„Planuojama laikina keturių vietovių, esančių prie karinio [mokomojo] lauko Kirovskės rajone, gyventojų evakuacija. Tai daugiau kaip 2 tūkst. žmonių“, – sakė Sergejus Aksionovas.

Maskvos primestos administracijos pareigūnai gaisro priežasties nenurodė, bet kai kurios rusų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad tame rajone buvo girdimi sprogimai, o filmuotoje medžiagoje matyti į dangų kylantys juodų dūmų stulpai.

Pranešimas pasirodė kelios dienos po to, kai Ukraina jūriniais dronais atakavo Krymo (Kerčės) tiltą – svarbią karinio tiekimo iš Rusijos į Krymą arteriją.

Dėl trečiadienį kilusio gaisro taip pat buvo uždaryta pusiasalį kertančios Tauridės magistralės atkarpa.

Valstybės remiamo laikraščio „Izvestija“ platformos „Telegram“ paskyroje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti juodų dūmų stulpai, o dvi kitos rusų žiniasklaidos priemonės pranešė, kad sprogimai tame rajone girdėjosi daugiau kaip dvi valandas.

Autobusų eismas keliais tarp regionų laikinai nukreipiamas kitur, „Telegram“ parašė Nikolajus Lukašenka iš Maskvos primestos Krymo susisiekimo ministerijos.

Tauridės magistralė jungia Krymo rytuose esantį Kerčės uostą su Sevastopoliu vakarinėje pusiasalio pakrantėje.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais; tarptautinė bendrija šios aneksijos nepripažįsta.

Kyjivas ne kartą sakė, kad planuoja susigrąžinti Krymą.

Per išpuolį žuvo pora ir buvo sužeista jų dukra, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas valdžios institucijoms nurodė kelią suremontuoti ir padėti pusiasalyje įstrigusiems turistams.

Prasidėjus rusų puolimui Ukrainoje, komerciniai skrydžiai į Maskvos aneksuotą Krymą buvo sustabdyti, o dauguma Rusijos turistų į jį važiuodavo per apgadintą tiltą.

Susidarius spūstims, pareigūnai pasiūlė turistams 400 kilometrų važiuoti per Rusijos kariuomenės valdomas teritorijas.

„Prašau pusiasalio gyventojus ir svečius susilaikyti nuo kelionių Krymo tiltu ir siekiant saugumo pasirinkti alternatyvų sausumos maršrutą per naujuosius regionus“, – sakė Maskvos primestas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Rusijos valstybinė televizija parodė maršruto, kuris eina per okupuotą Melitopolį į Mariupolio uostą ir baigiasi pietiniame Rusijos mieste Rostove, žemėlapį. Primenama, kad žmonės su savimi turėtų pasiimti pasus.

Okupuotų Ukrainos sričių pareigūnai teigė sutrumpinsiantys komendanto valandos laiką, kad būtų galima praleisti turistus, o Rusijos kariuomenė, jų teigimu, sustiprins saugumą.

„Saugumą užtikrina Rusijos kariuomenė, jis bus sustiprintas“, – sakė Rusijos paskirtas Chersono gubernatorius Vladimiras Saldo ir pridūrė, kad siekiant praleisti tranzitinį transportą sutrumpino komendanto valandą.

Gubernatorius įspėjo, kad bus kontrolės punktų, kurie įrengti siekiant išvengti sabotažo, tačiau formalumai, anot jo, bus sumažinti.

„Maksimaliai patogus“

Kaimyniniame pietrytiniame Zaporižios regione, kuriame kontrpuolimą vykdo Kyjivo pajėgos, Maskvos paskirtas gubernatorius Jevgenijus Balickis sakė, kad pareigūnai užtikrins saugų maršrutą.

„Kelių eismas per naująjį regioną mūsų piliečiams bus maksimaliai patogus“, – teigė jis.

Krymo transporto ministerija paskelbė kontrolinį sąrašą, ką turistai turėtų žinoti prieš kelionę.

