Šią savaitę nuo kultūros paveldui priklausančios tvoros seniausios dalies, siekiančios daugiau kaip 200 metų, nuimti uždangalai. Praeiviai jau atkreipė dėmesį į atgimusią mūrinę tvorą ir virš vartų iškilusį autentišką kryžių. Jis netikėtai atsirado.

Tiesa, jau buvo spėta pagal išlikusius senus Benediktinių vienuolyno pagrindinio įėjimo piešinius pagaminti jo kopiją. Tai  padarė žinomas kryždirbys Ričardas Grekavičius. Dabar ji pakabinta šventoriaus pusėje ir simbolizuoja istorinės tvoros restauravimo datą. Kryžiaus kopija, vienuolių teigimu, primins restauravimo vargus.

"Pagaliau po ilgų restauracijos ir renovacijos darbų, kurie tęsėsi nuo 2017 m., angeliukai vėl žvelgs nuo vienuolyno kalnelio į Kauno senamiestį", – sakė vienuolyno komplekso tvarkymui įkurtos VšĮ "Domus Laudis" direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktarė sesuo Gabrielė.

351 m besitęsiančią tvorą reikėjo remontuoti, nes dalis jos buvo labai prastos būklės. Ypač ties Šv.Gertrūdos gatve – dabar ši vieta sutvarkyta.

Tiesa, ties P.Eimučio gatve tvoros būklė avarinė: plytos išbyrėjusios, dalies tvoros nėra, kita – suskeldėjusi, byra.  Kai kuriose vietose pavojingai svyra link tako, kuriuo kasdien vaikšto nemažai žmonių, todėl tolimesni tvoros restauravimo darbai yra tęsiami.

Angeliukai, visada puošę tvoros įėjimą, kelerius metus buvę uždengti, yra restauruoti. Kalbėdamos apie atnaujintus centrinius vartus seserys juokavo, kad dabar jie galės vadintis angelų vartais. "Visi bus kviečiami pro juos įeiti į ansamblio vidų ne tik pasigrožėti tvora, bet ir Kauno miesto globėjo Šv.Mikalojaus bažnyčios bokštu ir užeiti pasimelsti į pačią XV a. bažnytėlę", – kvietė sesuo Gabrielė.

Maldos už geradarius

Benediktinė vardijo, kad už tokį džiaugsmą vienuolynas dėkingas Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui, jo teritoriniam Kauno padaliniui ir visiems paramos vienuolynui akcijos draugams: Kauno rotušei, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, Kauno miesto muziejui, informaciniams rėmėjams "Kauno dienai" bei Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, rangovui bendrovei "Kaminta" ir statybos darbų vadovui Pauliui Bareišai, visiems nuoširdiems darbininkams ir restauratoriams, nenuilstančiai architektei Violetai Beigienei, visai komandai ir tiems, kurie aukojo ir prisidėjo prie to, kad šis unikalus ansamblis gražėtų, taip pat tiems, kurie savo tylia malda tikėjo šiuo stebuklu.

Visi geradariai ir aukotojai surašyti į Geradarių knygą ir įtraukti į vienuolyno istoriją, kuri atverčiama prie Palaimintojo Teofiliaus Matulionio altoriaus kiekvieną mėnesio penktadienį, kai už geradarius aukojamos šv.Mišios. Seserys už juos meldžiasi kasdien.

"Tikrai jaučiame didžiulę padėką, nes, pasikeitus rangovams, išaugo sąmata, be to, tvoroje buvo atrasta visiškai netikėtų dalykų, tokių kaip langinė, arkutės ir pan., o tai dar labiau padidino restauravimo darbų sąmatą", – skaičiavo sesuo Gabrielė.

Vienuolės pastebi, kad, atsiradus geradarių, atsiranda vilties, kad iš avarinės būklės bus prikelti ir kiti vienuolyno ansamblio istoriniai objektai, kuriais ilgą laiką  nebuvo rūpinamasi. Sovietmečiu atimtame vienuolyne buvo įrengtas statybininkų bendrabutis. Jis ir bažnyčia seserims benediktinėms buvo grąžinti tik 1992-aisiais. Remontuoti būtina likusią tvoros dalį, vienuolyną, kleboniją ir pačią bažnyčią.

