„Tai tiesiogiai naudinga; norime paskatinti kitus daryti tą patį“, – atvykdamas į ES viršūnių susitikimą Briuselyje sakė Vokietijos lyderis.

Pasak jo, dabar svarbu daryti tai „greitai, o ne kažkada ateityje“.

Vokietija šeštadienį paskelbė, jog Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius.

Kyjivas sąjungininkių Vakaruose prašo skubiai padėti atremti Rusijos oro atakas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį Aljanso šalims pasakė, kad jos turėtų iš savo atsargų padėti Ukrainai.

„Jei Aljansui reikia rinktis, ar pasiekti NATO pajėgumų tikslus, ar suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, mano žinia yra aiški: siųskite daugiau Ukrainai“, – sakė jis.

„Tai (atsiųsti „Patriot“ – BNS) numatoma liepos pradžioje ir liepos mėnesį. Tai bus dvišalės pratybos mūsų ir Nyderlandų“, – antradienį žurnalistams sakė generolas.

Anot V. Rupšio, šis Nyderlandų veiksmas nėra tik dvišalis, jis atspindės bendrą NATO oro gynybos paveikslą.

Apie savo šalies sprendimą atsiųsti „Patriot“ pranešė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.

Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.

Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

L. Kasčiūnas su Nyderlandų ambasadoriumi aptarė oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimą Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį susitiko su Nyderlandų ambasadoriumi Lietuvoje Jacku Twissu Quarles van Uffordu.

Susitikime didžiausias dėmesys buvo skirtas aptarti Nyderlandų sprendimui dislokuoti Lietuvoje oro gynybos sistemas „Patriot“.

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno teigimu, šis Nyderlandų žingsnis yra aiškus signalas kitoms šalims, raginant jas prisidėti prie oro rotacinio gynybos modelio įgyvendinimo, kurį ypač svarbu pasiekti iki Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo šių metų liepą.

„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už sprendimą šią vasarą dislokuoti Lietuvoje priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“. Tikiuosi, kad ateityje galėsime bendradarbiauti su jūsų šalimi pagal rotacinį oro gynybos modelį. Esame pasirengę suteikti visą reikiamą priimančiosios šalies paramą dislokuojant oro gynybos pajėgas Lietuvoje“, – pranešime cituojamas ministras.

V. Rupšys: ministro siūlymas daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius

Krašto apsaugos ministro L. Kasčiūno siūlymai daugiau dėmesio skirti oro gynybai papildo esamus poreikius, neprieštarauja ankstesniems planams, sako Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys.

„Tikrai nespekuliuosiu, nes nežinau, ką ministras turėjo omenyje (kalbėdamas apie – BNS) oro gynybą, bet jis tikrai nesako oro gynyba sąskaita kažkieno“, – antradienį žurnalistams sakė V. Rupšys.

„Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą“, – pridūrė jis.

Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai tikrai su niekuo nesikerta, o tik papildo vienas kitą.

Taip generolas kalbėjo L. Kasčiūnui pareiškus apie ketinimus šią savaitę vyksiančiame pasitarime dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo siūlyti daugiau dėmesio skirti oro gynybai. Jis tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtojimą.

Lietuvoje norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų, politikai ėmė diskutuoti apie papildomą finansavimą ir galimus šaltinius. Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Vis dėlto dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, dalis politikų ėmė akcentuoti oro gynybą, dronų poreikį, mat bepiločius orlaivius kare aktyviai naudoja abi pusės. Reaguodama į kilusią diskusiją VGT kovo pabaigoje nusprendė spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir įsigyjami sistemos komponentai, atsarginių dalių ir įrankių paketas, operatorių ir techninio personalo apmokymas bei turimos ir įsigyjamos sistemų integravimas.

„Sistemos „Patriot“ dabar turi būti dislokuotos čia, Ukrainoje, kad apsaugotų realias žmonių gyvybes, o ne likti ten, kur raketų pavojus yra lygus nuliui“,  – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Vien tik savaitę nuo kovo 18 iki 24 dienos Rusija į taikinius Ukrainoje paleido 190 įvairių tipų raketų, 140 kovinių dronų ir 700 sklendžiančių bombų. Ypač didelį pavojų esą kelia balistinės raketos, kurios pradžioje pakyla į didelį aukštį ir tada stačiai sminga į žemę. „Jos pasiekia taikinius ypač dideliu greičiu – žmonės turi mažai laiko pasislėpti – ir sukelia smarkius sugriovimus“,  –pabrėžė ministras.

