Į Romą komandiruoti ambasadoriai gruodžio viduryje tradiciškai kviečiami atvykti į Kvirinalo rūmus, prezidento būstinę, apsikeisti kalėdiniais ir naujametiniais sveikinimais.

Baltarusijos ir jos pagrindinės sąjungininkės Rusijos, vasarį užpuolusios Ukrainą, diplomatai taip pat nebuvo pakviesti į birželio mėnesį Italijos Respublikos dienos proga Kvirinalo rūmuose surengtą koncertą.

Italija, viena iš NATO steigėjų, remia Ukrainą nuo vasario pabaigoje prasidėjusio karo, tiekia ginklus ir taiko griežtas sankcijas Rusijai.

Neofašistines šaknis turinti jos partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) – euroskeptiška ir nusistačiusi prieš imigraciją – iškovojo pergalę rugsėjo 25 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jai reikia partnerių, kad ji galėtų suformuoti vyriausybę.

G. Meloni paskyrimas yra istorinis įvykis ir trečiam pagal dydį euro zonos ūkiui, ir „Italijos broliams“, kurie niekada nebuvo patekę į vyriausybę.

45 metų naujoji premjerė vėliau penktadienį pristatys savo vyriausybės narius, kurie šeštadienį bus prisaikdinti. Jų priesaiką priims prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Netrukus po paskyrimo vadovauti vyriausybei, G. Meloni paskyrė ekonomikos ministrą – šis postas atiteko Giancarlo Giorgetti (Džankarlui Džordžečiui), kuris dirbo ir ankstesnėje Mario Draghi (Marijaus Dragio) vyriausybėje.

G. Giorgetti, buvęs ekonominės plėtros ministras, laikomas vienu iš nuosaikesnių ir labiau proeuropietiškų Matteo Salvini (Matėjaus Salvinio) ultradešiniųjų partijos „Lyga“ narių.

G. Meloni partija per rinkimus iškovojo 26 proc. balsų, o jos dešiniojo sparno aljanso partneriai – „Lyga“ ir buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) įkurta „Forza Italia“ – atitinkamai 9 ir 8 procentus.

Nuogąstavimai dėl vienybės

Konsultacijas dėl naujosios vyriausybės aptemdė nesutarimai dėl ryžtingos G. Meloni paramos Ukrainai, kurią ji demonstruoja nuo Rusijos invazijos pradžios, nes du būsimi jos koalicijos partneriai yra laikomi artimais Maskvai.

Trečiadienį buvo nutekintas gėdingas S. Berlusconi, kurio partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) priklauso koalicijai kartu su „Italijos broliais“ ir prieš imigrantus nusistačiusia M. Salvini vadovaujama partija „Lyga“ (it. Lega), garso įrašas.

Garso įraše girdėti, kaip S. Berlusconi sako, jog atnaujino ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir apsikeitęs dovanomis, o dėl karo Ukrainoje, atrodo, kaltina šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Tuo tarpu M. Salvini neslepia, kad jau ilgą laiką žavisi V. Putinu. Jis taip pat yra kritikavęs sankcijas, kurias Vakarai paskelbė Rusijai.

Tačiau G. Meloni tvirtai remia Ukrainą, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys bei Jungtinės Valstijos.

„Ketinu vadovauti vyriausybei, turėdama aiškią ir nedviprasmišką užsienio politikos kryptį“, – teigė ji trečiadienio vakarą paskelbtame pareiškime.

„Italija yra visavertė ir tvirta Europos ir Atlanto aljanso dalis, – rašė ji. – Kiekvienas, kuris nesutinka su šiuo kertiniu punktu, negalės būti vyriausybės dalimi, net jei tai kainuotų vyriausybės nesuformavimą.“

86 metų S. Berlusconi pareiškime savo ruožtu pažymėjo, kad jo asmeninė ir politinė pozicija dėl Ukrainos „nesiskiria nuo Italijos vyriausybės ir Europos Sąjungos pozicijos“.

