Visi Zapyškio archeologinių tyrimų metu rasti radiniai buvo perduoti Karo muziejui: 2017–2018 m. tyrimų – 2 471 vnt., 2020 m. žvalgymų – 88 vnt., 2021 m. tyrimų – 271 vnt. Kokliai, puodai, plytos; įvairūs metaliniai dirbiniai – iš jų patrauklumu išsiskiria papuošalai, papuošimai ir apkalėliai; daug monetų, kas rodo intensyviai vykusią prekybą. Bažnyčios teritorijoje rasta daug kryželių, medaliukų, rožinių, liturginių apeiginių varpelių, žvakidžių, žavinčių puošybos elementais. Dėmesį patraukia vienetiniai daiktai, tokie kaip saliutinė patrankėlė, rasta bažnyčios teritorijoje, varpo vidinė dalis (liežuvėlis), žvalgymų metu rasta buvusios varpinės vietoje. Daugelis radinių yra XVI–XVIII a., jie atskleidžia miestelio klestėjimo laikotarpį. Žiūrovų dėmesį prikaustė brūkšniuotos keramikos puodo šukių lizdas, datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – II–III a. po Kr., kaip ir keletas žalvarinių akinių apyrankių, datuojamų II–III a. Tokie radiniai liudija, kad teritorija buvo gyvenama gerokai prieš įkuriant miestelį.

Gerarda Dručkuvienė. Organizatorių nuotr.

Karo muziejus archeologijos rinkinio saugotoja Gerarda Dručkuvienė sako, kad šis renginys unikalus, nes retas atvejis, kada radiniai, jau tapę muziejinėmis vertybėmis, nors ir trumpam, grįžta į radavietę ir juos atvirai gali pamatyti visuomenė, o ne tik mokslininkai ir patys archeologai. Renginyje buvo pristatyta apie šešiasdešimt įdomesnių radinių.

Archeologinis radinys. Organizatorių nuotr.

Surengti šį renginį dabar jau kurorto statusą turinčiame Zapyškyje, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, paskatino vietos bendruomenė. Penkerius metus vykę archeologiniai tyrimai sužadino žmonių smalsumą, paskatino sužinoti daugiau apie rašytiniuose šaltiniuose nuo XVI a. minimą miestelį, kurio kultūrą ir gyvenimą plėtojo didikų Sapiegų giminė. Ten dirbanti ekskursijų vadovė-edukatorė Audra Sipavičienė pripažįsta: „Atlikus bažnyčios renovaciją ir 2021 m. ją atvėrus lankytojams, žmonių susidomėjimas jos istorine bei kultūrine reikšme smarkiai išaugo. Jaučiame, kad žmonės atėję į mūsų erdvę domisi bažnyčios istorija, joje buvusiais daiktais ir, žinoma, archeologiniais radiniais. Bendradarbiaujant su Karo muziejumi bei archeologu Justinu Raču, prisidėjo bei aktyviai įsitraukė ir bendruomenės smalsuoliai. Nuoširdžiai džiaugiamės šiuo projektu ir tikimės, kad bendri su Karo muziejumi renginiai sėkmingai tęsis ir toliau.“

Jei ne geros valios žmonių parama, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė, įvairių muzikos festivalių ir konkursų dalyvė ir laureatė Gabrielė smuiko, kuriuo būtų galėjusi griežti, leisdama skleistis savo talentui ir svajonei eiti muzikos keliu, nebūtų įstengusi įsigyti. Gabrielės globėja nupirkti brangų instrumentą taip pat nebūtų galėjusi.

Į pagalbą merginai, turinčiai didelę svajonę – eiti muzikos keliu ir siekti meistriškumo aukštumų, atskubėjo gabius Kauno rajono vaikus globojantis Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas. Jis inicijavo lėšų Gabrielės smuikui rinkimo kampaniją, subūrė rėmėjus ir paaukojo daugiau nei pusę naujam kokybiškam instrumentui reikiamų pinigų.

„Lėšas Gabrielės smuikui surinkome didelės širdies žmonių, suprantančių, kokios svarbios jaunam žmogui yra gerumo, palaikymo, bendrystės dovanos, dėka“, – kalbėjo fondo, jauniesiems Kauno rajono talentams jau suteikusio paramos už daugiau nei 235 tūkst. eurų, direktorė Aurelija Makūnienė. „Ką į priekį mesi, vėliau surasi“, – lietuvių liaudies patarlę citavo A.Makūnienė ir pabrėžė, kad gerumas daro stebuklus ir visada sugrįžta.

Už gimnazistei suteiktą galimybę tobulėti fondo vadovei nuoširdžiai padėkojo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius.

„Noriu garsinti savo šalies vardą, o ateityje padėti tobulėti jauniesiems atlikėjams“, – užsibrėžusi Gabrielė, geros valios žmonių dėka turinti išsvajotą instrumentą. Merginos tikslas – įstoti į Vienos muzikos ir scenos menų universitetą, mokytis iš geriausių profesionalų, su įvairių pasaulio šalių orkestrais pasirodyti įspūdingiausiose koncertų salėse.