Ukraina, padedama Vakarų, daugiau kaip dvejus metus priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos oro gynyba buvo sustiprinta modernių ginklų. Ypač efektyvi yra JAV gaminama „Patriot“ sistema.

Daugiau „Patriot“ sistemų ne tik gelbėtų žmonių gyvybes, bet ir taupytų vertingus šalių partnerių išteklius, kalbėjo ministras. „Kiekviena teritorija, kurią padengia „Patriot“, reiškia mažiau kritinės infrastruktūros sugriovimų ir mažiau atstatymo išlaidų“, – pabrėžė jis. Kiekvienas apsaugotas miestas, be to, reiškia, kad iš užsienio grįš tūkstančiai ukrainiečių. Sugrįžusieji stiprins Ukrainos ekonomiką, o tai sumažins priklausomybę nuo užsienio finansinės paramos, tęsė D. Kuleba.

Be to, sustiprinus oro gynybą, Ukrainos kariuomenė galėtų savo naudai pakeisti karo eigą. Rusija šiuo metu ypač dažnai naudoja sklendžiančias bombas. „Šios bombos, kurios vidutiniškai sveria nuo 500 iki 1 500 kg, leidžia rusų okupantams naikinti taikinius ir griuvėsiais judėti pirmyn“, – sakė D. Kuleba.

Anksčiau penktadienį Japonija pirmą kartą per beveik dešimtmetį sušvelnino ginklų eksporto kontrolę, o tai reiškia, kad ši JAV sąjungininkė galės Vašingtonui nusiųsti šalyje pagamintų sistemų „Patriot“.

Jungtinės Valstijos iš savo atsargų nusiuntė Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“, kurios yra didžiulės karinės pagalbos, skirtos padėti Kyjivui pasipriešinti Rusijos invazijai, dalis.

Japonija griežtai kontroliuoja ginklų eksportą pagal pacifistinę konstituciją, kuri riboja jos karinius pajėgumus iki gynybinių priemonių.

„Tinkamas gynybos įrangos perdavimas į užsienį prisidės prie (...) tarptautinės taikos ir saugumo, taip pat sustiprins bendradarbiavimą su sąjungininkais ir JAV saugumo srityse“, – sakoma penktadienį japonų vyriausybės patvirtintame dokumente.

Pagal naująją taisyklę Japonija „galės eksportuoti ginklus, kurie buvo pagaminti šalies viduje pagal užsienio bendrovės licenciją, į licenciją išdavusią šalį“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas premjero kabineto nacionalinio saugumo pareigūnas prieš ministrų kabinetui patvirtinant šią tvarką.

Japonija gamina oro gynybos sistemą „Patriot“, mokėdama licencinį mokestį ją sukūrusiai JAV gynybos įmonei „Lockheed Martin“.

„Teoriškai naujoji taisyklė leis eksportuoti“ šias sistemas į Jungtines Valstijas, sakė minėtas pareigūnas.

Po naujos tvarkos priėmimo Japonija greitai patvirtino pirmąją siuntą, sutikdama siųsti į Jungtines Valstijas pagal JAV licenciją Japonijoje pagamintas sistemas „Patriot“.

„Japonijos saugumo reformų mastas, apimtis ir sparta neturi precedento“, – pareiškime socialiniame tinkle „X“ sakė JAV ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis, pagyręs gynybos įrangos ir perdavimo politikos sušvelninimą kaip „svarbų bendro Japonijos įsipareigojimo atgrasyti“ pavyzdį.

Šią savaitę vienas aukšto rango valdančiosios partijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad eksporto planas buvo parengtas Vašingtono prašymu, pranešė „Kyodo News“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šį klausimą iškėlė ministrui pirmininkui Fumio Kishidai (Fumijui Kišidai) per susitikimą Kemp Deivide rugpjūtį ir per ekonomikos aukščiausiojo lygio susitikimą San Fransiske praėjusį mėnesį, šią savaitę pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis neįvardytais amerikiečių pareigūnais.