Tačiau dėl šios įtampos dar padidėjo nuogąstavimų, jog G. Meloni koalicijai, kurią vienija tik būtinybė užsitikrinti daugumą parlamente, gali būti sunku išlikti vieningai.

„Šį sprendimą lėmė politinė padėtis“, – sakė S. Mattarella trumpoje kalboje per televiziją, praėjus kelioms valandoms po to, kai M. Draghi įteikė jam atsistatydinimo pareiškimą dėl naujausios Italijos politinės krizės.

S. Mattarella sakė, kad nepakankama parama M. Draghi taip pat parodė, kad „nėra galimybių“ suformuoti kitą daugumos vyriausybę.

Naujų rinkimų data dar nenustatyta, tačiau prezidentas teigė, kad pagal Italijos Konstituciją jie turi būti surengti per 70 dienų.

M. Draghi anksčiau ketvirtadienį pranešė prezidentui apie „savo ir savo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą“, sakoma trumpame prezidentūros pranešime. S. Mattarella „į tai atsižvelgė“, o vyriausybė kol kas lieka „dirbti kaip į įprasta“, pridūrė prezidento kanceliarija.

M. Draghi vyriausybė prie žlugimo slenksčio atsidūrė trečiadienį, kai jo margos dešiniųjų, kairiųjų ir populistų koalicijos nariai atmetė premjero raginimą susivienyti, kad parlamentas išdirbtų visą savo kadenciją ir būtų užtikrintas Europos Sąjungos finansuojamos atsigavimo po koronaviruso pandemijos programos įgyvendinimas.

Tačiau centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) boikotavo Senato balsavimą dėl pasitikėjimo, taip aiškiai parodydamos, kad nusigręžia nuo 17 mėnesių dirbančios M. Draghi vyriausybės.

Praėjusią savaitę S. Mattarella nepatenkino pirmo M. Draghi atsistatydinimo prašymo, kurį jis pateikė, kai M5S boikotavo balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su įstatymo projektu, kuriuo siekiama padėti Italijai atlaikyti sparčiai augančią infliaciją ir didėjančias energijos kainas.

Prezidentas paprašė M. Draghi grįžti į parlamentą ir supažindinti įstatymų leidėjus su padėtimi. Premjeras trečiadienį tai ir padarė, kviesdamas partijų lyderius įsiklausyti į paprastų italų raginimus susitelkti.

Dabartinio parlamento penkerių metų kadencija turėjo baigtis 2023 metais.

Pasak ekspertų, ši politinė krizė gali pastūmėti trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką į pirmalaikius rinkimus.

S. Mattarella „nepriėmė atsistatydinimo ir pakvietė ministrą pirmininką atvykti į parlamentą ir padaryti pareiškimą“, pranešė prezidento rūmai.

Pasak pranešimų, M. Draghi kitą savaitę kreipsis į parlamentą, kad įsitikintų, ar dar turi reikiamą daugumą, kad galėtų toliau dirbti.

80 metų vyras, anksčiau sakęs, kad nebenori užimti šių pareigų, prisiekė per ceremoniją jungtinėje parlamento sesijoje Romoje.

S. Mattarella ne kartą atmetė galimybę dirbti antrą kadenciją, trunkančią septynerius metus, tačiau apsigalvojo, kai pagrindinėms Italijos partijoms nepavyko susitarti dėl įpėdinio ir nebeliko kitos išeities iš susidariusios aklavietės.

Po chaotiškų derybų sicilietis pasidavė įtikinėjimams, atsisakė planų išeiti į pensiją ir sutiko būti perrinktas per balsavimą praėjusį šeštadienį, kuriame balsavo daugiau nei 1 000 įstatymų leidėjų ir regionų delegatų.

