamas apie prievartą,  tarpusią religinėse ir valstybės remiamose institucijose.

Vyriausybės vadovas pasmerkė prievartą, „diena iš dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, metai iš metų ir dešimtmetis po dešimtmečio“ vykusią mokyklose, bažnyčiose, įvairiose jaunimo ir skautų organizacijose, vaikų namuose, sporto klubuose bei šeimose, ir paskelbė naują nacionalinį kredo: „Mes jumis tikime“.  

„Šiandien mes atsiprašome vaikų, kuriuose nuvylėme. Atleiskite. Sakome tai tėvams, kurių pasitikėjimas buvo išduotas ir kuriems teko ieškoti būdų atsitiesti. Atleiskite. Sakome tai žmonėms, kurie apie tai kalbėjo, bet mes jų nesiklausėme.  Atleiskite“, – kalbėjo S. Morrisonas.

„Sakome tai sutuoktiniams, partneriams, žmonoms, vyrams, vaikams, kuriems teko tvarkytis su prievartos, slėpimo ir trukdymo pasekmėmis. Atleiskite. Sakome tai ankstesnėms ir dabartinėms kartoms. Atleiskite“, – emocingai kalbėjo premjeras.

Nacionalinis atsiprašymas nuskambėjo po penkerius metus trukusio Karališkosios komisijos tyrimo, kurio metu buvo nagrinėjami daugiau kaip 15 tūkst. asmenų šiurpūs pasakojimai apie vaikystėje įvairiose institucijose jų patirtą seksualinę prievartą. 

Parlamente įstatymai leidėjai po premjero kreipimosi atsistojo tylos minutei. Šimtai seksualinės prievartos aukų stebėjo tai tiesiogiai ar oficialiuose renginiuose visoje šalyje. 

Mirusių seksualinės prievartos aukų artimieji segėjo ženklelius su sūnų ir dukterų, brolių ir seserų, nebesulaukusių šio atsiprašymo, vardais.

Virtinė institucijų jau anksčiau atsiprašė už tai, kad nesiėmė reikiamų žingsnių. Tai padarė ir Australijos katalikų lyderiai, išreiškę apgailestavimą dėl Bažnyčios „gėdingos“ seksualinės prievartos prieš vaikus ir jos dangstymo istorijos. 

Anot Karališkosios komisijos, septyni procentai Australijos katalikų kunigų 1950–2010 metais buvo kaltinami seksualine prievarta, tačiau šie kaltinimai nebuvo ištirti, o vaikai buvo ignoruojami ar netgi sulaukdavo bausmės. 

Keli įtakingi Australijos Katalikų Bažnyčios nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už seksualinės prievartos dangstymą.

Toks centras prievartos aukoms teiktų visą specializuotą, kompleksinę pagalbą.

„Seksualinė prievarta - viena labiausiai apleistų smurto formų Lietuvoje. Lietuvoje yra daug atvejų, kai seksualinę prievartą patiriantys žmonės nesikreipia į teisėsaugos institucijas todėl, kad nesitiki greito, profesionalaus bei saugumą užtikrinančio proceso“, - sakė M. Navickienė. Seimo narė tikina, kad įsteigtas bendras pagalbos centras būtų didelis žingsnis į priekį, kuris skatintų netylėti ir padidintų pasitikėjimą valstybės teikiamomis paslaugomis.

Seksualinė prievarta - viena labiausiai apleistų smurto formų Lietuvoje.

Anot M. Navickienės, pastaruoju metu žiniasklaidoje nuskambėjusios istorijos atskleidė, kad seksualinio smurto atveju aukos neturi kur kreiptis ir negali gauti teisininko, medicinos darbuotojo ar psichologo konsultacijų, o dažnas blaškymasis po medicinines įstaigas kelia pavojų, kad ateityje panašiu atveju kitos aukos dėl tokių bėdų taip pat nesikreips ir neieškos pagalbos.

Siūlomas specializuotas centras seksualinės prievartos aukoms teiktų kompleksinę pagalbą, taip pat egzistuotų ir finansinės paramos programa, kuri kompensuotų tokias paslaugas kaip advokato, psichologo, medicinos darbuotojo, galinčio atlikti apžiūrą ir suteikti rekomendacijas nepriklausomai nuo to, ar yra duomenys iš policijos ir ką nukentėjęs žmogus nusprendė daryti.

Kauno moterų draugijoje nuo 2013 metų vykdytas bandomasis projektas „Moterų iniciatyva prieš smurtą“, kurio tikslas buvo inicijuoti pagalbos seksualinio smurto aukoms programos sukūrimą ir finansavimą. Pasibaigus projektui Sveikatos apsaugos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijoms buvo teiktos rekomendacijos dėl pagalbos centro seksualinės prievartos aukoms įkūrimo. Projektas parodė, kad siekiant suteikti kompleksinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems asmenims yra būtinas tokio centro steigimas.

„Paprašiau ministrų, kad jie informuotų apie specializuoto centro įsteigimo galimybes jau ateinančiais 2018 metais“, - teigė M. Navickienė.