Gamtininkai sako, kad tokiu reiškiniu per daug stebėtis nereikia, taip vykdavo ir anksčiau, tik žmonės miškuose rečiau lankydavosi.

„Pats pavojingiausias yra pirmasis sniegas, ypač drėgnas, kai sninga be vėjo“, - sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Kol kas sniego ant žemės nėra daug. Visgi artimiausiomis dienomis sniego vietomis gali iškristi net iki 20 centimetrų, tad ugniagesiai įspėja žiūrėti, kas virš galvų, ypač statant automobilius.

Žinoma, ne visada ir ne visiems pakanka tokių ženklų. Tačiau jie – labai išraiškingi ir informatyvūs.

Visiems įdomi tema: šiemet ieškome grybų ir nesuprantame, kur jie pasidėjo – drėgmės pakanka, šilumos – taip pat. Tačiau grybų dar sulauksime, kai atšils. O štai mėlynių šiemet daugiau jau nebus. Jų yra, bet...

Norėjau mėlyniauti, bet tik uodus pamaitinau ir nieko nepešiau. Atrodo, kad daugiau tikėtis ir neverta, nes viską nusinešė pavasario šalnos. Dabar esančios mėlynės telieka paukščiams –strazdams, liepsnelėms, tetervinams ir kurtiniams. Beje, mėlynės tinka ne tik jiems, bet ir kiaunėms, lapėms, voverėms. Galbūt – ir Lietuvoje trumpam apsilankančioms meškoms...

Meškos tapo savotišku šios vasaros atradimu – jas jau regėjome daugelyje Lietuvos regionų nuo rytinių pakraščių iki Kauno, nuo pietų iki Alytaus. Tačiau meškai kas – ji pabus ir išeis. O kurtiniai, mūsų krašte gyvenantys vis palei sienas pietuose ir rytuose, be mėlynių negyvens.

Kurtinys yra viena rečiausių rūšių, kurios gyvena sėsliai, jiems labai svarbus gimtasis miškas. Jau ūgtelėjo šių metų kurtiniukai, mama juos vedžiojo prie skruzdėlynų, kur mažiukai lepinosi skruzdėlių perais, lesinėjo sėklas, o dabar maitinasi daugeliu augalų. Mėlynės, žemuogės yra svarbi jų raciono dalis.

Nenustebkite išgirdę gegutę. Gal ir vėloka jai, bet kas ten žino – juk ir gegučių pasaulyje būna vėluojančių. Vien jau iš šio fakto galima išvesti įdomią istoriją – jei gegutė patelė dabar į svetimą lizdą kielei padėjo kiaušinį, gegužiukas užaugs ir pakils skristi tik pačioje vasaros pabaigoje. Tuo metu ankstyvieji jaunikliai jau keliaus Afrikon...

Šią vasarą Ventės rage buvo aptikta Lietuvai nauja, jau 386 rūšis – daūrinė kregždė. Tačiau ji gyvena didelėje Eurazijos ir Šiaurės Afrikos teritorijoje, taigi – nauja tik mums.

O ar sunku šiais laikais atrasti visai naują, iki tol nežinotą gyvūnų rūšį? Tokį klausimą gamtininkams užduoda dažnai – kai kas tikisi, kad toks gali būti kiekvienas nepažįstamas vabalas. Iš tikrųjų planetos biologinė įvairovė ištirta neblogai, nors, kaip sakoma, iniciatyviam stebėtojui ar mokslininkui vis dar yra ką veikti.

Mokslininkai sistematikai gilinasi į rūšių įvairovę, studijuoja turimus rinkinius. Naujos vabzdžių rūšys dažnai atrandamos ne tiesiogiai gamtoje, bet kolekcijose, muziejų fondų rinkiniuose.

O paukščių? Jų – taip pat. Tačiau kasmet aprašomos iki 10 naujų paukščių rūšių paprastai surandamos gamtoje. Štai Meksikoje, Jukatano pusiasalyje, aptikta nauja papūgų amazonių rūšis, pavadinta mėlynsparne. Atlikti genetiniai šių paukščių tyrimai patvirtino – tai savarankiška rūšis. Stebėjimai gamtoje leido surinkti duomenų apie mėlynsparnės amazonės biologiją, kuri primena kitų artimų rūšių ypatybes, bet turi ir pakankamai skirtumų.

O toliau prasideda rūpesčiai. Kaip dažnai ir būna, teks rūpintis šios negausios rūšies apsauga, užtikrinti perimviečių išlikimą. Ne mažiau svarbu apsaugoti mėlynsparnes amazones nuo kolekcininkų, veisėjų dėmesio, nes jas turėti norės daug kas.

Keisti mes, žmonės, esame... Štai gyveno laimingi, niekieno nežinomi ir nepažįstami paukščiai, o kai juos surado, jiems kilo grėsmė. Ir vėl juos reikia saugoti – nuo mūsų pačių...

Tačiau jų tikrai nereikia saugoti nuo mokslininkų ornitologų. Nes jie žino, kaip gyventi greta paukščių, juos stebėti, tirti, kaip atrasti svarbius dalykus. Štai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai šią vasarą surado neginčijamų įrodymų apie kai kurių iki šiol mūsų krašte tik stebėtų, bet nerastų perint paukščių statusą.