Italijos prezidentui pavesta atlikti daugiausia formalius darbus. Tačiau ši pareigybė kartais turi didelę galią, įskaitant įstatymų leidybos stabdymą, parlamento paleidimą ir kartu naujų rinkimų inicijavimą, ministrų patvirtinimą arba nepatvirtinimą.

80-metis, kurio pirmoji kadencija baigiasi vasario 3 dieną, aštuntajame balsavimo ture surinko 759 balsus. Parlamente jis buvo pasveikintas plojimais.

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas ne kartą atmetė galimybę siekti antros kadencijos, tačiau šeštadienį nusileido, kai Italijos partijoms nepavyko rasti kito perspektyvaus kandidato.

„Turėjau kitų planų, bet jei reikia, esu pasiekiamas“, – prieš balsavimą sakė jis, pasak parlamento atstovų.

Jis turėtų būti prisaikdintas trečiadienį arba ketvirtadienį.

80-metis, ne kartą atmetęs galimybę vėl eiti pareigas, septintajame balsavime surinko beveik 400 balsų, o valdančiosios koalicijos partijos teigė susitarusios, kad jį išrinks kitame rate.

S. Mattarella turės surinkti 505 ar daugiau balsų per aštuntąjį balsavimą, kuris prasidės 16.30 val. (15.30 GMT).

Italijos prezidento institucija iš esmės yra formali, tačiau valstybės vadovas turi rimtų galių politinių krizių metu – nuo parlamento paleidimo iki naujų ministrų pirmininkų paskyrimo ir atsisakymo suteikti įgaliojimus trapioms koalicijoms.

Ministras pirmininkas Mario Draghis, buvęs Europos centrinio banko vadovas, paskirtas vadovauti vyriausybei beveik prieš metus, kelis mėnesius buvo reklamuojamas kaip tinkamiausias valstybės vadovas.

Tačiau kai kurios partijos tvirtino, kad jis yra per daug vertingas, kad būtų galima jo netekti premjero poste, o daugelis ekspertų nurodė, kad populiarus ir patikimas S. Mattarella yra geriausias pasirinkimas po virtinės nesėkmingų balsavimų.

Tai būtų jau ne pirmas kartas: 2013 metais prezidentas Giorgio Napolitano buvo panašiai perrinktas, bandant išeiti iš politinės aklavietės, kurią paliko neaiškūs visuotinių rinkimų rezultatai.

Tačiau S. Mattarellą, kuri aiškiai pasakė, kad nebenori šio darbo, gali tekti ilgiau įtikinėti grįžti.

Italijos žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad M. Draghi buvo susitikęs su juo ir bandė įtikinti pasiaukoti šalies labui.

M. Draghi taip pat pateikė savo ministrų kabineto narių pavardes prezidentui.

Po susitikimo su S. Mattarella M. Draghi perskaitė savo ministrų sąrašą susirinkusiems žurnalistams.

Naujoji vyriausybė bus prisaikdinta šeštadienį, po to abejuose Parlamento rūmuose bus balsuojama dėl pasitikėjimo. Tikimasi, kad tai įvyks kitos savaitės pradžioje.

Pastarąsias devynias dienas buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas M. Draghi rinko nacionalinės vienybės vyriausybę, turėsiančią suvaldyti beveik prieš metus Italijai smogusią koronaviruso pandemiją, sukėlusią didelį ekonomikos nuosmukį.

Ketvirtadienio vakarą užsitikrinęs paskutinio įtakingo žaidėjo – populistinio Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) – paramą M. Draghi subūrė beveik visas pagrindines partijas – nuo kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų „Lygos“.

„Užgimė Draghi vyriausybė“, – skelbė antraštė Romos dienraštyje „Il Messaggero“. Tuo metu Milano „Corriere Della Sera“ rašė: „Draghi – paskutiniame etape“.

Italija deda daug vilčių į savo naująjį lyderį, gavusį Super Mario pravardę ir pažadėjusį padaryti „viską, ko reikės“, kad išgelbėtų Europos bendrąją valiutą per 2010-ųjų skolų krizę.

