Tiek garbingų svečių, kiek jų susirinko šįvakar, Kauno valstybinis muzikinis teatras matė tik prieš pirmąjį karantiną, kai sausakimša salė sveikino 2018 metų kaunietę Oliviją Gustienę. Įsismarkavusi pandemija pakoregavo ne tik tradicinio, jau ne pirmus metus organizuojamo renginio datas, bet ir kitus grandiozinius planus. Antai, praėjusių metų gruodžio 19 dieną suėjo 100 metų, kai žiūrovai susirinko į Valstybės teatro rūmus Kaune žiūrėti Hermanno Sudermano „Joninių“ spektaklio, laikomo profesionalaus dramos teatro veiklos ataskaitos tašku. Tų pačių metų gruodžio 31-ąją, 100-ąjį jubiliejų sutiko ir Lietuvos profesionali opera – 1920 gruodį toje pačioje scenoje buvo parengta ir ovacijomis sutikta Giuseppes Verdi premjera „Traviata“. Dėl koronaviruso pandemijos praėjusiais metais neįvykęs Lietuvos profesionalaus teatro šimtmečio minėjimas perkeltas į šių metų rugsėjį.

„Smagu matyti tokį šurmulį ir teatro mylėtojus. Asmeniškai aš savo gyvenimo be teatro neįsivaizduoju. Suprantu, kad čia ir daugiau tokių“, – Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys džiaugėsi po vienu stogu susirinkusiais bendraminčiais.

Kolegai antrino ir Nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas. Pasveikinęs visus su Lietuvos profesionalaus teatro šimtmečiu, jis darsyk pabrėžė kultūros ir konkrečiai teatro vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime.

„Teatro pamokos nebūtinai turi išugdyti menininkus – aktorius ar režisierius. Jos ugdo asmenybes ir tai yra svarbiausia.  Aplinkos refleksija visai kitokia tų vaikų, kurie per meną prieina prie pagrindinių vertybių ir gyvenimo įvykių. Profesionalus menas dar nei vieno nenuvedė blogu keliu, jei pats žmogus neįgavo puikybės“, – kalbėjo E. Stancikas.

Į šventę atvykęs režisierius Vytautas Balsys džiaugėsi, kad anuomet jį suviliojo teatras. Tiesa, nepaisant ypatingų jausmų pastarajam, abejojo, ar po 100 metų teatras klestės taip, kaip prieš 100 metų.

„Aš bijau, kad teatras gali išnykti. Technologijos yra agresyvios ir patrauklios. Jos gali užimti sceną,o mes džiaugsimės, kad robotai vaidins“, – mintimis dalijosi V. Balsys.

Su juo nesutiko Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta. Anot jo, mene, kaip ir madoje viskas sukasi ratu, todėl teatrui kaip ir knygai lemta gyvuoti amžiais.

Specialiai šiai šventei programą paruošė trys mohikanai –  Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pastarojo scena šiandien subūrė geriausiuosius.  Profesionalaus lietuviško teatro atminties renginį paruošė pripažintų menininkų komanda: Vilniaus ir Kauno muzikinių scenų vyriausieji dirigentai Ričardas Šumila ir Jonas Janulevičius, režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Martynas Rimeikis. Scenografiją ir vaizdo projekcijas sukūrė Sigita Šinkūnaitė ir Vytenis Tarvydas, šviesos dailininkas Andrius Stasiulis. Programos atlikėjų kostiumų sprendimus suderino dizainerė Sandra Straukaitė. Dokumentinę vaizdo medžiagą, atspindinčią teatro istorinės praeities ryškiausias akimirkas parengė Audrius Stonys.

Į renginį pakviestos pripažintos Lietuvos scenos žvaigždės, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai – Marija Arutiunova, Joana Gedmintaitė, Sandra Janušaitė, Viktorija Miškūnaitė, Gitana Pečkytė, Agnė Stančikaitė, Raminta Vaicekauskaitė, Raimondas Baranauskas, Jeronimas Milius Tomas Pavilionis, Mindaugas Zimkus, Steponas Zonys, Merūnas Vitulskis, LNOBT baleto šokėjai Ernest Barčaitis ir Marija Kastorina. Koncerte atlikėjams talkins Kauno valstybinio muzikinio teatro choro artistai ir simfoninis orkestras.

