Kasacinius skundus šioje byloje pateikęs buvo nuteistasis, prokuroras ir trys nukentėjusiosios.

LAT duomenimis, prokuroras kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria K. Pūkas buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Nukentėjusiosios prašė buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

K. Pūkas prašė palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose.

Teismai K. Pūką pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, bet išteisino dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į šias pareigas.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad įsidarbinti pas Seimo narį siekusios merginos buvo priklausomos nuo K. Pūko.

Įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei „priekabiaujama prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“.

Prokuratūros vertinimu, įsidarbinti siekusių merginų priklausomumas pasireiškė tuo, kad tik nuo Seimo nario K. Pūko priklausė, kuri iš jų bus priimta į pretenduojamas pareigas.

K. Pūkas iš Seimo atsistatydino 2018 metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė priesaiką priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Byloje vienas po kito prabyla liudytojai, o pats K.Pūkas jau nebeturi ką pasakyti.

K.Pūkas bylos nekomentuoja ir nuo žiniasklaidos atsitvėrė tylos siena. Byla nagrinėjama neviešai.

Seimo nario įgaliojimai K.Pūkio nutraukti šių metų pradžioje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų kovo mėnesį. Jį atliekant nustatyta, kad pernai būdamas Seimo nariu K. Pūkas kelis mėnesius galėjo priekabiauti prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų.

Tyrimo duomenimis, keturi nukentėjusieji patyrė tyčia daromą psichologinį spaudimą, seksualinio pobūdžio užuominas, įžūlius, gašlius pasiūlymus, žeminimą bei įžeidimus siekiant seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo.

Pasak prokuratūros, toks elgesys su pagal tarnybą ir kitaip priklausomais asmenimis vertintinas kaip priekabiavimas, siekiant seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, pažeidžiantis kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvę bei žeminantis nukentėjusiųjų garbę ir orumą.

Taip pat šio ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife darbo patalpose Seime neužtikrino tinkamo šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galėjo būti pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.

Šių veikų padarymo aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu gauti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, dokumentai, daiktų apžiūrų rezultatai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys, skelbia prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Stankevičiūtė.

Atsižvelgiant į tai, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu K. Pūkas buvo Seimo narys, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga su kaltinamuoju aktu perduodama Vilniaus apygardos teismui. 

Už šių baudžiamųjų nusižengimų padarymą Baudžiamasis kodeksas numato alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą.

K. Pūkas iš Seimo atsistatydino šių metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

„Kaip ir planuota, pirmajame posėdyje apklausti du liudytojai. Kaltinamasis pasinaudojo teise dabar parodymų neduoti, kol nebus apklausti liudytojai. Jis tokią teisę turi“, – BNS sakė Kupiškio rajono apylinkės teismo atstovas Artūras Jančys.

Pirmajame posėdyje prokuratūra paskelbė kaltinamąjį aktą, L. M. Zaikauskas kaltės nepripažino.

L. M. Zaikauskas kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti. Byla vyksta už uždarų durų.

Kitas posėdis numatytas gruodžio 6 dieną, jame numatoma apklausti šešis liudytojus.

Iš pradžių ši byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, bet nuo jos nagrinėjimo nusišalino visi teisėjai, nes byloje minimas spektaklis ir jo aktoriai šiemet kurį laiką naudojosi teismo patalpomis.

„Teisme, teismo posėdžio salėje, vyko spektaklis „Mergaitės svajonė“, būtent L. M. Zaikausko režisuotas spektaklis, mes jį žiūrėjome, todėl visas teismas nusišalino. Panevėžio apygardos teismas nusišalinimą patvirtino“, – BNS sakė Panevėžio miesto apylinkės teismo atstovė Irma Gritėnienė.

Pasak jos, teatras ieškojo patalpų, buvo sudaryta sutartis, kad aktoriai galėtų repetuoti po teismo darbo valandų. Vėliau teismo darbuotojams leista stebėti generalinę repeticiją.

Jauna mergina kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl nederamo teatro direktoriaus elgesio. Ji teigė, kad pastarasis, vartodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas jos tarnybiniu priklausomumu, reikalavo lytinių santykių. Savo kėslų teatro vadovui įgyvendinti nepavyko, nes aktorė atsisakė paklusti ir apie L. M. Zaikausko elgesį prabilo viešai.

Aktorė Erika Račkytė J. Miltinio teatre repetavo L. M. Zaikausko režisuotame spektaklyje „Mergaitės svajonė“. Mergina nurodė, kad per repeticijas J. Miltinio dramos teatro vadovas ne kartą jai minėjo, jog po spektaklio premjeros ji turės su juo „permiegoti“, tokiu būdu atsidėkodama už repeticijas. Pasak E. Račkytės, L. M. Zaikauskas  jai sakė, kad tik turėdama lytinių santykių su juo ji bus žvaigždė, jei ne, bus priversta išeiti iš darbo. Merginos tvirtinimu, šių metų kovo 13 dieną apie 18.30 val. prieš repeticiją vadovas pasakė: „ateik čia“, suėmė jai už veido bei pradėjo pareiškėją bučiuoti per prievartą, įsakydamas jai išsižioti. Tą pačią dieną jis po repeticijos išjungė šviesą ir vėl suėmė už veido bei pradėjo bučiuoti per prievartą.

Ikiteisminį tyrimą dėl kėsinimosi versti lytiškai santykiauti atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūra.

Už vertimą lytiškai santykiauti Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.