Liga niekur nedingo?
Pasak Visuomenės sveikatos centro specialistų, Klaipėdoje per pastarąjį pusmetį gerokai sumažėjo lytiniu keliu plintančių ligų.
Per šį laiką buvo užregistruotas vienas atvejis, kurį sukėlė chlamidinė infekcija. Vienintelis buvo ir sifilio atvejis, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos – 2 atvejai, taip pat du besimptomiai ŽIV užsikrėtimai.
Klaipėdoje nebuvo nė vieno įgimtu ŽIV, sifiliu ar kita panašia liga gimusio naujagimio.
Vis dėlto dermatovenerologas Pragiedrulis Velička teigia, kad džiaugtis būtų per anksti, nes statistika paprastai nėra labai tiksli, gali būti, jog tai tik oficialiai užfiksuoti atvejai, o realybėje situacija kiek kitokia.
„Tačiau tikėtina, kad sifilio pastaruoju metu gerokai sumažėjo, nes žmonės labiau laikosi saugumo, labiau išprusę tuo klausimu. Vis dėlto nemanau, kad sifilis išnyks. Juk nuo to laiko, kai C.Colombo jūrininkai atvežė į Europą šį užkratą, praėjo jau daugiau nei 500 metų. Ta liga kažkur glūdi, ji niekur nedingsta, ir negali žinoti, kada vėl apsireikš“, – sakė gydytojas.
P.Velička prisiminė, kad Klaipėdoje sifilio išplitimas apogėjų buvo pasiekęs 1992 m., kai per pirmąją metų savaitę buvo užfiksuoti net keturi šios ligos atvejai, o rudenį skaičiai buvo pasiekę net epideminį lygį.
Džiaugtis būtų per anksti.
Mirtis nuo tuberkuliozės
Sifilis – ne vienintelė užkrečiamoji liga, kurios statistika COVID-19 pandemijos metu kiek pagerėjo. Šių metų sausio–birželio mėnesiais Klaipėdoje užfiksuoti 8 tuberkuliozės atvejai, vienas ligonis nuo šios ligos mirė.
Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ar histologiškai, nustatyta 3 pacientams.
Vadinamąja džiova Lietuvoje kasmet užsikrečia šimtai žmonių.
Tuberkulioze du kartus dažniau serga vyrai nei moterys, dažniausiai vieniši kaimo gyventojai. Labai retai serga vaikai iki 16 metų, nes jie skiepijami tuberkuliozės vakcina dar gimdymo skyriuose.
2019 m. Lietuvoje šia liga užsikrėtė 630 žmonių, mirė 22 asmenys. Klaipėdoje tais metais užregistruoti 57 tuberkuliozės atvejai.
Ši liga – neturto, skurdo ir asocialaus gyvenimo palydovė.
Vėjaraupių atvejų mažėja
Dar viena užkrečiama liga, kuri pirmojo COVID-19 karantino metu gerokai viršijo koronaviruso užkratus, buvo vėjaraupiai.
Ši liga registruojama visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemą ir pavasarį.
Užkrato skaičiai įspūdingi – vien 2019 m. vėjaraupiais Lietuvoje persirgo 18 486 žmonės.
Tačiau šiemet Klaipėdoje per pirmą pusmetį užregistruotas tik 61 vėjaraupių atvejis, kai tiek būdavo per vieną mėnesį.
Šia liga dažniausiai serga mažamečiai vaikai. Šiemet vėjaraupių protrūkiai užfiksuoti 8 uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Erkės vis dar pavojingos
Vienos pavojingiausių Lietuvoje išlieka erkių platinamos ligos.
Nuo šių metų sausio pradžios iki birželio 20 d., preliminariais duomenimis, užregistruoti 32 erkinio encefalito atvejai.
Daugiausia Vilniuje – 17 atvejų, Jonavoje ir Kaune – po 3 atvejus, Kėdainiuose, Raseiniuose – po 2, Alytuje, Druskininkuose, Kretingoje, Skuode, Telšiuose – po vieną erkinio encefalito atvejį.
Tuo pačiu laikotarpiu užregistruoti ir 256 Laimo ligos atvejai. Daugiausia vėlgi Vilniuje – 112 atvejų, Kaune – 29, Kauno r. – 12, Jonavoje, Klaipėdoje, Šiauliuose – po 7.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš viso nuo 2021 m. sausio iki birželio 20 d. nuo erkinio encefalito paskiepyti 208 794 asmenys.
Per tą patį laikotarpį 2020 m. pasiskiepijusiųjų buvo 246 061.
