Reprezentuoja Lietuvos kultūrą

Šio orkestro privalomas repertuaras – maršai, visų pasaulio valstybių (kurių vadovai sutinkami ir išlydimi Lietuvoje) himnai ar visuomenei skirtos défilé (parado) programos. Orkestro įkūrėjas Justinas Jonušas, kuriam prieš 27 metus buvo pavesta suburti kolektyvą, siekė pakeisti tradicinę jo sampratą: „Pučiamųjų orkestras – spalvingas darinys. Jis turėtų būti suvokiamas ir kaip simfoninis kolektyvas.“

Tai įgyvendinti pavyko sėkmingai. Orkestras puikiai reprezentuoja Lietuvos muzikinę kultūrą, laimi reikšmingų apdovanojimų Europos festivaliuose (Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Belgijoje, Baltijos šalyse ir kitur), dalyvauja Europos karinių orkestrų paraduose ir pateikia šiuolaikišką požiūrį į šį žanrą.

Netipiška, reta programa

Pasiklausyti šio kolektyvo koncerto būtina ne tik dėl šaunaus uniformuotų orkestrantų grojimo, bet ir dėl netipiškos, retai pučiamųjų orkestrų atliekamos programos.

Pirmiausia – tai dviejų XX a. I pusės lietuvių autorių, kuriems likimas skyrė gyventi tik 36 metus, kūriniai: Juozo Pakalnio „Romantiškoji uvertiūra“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio poema „Miške“. Abu jie sukurti simfoniniam orkestrui, tad koncerte skambėsiančias versijas pučiamųjų orkestrui pritaikė Kazys Daugėla ir E. Ališauskas.

Beje, J.Pakalnio gyvenimo kelias susijęs su Klaipėda: Stasio Šimkaus įkurtoje ir vadovaujamoje muzikos mokykloje jis mokėsi groti fleita, o vėliau Leipcige studijavo kompoziciją ir dirigavimą. Kompozitorius savo kūryba neįtiko pokario Lietuvos politiniam kursui, daugelis jo kūrinių ir šiandien yra neišspausdinti, retai atliekami. Nors „Romantiškoji uvertiūra“ yra skambėjusi net užsienyje, jos originalas sovietmečiu buvo prarastas ir tik vėliau atkurtas.

M. K. Čiurlionio poema „Miške“ pirmąkart suskambėjo jos autoriaus mirties metinių proga. Kūrinys, kaip rašė M.K.Čiurlionis draugui, „prasideda tyliais, plačiais akordais, koks tylus ir platus yra mūsų lietuviškų pušų kuždesys“. Tai kūrinio pagrindinė partija, kurios temą kompozitorius tarsi surinko iš įvairiais tembrais grojamų motyvų – signalų.

Spalvinga ir įvairiapusė

Friedricho Gulda Koncertas violončelei skirtas atlikti būtent su pučiamųjų orkestru. Klasikinės ir džiazo muzikos stilistinės jungtys buvo artimos šio kūrinio autoriui, pripažintam austrų pianistui ir kompozitoriui. „Penki nerūpestingi veiksmai“, – taip koncertą apibūdino F. Gulda, spalvingai panaudojęs džiazo, menueto, roko, maršo, net polkos elementus, o kadencijoje siekęs solistą įkvėpti improvizacijai.

Kūrinio solo partiją grieš naujoms iniciatyvoms atviras ir, pasak kritikų, „turintis išskirtinę ekspresijos įtaigą“ violončelininkas Glebas Pyšniakas. Šį pusmetį jis itin dažnai pasirodo Klaipėdos koncertų salės scenoje kaip solistas ir kamerinių ansamblių dalyvis. Beveik du koncertinius sezonus jis dirbo Klaipėdos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisteriu, o šiuo metu gyvena Vilniuje ir dirba Čiurlionio styginiame kvartete. Violončelininkas nepaprastai daug koncertuoja ir organizuoja savo meninius bei edukacinius projektus.

Rolando Szentpali „Karmen fantazijoje“ suskambės turbūt rečiausiai solo grojantis instrumentas – tūba, kuria gros Giedrius Steponaitis. Pats šio kūrinio autorius groja tūba Vengrijos nacionalinės filharmonijos orkestre, daug kuria savo instrumentui bei veda meistriškumo kursus visame pasaulyje.

Ši spalvinga ir įvairiapusė Lietuvos kariuomenės orkestro programa gražiai vainikuos Klaipėdos koncertų salės sezoną.