Tiltai vienas šalia kito
Praėjusiame numeryje rašėme, kad Klaipėdos rajono valdžia siekia sutvarkyti Karaliaus Vilhelmo kanale likusį istorinio paveldo objektą – Jokšų tiltą.
Šis tiltas išliko vienintelis iš, atrodo, devynių jame buvusių senųjų tiltų.
Užšalęs Klaipėdos kanalas leido juo pasivaikščioti. Nuėjau apie 11 kilometrų iš 24 nuo kanalo pradžios prie Minijos upės iki Drevernos tilto.
Jau jo pradžioje už kokio puskilometrio nuo šliuzo yra seno vieškelio iš Lankupių link Lamsočių tilto liekanos. Išlikusi ir dar viena jo atrama pačiame kanale.
Šį tiltą pakeitė naujasis kelias į Kintus.
Tiltai šioje kanalo dalyje buvo arti vienas kito. Už kokio kilometro ar pusantro yra kito tilto liekanos. Jis jungė Kalviškių ir Kiošių kaimus.
Tilto liekanos šalia nusikalstamo pasaulio autoriteto Sigito Gaidjurgio sodybos. Tiksliau sodybos dalis yra atsidūrusi ant tilto.
Kažkoks statinys kairėje kanalo dalyje einant nuo Minijos upės pastatytas ant tilto atramos.
Nejauki vieta
Klaipėdos kanalas ties šia sodyba – tarsi ypatinga zona. Žmogaus pėdsako ant ledo sniego nematyti. Tik žvėrių takai per ledą iš šalia esančio Svencelės telmologinio draustinio. Žvėrių čia matyti daug, nes man prieš akis prabėgo pabaidyta stirna.
Pakanalė ties Svencelės draustiniu žmonių vadinama „brakonierių rojumi“.
Kanalas ties Svencelės draustiniu kitoks, prie jo auga dideli medžiai. Dalis jų įgriūva į kanalą. Matyti rogių pėdsakai link išgriuvusių medžių. Medžiai nupjauti, mediena, kaip rodo senesnės žymės ant ledo, vežta į garsiąją sodybą.
Žmonės šios vietos vengia. Ir man eiti ties ja atrodė nejauku. Gal tą įspūdį sukuria aukštos tvoros prie kanalo ir nekokia tos vietos šlovė?
Žmonės bandė čia praplaukti vasarą. Iš atsiliepimų galima suprasti, kad zona yra griežtai saugoma. Plaukti su vidaus degimo varikliais draudžiama. Bandyta plaukti su gumine valtimi ir elektriniu varikliu.
Kiti guodėsi, kad plaukti čia neva neleidžiantys garsiosios sodybos sargai.
„Praplaukti neįmanoma, nes yra daug į kanalą nuvirtusių medžių“.
Kiti guodėsi, kad plaukti čia neva neleidžiantys garsiosios sodybos sargai.
Išlikęs vienintelis tiltas
Toliau vienas po kito buvo trys tiltai, kurie vedė vieškeliais nuo Daumantų, Venckų ir Mieželių link Svencelės ir Drevernos. Tarp jų geriausiai išsilaikė Mieželių tiltas ties Jokšų kaimu.
Tiltai nuo Daumantų ir Venckų – jau tik liekanos. Ant abiejų krantų likusios raudonų plytų tiltų atramos. Vasarą gal jų net ir nesimato, nes apželia žole.
Netoli tilto nuo Daumantų, jau kitoje pusėje ties Svencelės telmologinio draustinio pradžia, įrengta dar viena didelė sodyba. Ji yra ant buvusios senos sodybos pamatų.
Prieškaryje pagal Vilhelmo kanalą buvo daug kaimų ir sodybų. Didžioji dalis jų yra išnykę.
Nuo Minijos upės iki Drevernos tilto ties Klišiais buvo 6 tiltai. Šalia naujai pastatyto Drevernos tilto dar matyti senojo tilto liekanos. Toliau iki Klaipėdos dar buvo trys tiltai – ties Kliošiais, Kairiais ir prie Malkų įlankos. Dabar Kliošių miško gūdumoje yra matomi tilto poliai. Ties Kairiais išliko buvusio tilto metaliniai griaučiai.
Kanale yra ir „prieplaukų“
Jau seniai kalbama, kad karaliaus Vilhelmo kanalas puikiai tiktų turistinėms reikmėms.
Kaip rašo istorikas Aurimas Repečka, iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kanalas laivybos prasme buvo daug labiau naudojamas.
„Laivybos prasme kanalas visiškai užmirštas po 1970-ųjų metų. Jau daug metų jis yra apleistas, liūdintis ir išsiilgęs laivų“, – teigė jis.
Planų atgaivinti Klaipėdos kanalą laivybai nuolat būdavo. Ir tai įmanoma, tik reikėtų kai kuriose vietose kanalą išvalyti.
Pats mačiau, kaip prieš kelerius metus nuo Drevernos pusės link kanalo plaukė nedidelis motorinis laivelis. Kartais jie atplaukdavo iki kanale esančios nedidelės „Strykio“ prieplaukos. Bet ji itin nepatogi – nuo prieplaukos nėra išėjimo, jį užtveria kelio atitvarai.
Iš tiesų, prieplaukų Klaipėdos kanale kaip ir nėra, tik keliose vietose sukalti mediniai liepteliai. Bene „šiuolaikiškiausia“ prieplauka yra ties Kalviškiais, kur lentos pritvirtintos ant dviejų statinių.
Gerus laivybos norus Klaipėdos kanale stabdo tai, kad Minijos ir kanalo vanduo naudojamas Klaipėdos miesto reikmėms kaip III vandenvietė. Dėl to kanalas ties Klaipėdos Malkų įlanka yra aklinai uždarytas. Bet net ir atidarius jį laivyba nebūtų įmanoma, nes pastatyti itin žemi tiltai.
Probleminė kanalo vieta yra ne tik ties Svencelės telmologiniu draustiniu, bet ir ties Kliošių kraštovaizdžio draustiniu, nes medžiai taip pat griūva į kanalą.
Gerai yra tai, kad pakanale nuo Drevernos tilto iki Klaipėdos galima nuvažiuoti automobiliu. Anksčiau dėl Kairių poligono čia buvo užtverta kariškių uždara zona.