Sesuo Gabrielė

Bokštas ir biblinis sodas

"Ši gotikinė bažnyčia – išskirtinė. Europoje yra tik dvi su tokiais aštuonkampiais bokštais. Mūsų svajonė – kad turistai galėtų grožėtis šiuo architektūros šedevru, galėtų į jį užlipti. Neįtikėtina, kaip jis yra pastatytas ir per tiek amžių išlikęs. Šiuo metu jame pavojinga, jį reikia tvarkyti", – sakė sesuo Gabrielė, vardydama išskirtinius bažnyčios eksponatus: XVII a. Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės paveikslas, ant XVII a. drobės nutapyta Jėzaus "Pieta", Liudo Truikio, Vytauto Bičiūno vitražai. Ypač vertingi bažnyčios tinkliniai ir žvaigždiniai interjero skliautai.

Ši gotikinė bažnyčia – išskirtinė. Europoje yra tik dvi su tokiais aštuonkampiais bokštais.

Nors į bokštą pašaliečiai neįleidžiami dėl saugumo, bet kuriuo metu galima užeiti į vienuolyno kiemą. Iš anksto susitarus, vedamos ekskursijos. Bažnyčioje vaikai ruošiami Pirmajai Komunijai, Sutvirtinimo sakramentui, vyksta atskiri užsiėmimai tėvams. Bažnyčioje renkasi maldos grupės, susikūrusi šeimų bendruomenė "Teofilių bendruomenė", kuri kviečia prisijungti ir naujus narius.

Vienuolijos veiklai norima pritaikyti ir svečių namus. Jų būklė šiuo metu prasta, net įlūžęs stogas. Avarinės būklės ir klebonija, tačiau remonto darbai sustojo, nes trūksta lėšų. "Visos lėšos dabar skiriamos tvorai tvarkyti. Dar liko suremontuoti nemažą jos dalį. Remonto reikia visam pastatų ansambliui. Viliamės geradarių dosnumo, kad Kauno miesto globėjo titulą turinti Šv.Mikalojaus bažnyčia ir vienuolynas taptų miesto ir miestiečių pasididžiavimu", – kalbėjo sesuo Gabrielė.

Svečių namuose, jeigu pastatą pavyks rekonstruoti, galėtų svečiuotis tie pasauliečiai, kurie pervargo nuo skubos. "Didelis poreikis galimybių atsiriboti nuo beprotišku tempu skriejančios kasdienybės rutinos, pamąstyti apie gyvenimą, jo prasmę. Pasimelsti. Svečių namai atlieptų tam tylos oazės poreikiui. Žmonės galės apsistoti ir turės galimybę melstis šalimais esančioje bažnytėlėje, lankytis kasdien vykstančiose šv.Mišiose, netgi gauti dvasinį palydėjimą iš seserų, jeigu bus toks poreikis", – aiškino benediktinė.

Puoselėjama idėja įkurti biblinį sodą. Jis jau buvo pradėtas kurti, bet viskas sustojo dėl lėšų trūkumo.

Plati veikla

Šiuo metu šiame vienuolyne gyvena 23 vienuolės. Jos kasdien meldžiasi, yra aktyviai įsitraukusios į visuomeninę veiklą, rūpinasi vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų sielovada.

Jų rankomis gamintų žvakių, rožinių, atvirukų, arbatų ir uogienių, lūpų balzamo ar muilo galima įsigyti Šv.Mikalojaus bažnyčios prieangyje. Seserys taip pat dirba įvairius darbus, kaip ir pasauliečiai, – mokytojauja mokyklose, dėsto universitetuose, gydo ligonius ligoninėse, dirba muziejuose.