Vašingtonas kreipiasi į savo sąjungininkus prašydama ginkluotės, nes Ukrainos oro gynyba vis dar yra nepakankama. Pietų Korėja per pastaruosius metus tyliai pažadėjo Kyjivui tiekti šimtus tūkstančių artilerijos šovinių, rašo laikraštis.

Penktadienį Japonijos vyriausybė taip pat patvirtino rekordinį 56 mlrd. dolerių (50,8 mlrd. eurų) vertės kitų fiskalinių metų gynybos biudžetą, atitinkantį F. Kishidos tikslą iki 2027 metų padvigubinti išlaidas gynybai iki NATO nustatyto 2 proc. BVP standarto.

Jis penktadienį Vilniaus oro uoste apžiūrėjo Vokietijos šalyje dislokuotas ilgojo nuotolio priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“.

„Noriu pasidžiaugti puikiu Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimu. Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas Vokietija ne tik buvo pasirengęs mums suteikti „Patriot“, bet ir jas jau dislokavo“, – žurnalistams oro uoste sakė G. Nausėda.

„Jos yra pajungtos prie sistemų, jos yra visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus tikrai yra patikimai apgintas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Noriu pasidžiaugti puikiu Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimu.

G. Nausėda pažymėjo, jog kitą savaitę Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvoje Ispanija taip pat dislokuos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas NASAMS, šalyje veiks ir trumpojo nuotolio sistemos.

„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia, aišku, būtų gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matant tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – sakė prezidentas.

Jis tvirtino besitikintis, jog galiausiai „Patriot“ sistemas Lietuvoje sąjungininkai dislokuos nuolatos.

NATO neseniai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio rytiniame savo sparne.

„Puikiai žinote, iš kur kyla pavojus“

Lietuvoje dislokuoto Vokietijos karinio kontingento vadas pulkininkas leitenantas Steffenas Liebas (Štefenas Lybas) teigė, jog į Vilnių vokiečiai atgabeno tris „Patriot“ baterijas su iš viso 12 paleidėjų, 270 karinių sunkvežimių, „nedidelį kiekį“ lengvųjų automobilių ir 250 karinio personalo.

Jo teigimu, pagrindinis „Patriot“ sistemos tikslas – gynyba prieš taktines balistines raketas.

„Jūs žinote, kokia jūsų geografinė padėtis ir, manau, kad jūs puikiai žinote iš kur kyla pavojus“, – žurnalistams sakė S. Liebas.

„Jūs turėsite tai nustatyti patys, bet aš manau, kad jūs galite tai matyti“, – teigė Vokietijos kariuomenės atstovas, atsakydamas į klausimą, ar „Patriot“ sistemos yra nukreiptos į Baltarusiją bei Kaliningrado sritį.

Lietuvos Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis sakė, kad Lietuvoje dabar veikianti oro gynybos sistema yra sudaryta iš keleto dalių.

„Turime visų trijų sluoksnių oro gynybos sistemą – ilgo nuotolio, vidutinio nuotolio oro gynybą užtikrins lietuviška baterija NASAMS ir trumpas nuotolis – lietuviška sistema RBS-70“, – žurnalistams sakė A. Matutis.

„Be šio elemento bus ir ketvirta dedamoji, apie kurią turbūt mažiausiai kalbame. Skraidantys orlaiviai taip pat yra priešlėktuvinės gynybos dalis ir šio summito gynybai bus panaudotas taip pat kovinių orlaivių patrulis, kuris visada bus ore“, – kalbėjo Karinių oro pajėgų vadas.

Pasak A. Matučio, oro gynybos sistemos valdomos iš Vilniaus oro uoste esančios bataliono vadavietės, kuri per Lietuvos Karinių oro pajėgų centrą yra sujungta su operacijų valdymo ir pranešimų centru.

„Netgi mūsų pajėgos veikia NATO pajėgų sudėtyje“, – teigė A. Matutis.

NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje vyks liepos 11 ir 12 dienomis.