Šalis jau beveik mėnesį gyvena be normaliai funkcionuojančios vyriausybės, žlugus buvusio premjero Giuseppe Conte (Džuzepės Kontės) M5S vadovaujamai koalicijai.

Po savaites trukusių politinių neramumų koalicijoje G. Conte atsistatydinus, vasario 3 dieną prezidentas S. Mattarella paprašė M. Draghi atkurti plačią koaliciją,

Prezidentas pabrėžė, kad labai svarbu greitai užpildyti politinį vakuumą, mirties atvejų nuo COVID-19 atvejų skaičiui Italijoje artėjant prie 100 tūkstančių ir šaliai išgyvenant didžiausią ekonomikos nuosmukį po Antrojo pasaulinio karo.

Italija tikisi sulaukti daugiau nei 200 mlrd. eurų ES paskolų ir subsidijų, kurios būtų didžiulė paspirtis pandemijos paveiktai ekonomikai.

Tačiau M. Draghi teks derinti skubių išmokų skirstymo poreikius su poreikiu vykdyti ilgalaikes struktūrines reformas Italijoje. Tai gali sukelti įtampą, nuvertusią ankstesnę vyriausybę.

Todėl prezidentas paprašė, kad Deputatų rūmų pirmininkas Roberto Fico tarpininkautų partijų derybose, informuoja dpa.

Tačiau šalies vadovas nurodė, kad derybos turėtų būti baigtos vos per keturias dienas. Pats. S. Mattarella pastarosiomis dienomis taip pat kalbėjosi su politinių partijų atstovais.

Jei nepavyks iš naujo suformuoti vyriausybės, gali tekti skelbti išankstinius rinkimus. Taip pat kyla politinės krizės grėsmė tuo metu kai Italija susiduria su koronaviruso pandemija ir recesija.

Prezidentas siekia, kad vyriausybė išsilaikytų iki kadencijos pabaigos 2023 m. Tačiau tai pasiekti bus sunku, nes nestabili vyriausybė yra įprastas reiškinys Italijoje.

R. Fico, kuriam 46 metai, yra populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“ narys, Deputatų rūmams vadovaujantis nuo 2018 m.

Kairiųjų pažiūrų politikas gali pakeisti G. Contę ministro pirmininko poste, jei pastarasis nebus paskirtas toliau vadovauti vyriausybei.

G. Conte atsistatydino antradienį, po to, kai iš koalicijos pasitraukė nedidelė, bet svarbi partija „Gyvoji Italija”. Ji pasitraukė kilus nesutarimams dėl ES paramos panaudojimo, kuri skirta ekonomikos atsigavimui nuo pandemijos.

Nepaisant to, likę koalicijos partneriai jau pareiškė, kad jie ir toliau remia G. Contę, o tai reiškia, kad jis gali grįžti vadovauti vyriausybei, jeigu pavyks rasti daugiau rėmėjų valdančiosios daugumos suformavimui.

S. Mattarella sakė gavęs daug laiškų, „kuriuose pasakojama apie primestą vienatvę, išgyvenamą daugybės žmonių, net ir šiomis tradiciškai kartu minimų švenčių dienomis“.

Tokiu komentarus valstybės vadovas išsakė iš anksto įrašytame kreipimesi, transliuotame per televiziją vėlai šeštadienį.

Daugiausia katalikiškoje Italijoje Velykų sekmadienis yra diena, kai šeimos ir draugai susirenka namuose ar restoranuose šventinių pietų.

Našlys S. Mattarella apie karantiną kalbėjo: „Suprantu jo sukeliamą praradimo jausmą.“ Tačiau jis padrąsino tėvynainius, ragindamas juos „vengti užsikrėtimo virusu ir vietoje to pripažinti tarp mūsų plintantį solidarumo užkratą“.