Tai tik vienas iš 60 laivų, kurių liekanas rado Jūrų archeologijos projekte dalyvaujantys mokslininkai Juodojoje jūroje. Tarp radinių yra romėnų ir XVII amžiaus kazokų laivų liekanų.

Tyrimai buvo atliekami trejus metus, naudojantis specialiai dideliam gyliui pritaikyta nuotolinio valdymo kamerų sistema. Anksčiau ji buvo naudojama jūros dugno žymėjimams, ieškant naftos ir dujų išteklių jūrose.

„Ištyrus nedidelį laivo gabalėlį radiometrinio matavimo metodu buvo patvirtinta, kad tai seniausios žmonijai žinomos nepažeisto laivo liekanos“, – sakoma projekto dalyvių paskelbtame pranešime.

Ant šono gulintis laivas datuojamas IV a. pr. Kr – tuo metu per Juodąją jūrą ėjo senovės graikų prekybos keliai. Iki mūsų laikų išliko net jo stiebas ir irklai.

Pasak mokslininkų komandos, laivas, kokį iki šiol galėjome pamatyti tik senovės graikų keramikos piešiniuose, buvo rastas daugiau nei dviejų kilometrų gylyje.

Tokiame gylyje vandenyje beveik nėra deguonies, todėl organinės medžiagos jame užsikonservavo tūkstančiams metų.

„Puikiai išsilaikęs laivas iš Antikos laikų dviejų kilometrų gylyje po vandeniu – tai yra tai, kuo niekada nebūčiau patikėjęs“, – sakė projekto vyriausiasis tyrėjas profesorius Jonas Adamsas (Džonas Adamsas) iš Sautamptono universiteto Anglijoje.

„Jis pakeis mūsų supratimą apie laivų statybą ir jūrininkystę Antikos laikais“, – pridūrė jis.

„Turime ir senesnio laivo liekanų dalių, tačiau šios tikrai atrodo nepažeistos“, – pritarė kita mokslininkų komandos narė Helen Farr (Helen Far).

„Šio projekto tikslas buvo pamatyti, kaip pasikeitė jūros lygis ir vandens pakilimas Juodosios jūros regione, o laivų liekanos buvo laimingi papildomi atradimai“, – sakė ji radijui BBC.