„Duokite kelią kariuomenės transporto priemonėms ir kolonoms“, – rašoma viename iš nurodymų.

Ministerija taip pat rekomendavo keliautojams su savimi turėti grynųjų pinigų ir įspėjo apie pakeliui esančius policijos ir karinius patikros punktus.

Rusijos televizija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti susidariusios eilės, kai kuriems turistams nesiryžtant vykti šiuo maršrutu.

„Galvojame, ką daryti, – sakė viena moteris. – Grįžti atostogų ar vykti į Melitopolį?“

Melitopolis į Rusijos pajėgų rankas pateko pernai, prasidėjus invazijai. Jis tapo nuolatiniu išpuolių taikiniu.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigė, kad į Krymą yra atvykę apie 50 000 turistų, dauguma jų – automobiliais.

„Ukrainos specialiųjų tarnybų surengtas pasikėsinimas į Krymo respublikos vadovą Sergejų Aksionovą buvo sužlugdytas“, – pranešė Rusijos valstybinė agentūra TASS, remdamasi FSB pareiškimu.

FSB savo pareiškime nurodė, kad sulaikytasis buvo „1988 metų gimimo Rusijos pilietis, kurį užverbavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai“.

Ji pridūrė, kad įtariamasis buvo sulaikytas, kai „buvo bepaimąs sprogstamąjį įtaisą iš savo slėptuvės“.

Krymą Maskva aneksavo 2014 metais po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Pastaraisiais mėnesiais pusiasalyje nuolat rengiami smūgiai ir išpuoliai prieš Rusijos primestus pareigūnus, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą. Pastarasis neprisiėmė atsakomybės už šiuos incidentus.

„Visas Krymas likęs be elektros. Elektros tiekimas bus atkurtas per tris valandas. Prašom išsaugoti ramybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Kremlių remiantis Krymo lyderis Sergejus Aksionovas.

Jis pridūrė, kad elektra dingo dėl incidento elektrinėje Pietų Rusijos Krasnodaro regione.

„Dėl didelio įtampos svyravimo nepaprastųjų situacijų sistema suveikė ir atjungė liniją“, – sakė S. Aksionovas.

Rusijos energetikos ministerija trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame nurodo, kad elektros tiekimas Kryme „netrukus“ bus atnaujintas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Krymo sostinės Simferopolio ir Sevastopolio uostamiesčio pranešė, kad šiuose miestuose elektros nėra.

2014 metų kovą, kai buvo aneksuotas, Krymas beveik visą elektrą gaudavo iš Ukrainos.

2015 metų pabaigoje Ukraina liovėsi tiekusi energiją nuo jos atplėštam pusiasaliui, kuris tapo priklausomas nuo povandeninio kabelio iš Rusijos. Nuo to laiko Krymo gyventojai dažnai susiduria su elektros tiekimo problemomis.

2017 metų liepą dėl neįprastai aukštos oro temperatūros Krasnodaro regione nutrūkus elektros tiekimui, Krymas praktiškai buvo paralyžiuotas. Tuomet neveikė šviesoforai, buvo nevažinėjo troleibusai.

„Tokia demokratija, kokią pristato vakarietiška žiniasklaida, mums nereikalinga. ... Turime savo tradicines ortodoksų dvasines vertybes. ... Šiandien, mano manymu, Rusijai reikalinga monarchija“, – antradienio vakarą S.Aksionovas sakė 1-ajam Krymo kanalui.

„Mano manymu, šiandien, šiandieninėmis sąlygomis, turint išorinį priešą, demokratija yra nereikalinga . Turiu galvoje ne demokratiją, kaip ją supranta normalūs žmonės, o visko leistinumą, kaip daugelis supranta demokratijos režimą“, – pareiškė jis.

2014 metais Rusija okupavo, o vėliau aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Ukrainoje įvykus prodemokratiniam Maidano sukilimui, kai buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Dėl Krymo atplėšimo ir tolesnės pagalbos Ukrainos rytuose veikiantiems prorusiškiems separatistams Vakarų šalių ir Maskvos santykiai pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.