Juodkrantės gamtos tyrimo stoties darbuotoja Jūratė Zarankaitė aptiko pirmą kartą Lietuvoje perėjusias margasnapes žuvėdras, o Ventės rago stoties vedėjas Vytautas Jusys – perėjusias pelėdikes. Prisiminkite šiuos pavadinimus, pasižiūrėkite savo knygose ir pamatysite, kaip tai svarbu mokslui.

Sinoptikai teigia, kad penktadienį Lietuvoje neišvengsime kritulių, temperatūra dar smarkiai nekils, tačiau jau savaitgalį turėtume sulaukti itin šiltų orų.

Penktadienio dieną oras šils iki 5–10, pietvakariniuose rajonuose – iki 12 laipsnių. Daug kur sulauksime kritulių – kris šlapdriba, lietus. Pasak sinoptiko Tado Kantauto, savaitgalį krituliai iš Lietuvos pamažu trauksis, palis tik vietomis ir trumpai. Temperatūra dienomis sieks 13–18, kai kur ir 19 laipsnių šilumos, naktimis irgi išliks teigiama.

Savaitgalį darbą pradės kamanės

Gamtininko S. Paltanavičiaus teigimu, būtent tokių orų ir reikia gamtai – drėgmės ir šilumos.

„Labai reikia lietaus ir artimiausiu metu jo turėtų būti. Vėliau oras turėtų sušilti, todėl bent jau gyvatvorės miestuose po šio savaitgalio turėtų sužaliuoti – jų pumpurai jau praplyšę. Miškuose lapus skleisti pradeda laukiniai serbentai, juodauogės, ievos, šeivamedis, nors jis dažniau sutinkamas paupiuose“, – LRT.lt kalbėjo gamtininkas.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, kol kas dar tik kovo pabaiga ir reikės porą savaičių palaukti, kol gamta pastebimai sužaliuos.

„Gamtininkai sako: miškas tapo neperregimas. Dabar dar gali žiūrėti kiaurai, nes kol kas dar matomos tik šakelės, nėra lapų. Kai sutankėja pumpurai, miškas pasidaro neperregimas ir gamtoje atsiranda žalia spalva, pradeda kilti žolė, ypač miestuose. Tačiau labai reikia drėgmės, nes jei viskas išdžiūvę, procesas sulėtėja“, – aiškino S. Paltanavičius.

Pirmieji iš medžių, pasak gamtininko, pradės sprogti beržų pumpurai. „Vėliau bus toks tuščias laikas, nes daugelis medžių sužaliuos tik gegužę. Žinoma, po dviejų savaičių visur geltonuos blindės, bet jų lapai pradės skleistis tik balandžio pabaigoje“, – sakė gamtininkas.

S. Paltanavičiaus teigimu, baigė bėgti klevų sula ir šie medžiai neužilgo pradės žydėti: „Klevų žydėjimas trunka dvi savaites. Tai didysis darbymetis bitėms, nes jos surenka daugiausia medaus iš klevų. Lietuvoje dabar aktyviai žydi žibuoklės, iš jų taip pat bitės renka medų. Nemažai medaus surenkama nuo pumpurų, vadinamojo lipčiaus medaus. Kol kas žydinčių augalų, iš kurių bitės galėtų rinkti medų, nedaug. Šį savaitgalį turėtų pasirodyti kamanės, kurios visą žiemą ilsėjosi.“

Kodėl miestuose gamta prabunda anksčiau

Gamtininkas LRT.lt skaitytojams taip pat paaiškino, kodėl miestuose gamta sužaliuoja greičiau nei užmiesčiuose.

„Viskas dėl mikroklimato, dėl mūsų aplinkos. Miestuose nėra tokių vėjų, čia susikaupia daugiau šilumos. Be to, ir mes truputį apsigauname, nes mieste ir savo aplinkoje dažniausiai matome ne laukinius, o atvežtinius augalus. Pavasarį mūsų darželiuose žydi snieguolės, bet tai – ne mūsų augalas. Mes tiesiog matome kitų kraštų augalus, anksčiau pražystančius“, – aiškino S. Paltanavičius.

Be to, kaip teigia gamtininkas, nors Lietuva atrodo nedidelė, skirtumai tarp gamtos sužydėjimo skirtinguose regionuose – dideli.

„Galime palyginti Žuvintą, kuris yra pietvakariuose, ir Adutiškį, kuris yra Švenčionių rajone. Skirtumas tarp šių vietų, jei vertinsime pagal gamtą, yra maždaug dešimt dienų. Prie Žuvinto viskas pražysta maždaug dešimčia dienų anksčiau. Kartais pavasarį būna taip, kad prie Žuvinto ar Marijampolės krašte, Suvalkijoje, žydi žibutės, o Rytų Lietuvos miškuose dar neištirpęs sniegas. Žuvinte ledas jau nutirpo prieš porą savaičių, o Rytų Lietuvoje ant ežerų dar visur pabalęs ledas“, – LRT.lt kalbėjo S. Paltanavičius.