Renginio žiūrovams papildomą pramogą paruošė prie minėjimo prisijungę ir Kauno miesto muziejaus K.ir M. Petrauskų namai, į didžiąją fojė perkėlę istorinio Valstybės teatro dalelę – ekspoziciją „Valstybės teatras“. Susirinkusieji galėjo pasisveikinti su Lietuvos dainininke, muzikos mokytoja, dirigente Adele Nezabitauskaite-Galauniene, dainininku, vargoninku, pedagogu Antanu Sodeika, dainininku, režisieriumi  Petru Oleka. Kiekvienas norintis galėjo pasimatuoti ir to meto drabužius – pūstas sukneles su nėriniais ir puošnius frakus.

Rygoje prezidentė kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Islandijos vadovais padės gėlių prie Latvijos Laisvės paminklo, Nacionaliniame teatre dalyvaus šimtmečiui skirtame koncerte, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Šalies vadovė Nacionalinėje bibliotekoje visų Lietuvos žmonių vardu pasveikins Latviją 100-mečio proga ir padovanos Vilniaus universiteto senųjų Lietuvos žemėlapių rinkinį. Valstybės šimtmečio proga Latvijos nacionalinė biblioteka įgyvendina simbolinę iniciatyvą „Ypatinga knyga ypatingai lentynai“. Šiemet Latviją aplankantys svarbūs svečiai dovanoja po knygą į šią lentyną.

Latvija, kaip ir Lietuva, Estija, Lenkija bei daugelis kitų Europos šalių, pasinaudojo po Pirmojo pasaulinio karo atsivėrusia galimybe ir sukūrė savo nepriklausomą valstybę.

Prieš šimtą metų, lapkričio 17 d., buvo įkurta Latvijos tautos taryba, kuri jau kitą dieną, lapkričio 18-ąją, paskelbė šalies nepriklausomybę. Latvių tautai, kaip ir lietuviams, 1919 m. teko ginti savo laisvę bei atremti bolševikų ir bermontininkų puolimą.

„Kantar TNS“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė pažymi, kad šios išlaidos neapima nuolaidų, kurios kai kuriais atvejais gali siekti iki 80 procentų.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių pristatymas lėmė, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį žiniasklaidoje labiausiai išaugo minėjimo renginiams skirtos reklamos išlaidos. Palyginti su 2017 metų pirmuoju ketvirčiu, minėjimo renginiams buvos skirta 160 kartų didesnis biudžetas“, – BNS sako G. Juronienė.

Anot jos, šiemet taip pat gerokai augo išlaidos namų ūkio reikmenų parduotuvių bei visureigių reklamai.

Labiausiai reklamos biudžetas mažėjo telekomunikacijų bendrovių įvaizdžio, dantų pastos ir smulkiųjų kreditų bendrovių kategorijoje.

„Tarp reklamuotojų labiausiai augo „Samsung Electronics“, „Toyota Motors“, „Tete-a-Tete“ kazino reklamos išlaidos. „Telia Lietuvos“, „Procter&Gamble“ ir „Berlin-Chemie“ reklamos biudžetai mažėjo labiausiai“, – sako G. Juronienė.

„Kantar TNS“ duomenimis, bendrai reklamos apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,1 procento. Didžiausias augimas fiksuotas kino (235 proc.), radijo (14,7 proc.), laikraščių (8 proc.) ir televizijos (7,4 proc.) reklamos, labiausiai mažėjo vidaus televizijos (29 proc.) bei žurnalų (11,4 proc.) reklamos.

Baiminamasi, kad iki iškilmių nebus nei Vyčio monumento, nei paminklo Jonui Basanavičiui, rašo „Lietuvos žinios“.

Kai kurie parlamentarai skundžiasi nieko nežinantys, kas daroma su ankstesnės Vyriausybės parengta šventės renginių programa, kurią gerokai kritikavo naujoji valdžia.

Seimo valdyba trečiadienį į posėdį kviečia kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių, iš kurių tikimasi gauti daugiau informacijos. Vyriausybė ramina, kad pirmtakų parengta programa šiuo metu koreguojama, stengiamasi, kad ji atitiktų iškeltus tikslus ir būtų reali.

Ministrų kabinetas posėdyje trečiadienį pritarė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos sudarymui.

Komisija, kuriai vadovaus premjeras Algirdas Butkevičius, vertins Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo metų ataskaitą ir pasiūlymus dėl tolesnio vykdymo, prireikus inicijuos minėjimo programos 2015–2020 metų plano pakeitimus.

Komisijos darbe dalyvaus Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kultūros ministerijos, Tautinių mažumų departamento, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Pasaulio lietuvių bendruomenės, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Seimo kanceliarijos, Lietuvos studentų sąjungos, Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Prezidento kanceliarijos ir Ūkio ministerijos atstovai, nurodo Vyriausybė.