Krymo vadovas taip pat mano, kad Rusijos prezidentui reikia suteikti daugiau galių. „Kodėl sakau, kad aš – prezidento kareivis? Nes, kol turime išorinį priešą, mano manymu, yra būtina vienvaldystė. Šiandien prezidentas turi turėti daugiau teisių – iki pat, atleiskite, diktatūros“, – sakė S.Aksionovas.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad S.Aksionovo pasiūlymas tėra jo asmeninė nuomonė.

Vieno žurnalisto paklaustas, ar Kryme įmanoma monarchija, D.Peskovas atsakė: „Monarchijos atskirame RF regione būti negali.“

Paklaustas, ar prezidentas Vladimiras Putinas palaiko pasiūlymą įtvirtinti šalyje monarchiją bei išplėsti šalies vadovo galias iki diktatūros, D.Peskovas pažymėjo, kad V.Putinas „jau ne kartą išsakė savo nuomonę šia tema“.

„V.Putinas be optimizmo vertina tokias idėjas. Per pastaruosius penkerius metus jo ne kartą klausė, ir jis vienokiame ar kitokiame kontekste buvo priverstas atsakinėti į tokius klausimus. Jis gana šaltai reaguoja į tokias diskusijas. Tai yra puikiai žinoma“, – pabrėžė prezidento atstovas.

Rusija trečiadienį mini pirmąsias Krymo aneksijos metines, kai tas prezidento Vladimiro Putino sprendimas perbraižyti Europos žemėlapį supurtė santykius su Ukraina ir Vakarų šalimis, bet buvo itin palankiai įvertintas namuose.

Minint to Juodosios jūros pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos, daugybė žmonių tikriausiai dalyvaus iškilmėse Maskvoje ir Kryme, įskaitant didelį koncertą prie Kremliaus sienų ir kitus kruopščiai surežisuotus renginius.

V.Putinas planuoja susitikti Maskvoje su Krymo lyderiais, kur aptars regiono plėtros klausimus. Tikėtina, kad jis taip pat pasirodys savo šalininkams koncerto scenoje.
Šie renginiai vainikuos kelias dienas vykusias oficialias iškilmes, minint prieš metus įvykdytą aneksiją, kurią Kijevas ir Vakarų šalys vadina neteisėtu teritorijos užgrobimu, nors daugelis rusų tą žingsnį laiko istorinės klaidos atitaisymu.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ kaltino Krymo promaskvietišką administraciją vykdant „nepaliaujamą bauginimo kampaniją, kad nutilytų nepaklusniuosius“.

„Nuo tada, kai Rusija aneksavo Krymą, faktinė valdžia naudojo įvairius chuliganų metodus, kad nuslopintų nepaklusnumą; virtinė pagrobimų, įvykdytų nuo kovo iki rugsėjo, paskatino daugelį balsingų kritikų palikti regioną“, – sakė „Amnesty International“ Europos ir Centrinės Azijos padalinio direktorius Johnas Dalhuisenas (Džonas Dalheisenas).

„Pasilikusieji patiria įvairų persekiojimą, vykdomą valdžios, pasiryžusios nutildyti savo oponentus“, – sakoma jo pranešime.

V.Putinas ir Krymo „premjeras“ Sergejus Aksionovas pasirašė sutartį, sakančią, kad tas regionas tampa Rusijos Federacijos dalimi, kai per kovo 16-ąją pusiasalyje surengtą ginčijamą referendumą daugiau negu 97 proc. dalyvių nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Tas balsavimas, kurio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta teisėtu, vyko prižiūrint Rusijos elitiniams kariams, dėvintiems uniformas be atpažinimo ženklų, kurie dviem savaitėmis anksčiau užėmė strategiškai svarbius Krymo objektus.

Trečiadienį Rusijoje prasidedant iškilmėms, valstybinė televizija parodė vėliavomis mojuojančias žmonių minias Tolimųjų Rytų regiono mieste Vladivostoke.