Seserys ir Šv.Mikalojaus bažnyčia visuomet laukia maldininkų, o šv.Mišios čia aukojamos kasdien: darbo dienomis 18 val., šeštadienį 8 val., sekmadienį 10 val. Kiekvieną dieną iš čia seserų malda Marijos radijo tiesioginėmis bangomis pasiekia visą Lietuvą.

Jeigu norėtumėte prisidėti prie Kauno benediktinių ansamblio remonto ir kitų komplekso objektų tvarkymo, lėšų galite paaukoti jas pervesdami į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos "Domus Laudis" banko sąskaitą Nr. LT55 7044 0600 0796 1450, AB SEB banke.

Lobiai vienuolyno archyve

Vienuolyno ansamblis unikalus ne tik savo istorine ir architektūrine verte. Pernai Šv.Mikalojaus bažnyčią pasiekė šiame vienuolyne kadaise gyvenusio Palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos iš Kaišiadorių katedros, jos čia liks visam laikui. Atskira tema – vienuolyno archyvas.

Kaip pasakojo sesuo Gabrielė, Kauno benediktinių archyvas formavosi nuo pat Kauno benediktinių vienuolyno susikūrimo XVII a. pirmojoje pusėje. "Jame saugomi pirmųjų seserų, atvykusių apie 1622 m. į Kauną iš Nesvyžiaus, atsivežti pirmieji asmeniniai dokumentai ir knygos, suteiktas vienuolėms 1624 m. lapkričio 28 d. Kauno pavieto maršalkos Andriejaus Skorulskio fundacinis dokumentas, kuriuo remiantis, seserys įgijo žemės valdų. Dėl šios priežasties perimdamos tas valdas, vienuolės kartu su jomis paveldėjo ir valdų dokumentus, kurie siekė netgi XVI a. pradžią", – vardijo sesuo Gabrielė.

Tarp svarbių archyve saugomų vienuolyno fundacinių dokumentų – 1621 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovo Vladislovo Vazos leidimas vienuolėms perduoti šalia Kauno stovėjusią Šv.Mikalojaus bažnyčią ir šio leidimo 1627 m. Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus patvirtinimas.

Archyve galima rasti ir istorinių kasdienių ūkinių dokumentų, įvairių sutarčių su valdų valstiečiais, pirkimo–pardavimo aktų, ūkinio bei bažnytinio inventoriaus ir susirašinėjimų dokumentų, teismų bylų, vyskupų ar kitų bažnyčios hierarchų, valdžios įstaigų raštų ir t.t., pavyzdžiui, XVIII–XX a. pradžios benediktinių sąskaitų knygą, XX a. pradžios protokolų knygą, nuo XIX a. antrosios pusės išlikusių seserų amžinųjų įžadų aktų (XVII–XIX a.), XIX a. ūkinių dokumentų, daugiausia nuomos sutarčių su Raginės gyventojais, ar įsakymų imperatoriaus vardu apie vienuolynui skiriamas lėšas ir kt. reikalus, XX a. pradžios vienuolyno vizitacijų ir inventorių medžiagos, Kačiūniškės palivarko dokumentus, XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pajamų ir išlaidų, gaunamų ir siunčiamų raštų knygų, XX a. nekrologų, vyskupų ir Apaštalų Sosto raštų dėl Šv.Mikalojaus bažnyčioje saugotų relikvijų, atlaidų ir kt.

"Įdomi medžiaga yra parvežta iš Amerikos Bedfordo vienuolyno, kur mūsų seserys benediktinės po karo buvo pasitraukusios į Vakarus ir įkūrusios ten benediktinių vienuolyną", – kalbėjo sesuo Gabrielė. Ši medžiaga yra labai gausi, kaip ir visi XX a. dokumentai, todėl dar reikės nemažai laiko šiems dokumentams katalogizuoti, perskaityti, išnagrinėti ir pagaliau parašyti trečiąjį Kauno seserų benediktinių vienuolyno istorijos tomą.