Vyriausybė pernai rugpjūčio viduryje patvirtino Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir jos įgyvendinimo 2015-2020 metų veiksmų planą.

Šimtmečio minėjimo plane - maždaug 70 renginių, renovacijų, paminklų pastatymų. Šiai sukakčiai numatoma užbaigti Valdovų rūmus, renovuoti Signatarų namus, buvusius Prezidento rūmus Kaune, sutvarkyti Vilniaus Lukiškių aikštę, pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui, surengti Dainų šventę ir t.t.

„Priminsiu, jog ministro pirmininko potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuri jau atlieka kasdieninį darbą, įgyvendinant praeitais metais patvirtintą Šimtmečio programą“, - posėdyje trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Vyriausybė pažymi, jog šimtmečio programa kasmet iki 2020 metų bus atnaujinama atsižvelgiant į gyventojų ir organizacijų siūlymus.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

2018-ieji paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ta proga jau dabar vykdomi prasmingi projektai, kuriuos valstybės skiriamam finansavimui atrenka prie Vyriausybės suburta darbo grupė.

Nebuvo jūrinių akcentų

Šiuo metu jau yra pateiktas preliminarus Lietuvos šimtmečio minėjimo renginių ir priemonių 2015-2020 metais planas. Jame numatyti įvairūs paminklų statymai, istorinių pastatų remontai, vietovių sutvarkymai, festivaliai, minėjimai, kultūros dienos, parodos, sporto renginiai, jaunimo, ekonomikos forumai, knygų mugės, simbolių sukūrimai, istorinių knygų leidyba.

Iki šiol Lietuvos šimtmečio minėjimo renginiuose nebuvo jokio jūrinio akcento. Šią spragą siekia užpildyti Klaipėdos universitetas kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus teigė, jog 2016 metų rugsėjį burlaiviu  „Brabander“ Suomijos įlankos Estijos vandenyse planuojama surengti ekspedicija, kuri vadinsis „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir kiti nepriklausomos Lietuvos laivai nuskendę Estijos vandenyse“.

Skenduoliai – 80 metrų gylyje

2010 metais Estijos Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas maždaug 80 metrų gylyje surado laivą „Prezidentas Smetona“. Jūros dugne gulinčio šio laivo nuotyraukos buvo perduotos Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, Klaipėdos universitetui ir Lietuvos jūrų muziejui.

Rengdami ekspediciją 2016 metais jos dalyviai, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus prašymu iš laivo „Prezidentas Smetona“ nori iškelti kokią nors išlikusią detalę.

Ekspedicijos metu ketinama aplankyti ir žinomas Lietuvos prekybinių laivų „Panevėžys“, „Utena“ ir „Kretinga“ skendimo vietas.

Visi šie laivai yra 25 jūrmylių spinduliu nuo Talino. Jie guli maždaug 80 metrų gylyje. Todėl iki jų nusileisti su paprasta narų įranga naudojant suspaustą orą neįmanoma.

Ekspedicijoje ketinama naudoti Lietuvos karinių jūrų pajėgų automatinę povandeninę filmavimo įrangą ir specialias nardymo priemones su kuriomis galima nusileisti į 100 metrų gylį.

Kvies partnerius iš JAV ir Kanados

Planuojama, kad maždaug dvi savaites truksiančioje ekspedicijoje į Estijos vandenis dalyvautų ir kviesti atstovai iš Čikagos ir Kanados lietuvių bendruomenės.

Su jomis susiję pirmasis laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Adomas Daugirdas. Jis emigravo į Kanadą. Jo vaikaičiai Jonas Nekus ir Marius Daugirdas jau senokai domisi galimybe pamatyti nuskendusį jų senelio laivą.

Su JAV susietas ir paskutinysis laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. Šventosios uoste sovietams užėmus šį laivą jis su grupe įgulos narių pabėgo į Klaipėdą, o vėliau pasiekė JAV, kur dėstė keliuose universitetuose, dirbo „Amerikos balso“ radijo stotyje.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus tikisi, kad surengti Lietuvos laivų paieškos ekspedicijai į Estijos vandenis ir po jų sukurti informacinei medžiagai lietuvių ir anglų kalba bei dokumentiniam filmui reikėtų apie 30 tūkst. eurų. Pati ekspedicija vyktų 2016 metų rugsėjį, o jos medžiaga rengiama ir pristatoma 2017 metais.