Pačiame Kryme trečiadienis buvo paskelbtas nedarbo diena, o vėliau pusiasalio miestuose vyks koncertai ir fejerverkų šou.

„Mums, krymiečiams, tai yra seniai laukto grįžimo namo šventė, – sakoma Maskvos palaikomo S.Aksionovo pranešime. – Rusija apsaugojo mūsų teisėtą teisę patiems pasirinkti vienybę su mūsų istorine tėvyne.“

V.Putinas teigė, kad buvo priverstas užimti Krymą, kuriame įsikūrusias Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, kad apsaugotų gyventojų daugumą pusiasalyje sudarančius rusakalbius, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Daugelis rusų šį žingsniu teisingu atsaku į Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo sprendimą 1954 metais perduoti tą pusiasalį administruoti Ukrainai. Tuo metu toks žingsnis tebuvo simbolinis, nes Ukraina ir Rusija buvo Sovietų Sąjungos dalys.

Kijevas ir Vašingtonas pareiškė, kad Krymo aneksijos niekada nepripažins teisėta.

Krymo lyderis atvyko į Indiją kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino delegacijos narys, sakydamas, kad sieks pritraukti investuotojų į Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį pusiasalį.

Maskva kovą atplėšė tą Juodosios jūros pusiasalį nuo Ukrainos, kai anksčiau šiais metais Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomo lyderio režimas ir į valdžią atėjo provakarietiška vyriausybė. Dėl tos krizės Rusijos santykiai su Vakarų šalimis pablogėjo labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos, o JAV ir Europa paskelbė sankcijas Maskvai.

Indija nesutinka prisidėti prie Vakarų šalių sankcijų Rusijai, o V.Putinas atvyko į Delį, siekdamas naudingų susitarimų dėl branduolinės energetikos plėtros, taip pat prekybos nafta, dujomis ir netgi deimantais su ilgamete Maskvos partnere.

Krymo lyderis Sergejus Aksionovas, kuris spalį buvo išrinktas regiono parlamento, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad atvyko į Indiją trečiadienį kaip „prezidento Vladimiro Putino vadovaujamos delegacijos narys“.

S.Aksionovas pridūrė, kad pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su organizacija „Indijos ir Krymo partnerystė“.

Tas memorandumas yra „reikšmingas Krymui, naujam Rusijos regionui“, jis sakė valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

„Tas dokumentas padės ilgalaikiam ir abipusiai naudingam bendradarbiavimui įvairiose srityse – pradedant mašinų gamyba, farmacija, žemės ūkiu ir turizmu, baigiant IT, mikroelektronika ir mokslo parkų kūrimu.“

S.Aksionovas susitiko su Indijos verslo lyderiais viename prabangiame viešbutyje, siekdamas „išplėsti verslo kontaktus ir pagilinti ekonominį bendradarbiavimą“ tarp Krymo ir Indijos, sakoma Rusijos ambasados pranešime.

Per aštuonerius Krymo aneksijos mėnesius naujoji rusiška pusiasalio valdžia nacionalizavo tūkstančius privačių verslų. Nors aneksuoto Ukrainos regiono rusiška valdžia teigia, kad tokiu būdu bandoma grąžinti valstybei Ukrainos verslininkų ir politikų išgrobstytą turtą, agentūros „Associated Press“ tyrimas teigia, kad verslus regiono valdžia perima be jokio teisinio pagrindo.

Juodosios jūros televizija ir radijas buvo privati kompanija, veikusi 22-ejus metus ir kritiškai nušvietusi Krymo okupaciją ir aneksiją. Rugpjūčio 1 d. atvykę antstoliai užplombavo pastatą ir konfiskavo įrangą, o tai, kas nebuvo išvežta, sunaikinta vietoje. Ukrainos teisingumo ministerijos duomenimis per 8 Krymo aneksijos mėnesius taip pasielgta su 4000 privačių verslų.

Naujasis Krymo vadovas, kurio sąsajos su organizuoto nusikalstamumo pasaulio ne kartą išsamiai aprašytos Ukrainos spaudoje, sako, kad privačių verslų nacionalizavimas – kova su valstybės turto švaistymu.