"Svarbu pastebėti, kad Kauno benediktinių archyvas, būdamas Kaune, išvengė pagrindinio archyvų niokotojo – gaisro, ne kartą siaubusio Kauno miestą, nors ir XVII a. vidurio Rusijos okupacijos metu sudegė dalis į Paštuvą išvežto vienuolyno archyvo. Didžiausias džiaugsmas, kad seserys kreipė dėmesį į archyvo dokumentus ir suprato jų vertę. Manau, dėl šios priežasties, kai prasidėjo pagrindinis archyvo niokojimas XX a., uždarius Kauno benediktinių vienuolyną, seserys ne viską perdavė sovietų valdžiai", – aiškino benediktinė.

Komentarai

Violeta Beigienė, architektė:

Tvoros istorinio fragmento, statyto anksčiausiai ir kurį tvarkėme per pirmąjį etapą, būklė buvo apgailėtina, o informacijos – labai mažai. Apie bažnyčią, vienuolyną, kleboniją daug aprašyta, o apie tvorą – labai skurdžiai. Nelengva buvo susigaudyti. Juo labiau kad, pradėjus restauravimo darbus, buvo nemažai netikėtumų. Vienas jų – pagrindinio portalo kairėje rasta didelė anga. Iš vidaus pusės radome vyrių liekanas, tad tapo aišku, kad tai buvo varstomas elementas, jį atkūrėme. Dešinėje pusėje prie pat žemės radome arkų fragmentų. Iš senųjų planų galima spėti, kad pro jas buvo išleidžiamas polaidžio, liūčių vanduo į šalia buvusius laukus, priklausiusius vienuolynui. Prie pat pagrindinio įėjimo abiejose pusėse radome nišelių su barokiniais elementais.

Gintautas Miškinis, verslininkas ir kolekcininkas:

Apie 1966 m. vyko kryžių nuėmimo ir naikinimo vajus. Ir nuo Soboro buvo nuimti kryžiai. Mano dėdė architektas sako: Gintai, reikia gelbėti vienuolyno kryžiuką. Tokia istorija: užlipome su draugu ir nupjoviau. Visą laiką kryžių laikiau namie. Iš pradžių jis kabėjo ant sienos. Persikraustydamas jį sudėjau didžiuliame sandėlyje su visomis kitomis savo kolekcionuojamomis senienomis į dėžes ir pamiršau. Susitikęs su Svaigedu Stoškumi (Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas – aut. past.) kryžių prisiminiau ir apie jį pasisakiau. Kol kryžių radome, teko atkraustyti ir atidaryti daugybę dėžių. Istorija – ne iš patraukliųjų, bet jo būklė – puiki.

Svaigedas Stoškus, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas:

Visai Lietuvai ir už jos ribų žinomas Pažaislio kamaldulių vienuolynas, bet nedaug kas žino šį – benediktinių, esantį pačiame miesto centre. O jis yra fantastiško autento pavyzdys – ir vieta, ir istorija. Gali filmus kurti apie jį. Ten yra daugybė unikalių dalykų, reliktų. Manau, bus dar daug atradimų. Pažaislyje, kai byra kamaldulių vienuolyno tvoros tinkas, daug kur matyti sovietinių laikų plytos, o čia tvora autentiška. Problema – ne tik pastatai, tvora, bet ir jos prieigos – medžiai, šlaitas, inžineriniai tinklai. Įsitraukia archeologai. Dar daug ką reikia padaryti.

Saulius Rimas, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas:

Objektas neeilinis, nors Kaune yra apie 1,5 tūkst. kultūros paveldo objektų. Didžiosios dalies jų būklė gera arba patenkinama. Iš jų savivaldybei priklauso arba panaudojimo teise valdomi iki dešimties objektų (savivaldybės pastatas J.Gruodžio gatvėje, Vaižganto progimnazija, Maironio gimnazija). Kauno pilis, Rotušė priklauso valstybei ir savivaldybė jas valdo patikėjimo teise. Atskiros bėdos dėl kelių šimtų Kauno tvirtovės pastatų. Patikėjimo teise jie perduoti valdyti Kauno tvirtovės parkui. Didelė dalis jų yra stabiliai blogos būklės.