„Per pastaruosius dešimt metų didžioji dalis valstybinės nuosavybės buvo neteisėtai privatizuota ir valstybė iš to negavo jokio pelno. Tad kodėl turėtume toleruoti nesąžiningus verslininkus, kurie vogė?“ – klausia Krymo vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas.

Tačiau net jei verslai ir nebuvo privatizuojami skaidriai, tai buvo Ukrainos valstybės turtas, o dabar jis perimamas Rusijos marionetinės valdžios arba paties Rusijos prezidento, kaip kad vienas vynuogynas, kurio didžioji dalis perduota Rusijos prezidento agentūrai.

„Krymavtotrans“, vienintelis legalus autobusų bilietų pardavėjas pUsiasalyje, kasmet gaunantis po 4,5 lnm. dol. pajamų, naujosios Krymo valdžios perimtas greitai ir be didelių teisinių ceremonijų.

„Jie buvo kaukėti ir ginkluoti, išmetė vadybininkus ir paskelbė, kad kompanija išperkama. Parodė mums Krymo tarybos ir Transporto ministerijos dekretus, paskyrė naujus vadybininkus ir nuo to laiko jie čia, valdo kompaniją“, – pasakoja autobusų kompanijos „Krymavtotrans“ teisininkas Žanas Zapruta.

Krymo verslininkai skundžiasi, kad naudos iš privatizacijos turi ne Krymas, bet tik Rusijos remiami vietiniai politikai. Tačiau skundai nesulaukia atsako nei iš Rusijos prezidentūros, nei iš vietinių teismų ar policijos.

Vietoj jos šalia perimtų verslų ir pačiame Kryme – tiesiog vyrai su ginklais, pavaldūs neaišku kam, su Rusijos vėliavėlėmis ant uniformų, kurios nereprezentuoja jokios valstybinės institucijos. Tokias galima nusipirkti bet kokioje parduotuvėje.

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos, kuris padėjo įvykdyti Krymo prijungimą prie Rusijos, buvo paskirtas „Donecko liaudies respublikos“ Rytų Ukrainoje premjeru.

„Iš esmės, mane galima pavadinti profesionaliu konsultantu“, – šeštadienį sakė stambaus sudėjimo Aleksandras Borodajus savo pirmoje spaudos konferencijoje prabangiame Donecko viešbutyje.

„Esu išsprendęs visokiausias komplikuotas konfliktines situacijas, – sakė šis 41 metų vyras. – Dėl tos priežasties, asmeniškai kalbant, mano specializacijos čia reikėjo“.

Šis nesiskutęs maskvietis, kuris sako, kad jo specializacija yra etniniai konfliktai, premjeru ketvirtadienį buvo išrinktas Donecko separatistų paskelbtos respublikos parlamente, vos kelios dienos po to, kai „Donecko liaudies respublika“ po ginčijamo referendumo paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo ir kreipėsi su prašymu prisijungti prie Rusijos.

A.Borodajaus paskyrimas pakurstys teiginius, kad Kremlius tampo separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje virveles, bet pats A.Borodajus atmetė bet kokius ryšius su Rusijos valdžia.

„Glaudžiai susijusi“

„Esu Rusijos pilietis, bet esu privatus asmuo, tad negalite dėl mano buvimo čia kaltinti Rusijos vyriausybės pridėjus ranką prie to, kas vyksta Donecko liaudies respublikoje“, – sakė jis.

Tačiau jis noriai pripažino, kad neseniai buvo Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo kovo mėnesį, ir dirbo kaip „politinis strategas, o tai, kas vyksta Rytų Ukrainoje, laiko to paties „geopolitinio projekto“ dalimi.

„Krymo teritorija yra gan glaudžiai susijusi su Donbasu ir, natūralu, tie žmonės, kurie įsteigė šiuos liaudies judėjimus ir buvo iniciatoriai, yra tie patys žmonės, jie yra susiję vieni su kitais“, – sakė jis, kalbėdamas apie Rytų Ukrainos pramoninį regioną, apimantį Donecką ir Luhanską.

„Tad baigęs darbą Kryme aš automatiškai ... atvykau čia, dirbti Pietryčių Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Autoritetingas Rusijos dienraštis „Vedomosti“ penktadienį pranešė, kad A.Borodajus dirbo patarėju neseniai paskirtam Krymo gubernatoriui Sergejui Aksionovui, kuris vadovavo vajui dėl prisijungimo prie Rusijos.

Kaip nurodo „Vedomosti“, A.Borodajus, kuris yra baigęs filosofijos studijas prestižiniame Maskvos valstybiniame universitete, Maskvoje turi konsultavimo firmą ir yra dirbęs viename dideliame investicijų fonde.

„Logiškas pasirinkimas“

A.Borodajus sakė, kad vis dar gyvena Maskvoje, bet bus Donecke „tek, kiek bus būtina“.

Kiti separatistų vadovybės nariai sakė, jog jis buvo išrinktas kaip tik dėl to, kad yra žmogus iš pašalies.

„Doneckas yra politiškai atkirstas, tad sunku rasti žmogų, kuris nebūtų per daug susijęs su viena ar kita grupe, – AFP sakė separatistų premjero pavaduotojas Andrejus Porginas. – Šiuo požiūriu Borodajaus pasirinkimas yra logiškas, nes jis nebuvo su niekuo pernelyg susijęs“.

Ar A.Borodajus tikrai vadovauja skirtingiems ir dažnai chaotiškiems separatistams, dar toli gražu nėra aišku.

Daug kas teigia, kad iš tikrųjų valdo naujasis sukilėlių valstybės gynybos ministras Igoris Strelkovas – neaiški figūra, kurią Ukrainos slaptoji tarnyba kaltina esant Rusijos karinės žvalgybos agentu.

I.Strelkovas tai neigia ir sako, kad yra iš Krymo.

Separatistų vyriausybės atstovė Jelena Blocha AFP sakė, kad I.Strelkovas ir A.Borodajus palaiko „draugiškus santykius“, bet nurodė nežinanti, ar jie susipažino Kryme ir ar buvo anksčiau susitikę.

A.Borodajus, kuris, kaip pranešama, yra redagavęs vieną Rusijos nacionalistų laikraštį, taip pat buvo kaltinamas tuo, kad priklauso Rusijos saugumo isteblišmentui.

Balandžio mėnesį Ukrainos Nacionalinė saugumo agentūra paskelbė įrašytus telefoninius esą Rusijos agentų, koordinavusių išpuolius aplink separatistų bastioną Slovjanską, pokalbius.

Ukrainos žiniasklaida teigė, kad vienas įrašuose girdimų balsų yra A.Borodajaus, bet jis pats tai atmetė kaip klastotę.

2002 metais, kaip rašė laikraštis „The Moscow Times“, jis taip pat atmetė pranešimus, kad buvo paskirtas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus pavaduotoju, ir pavadino tai pokštu jo 30-ojo gimtadienio proga.

Tačiau per šeštadienio spaudos konferenciją jis išsisuko nuo klausimo dėl to, ar turi kokių nors oficialių ar neoficialių sąsajų su Rusijos saugumo tarnybomis ar Kremliumi.

„Ar jūs suprantate, kokį klausimą užduodate? Net jeigu (tokių sąsajų) būtų, ar galvojate, kad atsakyčiau?“ – klausė jis.

Paprašytas pateikti daugiau detalių apie savo gyvenimą, A.Borodajus, kuris sako, kad drauge atsivežė nedidelę specialistų komandą, taip pat buvo nekalbus.

„Kiek įmanoma, noriu nutylėti asmeninę informaciją apie save – ne dėl to, kad ji tokia itin slapta, ji visiškai nėra slapta, bet paprasčiausiai dėl to, kad, atvirai kalbant, aš nenoriu jos pateikti“, – sakė jis.