Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, pretendentai dokumentus teikti gali iki gegužės 30-osios.

Norintys dalyvauti konkurse privalo turėti ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį, taip pat – sveikatos, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų arba gyvybės mokslų magistro ar aukštesnį laipsnį.

Būsimam vadovui keliami reikalavimai teikti kokybiškas ir saugias kraujo donorystės ir laboratorinės diagnostikos paslaugas, stebėti ir analizuoti pacientų pasitenkinimą, įgyvendinti donorystės skatinimo programas ir kampanijas, kurti strategijas ir partnerystes plazmos eksportui skatinti.

Direktoriui siūlomas atlyginimas – 3,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių su iki 20 proc. kintamąja užmokesčio dalimi.

„Nemažai padaryta populiarinant donorystę ir artinant ją prie gyventojų, tačiau potencialas lieka milžiniškas. Kviečiu pretendentus kandidatuoti į Nacionalinio kraujo centro vadovus ir vystyti šią gyvybiškai svarbią organizaciją, taip prisidedant prie donorystės idėjų sklaidos ir didesnės savipagalbos vienas kitam“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nemažai padaryta populiarinant donorystę ir artinant ją prie gyventojų, tačiau potencialas lieka milžiniškas. Kviečiu pretendentus kandidatuoti į Nacionalinio kraujo centro vadovus (...)

 

Šiuo metu NKC vadovauja Daumantas Gutauskas, laimėjęs konkursą 2019 metais, o iki tol vadovavęs individualiai įmonei „Baltijos medicina“.Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, pretendentai dokumentus teikti gali iki gegužės 30-osios.

Norintys dalyvauti konkurse privalo turėti ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį, taip pat – sveikatos, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų arba gyvybės mokslų magistro ar aukštesnį laipsnį.

Būsimam vadovui keliami reikalavimai teikti kokybiškas ir saugias kraujo donorystės ir laboratorinės diagnostikos paslaugas, stebėti ir analizuoti pacientų pasitenkinimą, įgyvendinti donorystės skatinimo programas ir kampanijas, kurti strategijas ir partnerystes plazmos eksportui skatinti.

Direktoriui siūlomas atlyginimas – 3,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių su iki 20 proc. kintamąja užmokesčio dalimi.

„Nemažai padaryta populiarinant donorystę ir artinant ją prie gyventojų, tačiau potencialas lieka milžiniškas. Kviečiu pretendentus kandidatuoti į Nacionalinio kraujo centro vadovus ir vystyti šią gyvybiškai svarbią organizaciją, taip prisidedant prie donorystės idėjų sklaidos ir didesnės savipagalbos vienas kitam“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šiuo metu NKC vadovauja Daumantas Gutauskas, laimėjęs konkursą 2019 metais, o iki tol vadovavęs individualiai įmonei „Baltijos medicina“.

Pasak ministro Dainiaus Kreivio, ministerija konsultuosis su rinkos dalyviais ir atnaujins konkurso sąlygas.

„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime sakė D. Kreivys.

„Konsultacijų su rinkos dalyviais metu turime išsiaiškinti, kokios konkrečios sąlygos maksimaliai padidintų projekto patrauklumą ir padidintų atsparumą rinkos svyravimams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį pranešė, kad konkursas neįvyko sulaukus tik vieno dalyvio paraiškos. Apie dalyvavimą aukcione informavo anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“.

Ministerijos teigimu, 2022 metais sukurtos konkurso sąlygos galbūt nebeatliepia pasaulinėje jūros vėjo rinkoje „dramatiškai“ pasikeitusios situacijos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, pabrangusios įrangos ir sumažėjusio bankų susidomėjimo tokiais projektais.

Pasak ministro, investuotojus galėjo atbaidyti ir įtempta geopolitinė regiono padėtis.

Tam, kad antrasis konkursas įvyktų, jame turėjo dalyvauti bent du dalyviai. Rinkos dalyviai ir ekspertai antrąjį aukcioną laikė patrauklesniu, nes jame buvo numatyta galimybė pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“, pernai apie tokius ketinimus kalbėjo Danijos atsinaujinančios energetikos įmonės „European Energy“ atstovai.

Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus statomas apie 30 kilometrų atstumu nuo kranto ties Palangos kurortu, 136 kv. kilometrų ploto teritorijoje, į pietryčius nuo būsimo kito tokios pat galios parko – jo komerciniais pagrindais rengtą konkursą pernai laimėjo „Ignitis grupė“ su „Ocean Winds“ valstybei pasiūliusios 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Pirmasis konkursas neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus vertinimo barjero. Žemės ūkio ministerija BNS pranešė, kad antrasis konkursas neįvyko neatrinkus kandidato. 

Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, vadovo atlyginimas, priklausomai nuo užduočių įvykdymo, nuo 2024 metų sausio sieks nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Kandidatai turi turėti bakalauro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį bent 50 darbuotojų turinčioje įmonėje.

Antrą kartą skelbtame konkurse reikalauta magistro išsilavinimo, taip pat bent dvejų metų patirties žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje. Pirmą kartą skelbtame konkurse reikalauta bent dvejų metų vadovavimo patirties.

Kandidatų paraiškų laukiama iki gruodžio 1 dienos.

Žemės ūkio duomenų centras veikia nuo šių metų sausio, jis apjungė pertvarkytus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ ir Valstybės žemės fondą.

Naujajam centrui laikinai vadovauja Lina Zinkevičienė.

Pasiūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.

Ministerija skelbia, kad ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinės įmonės.

Be to, konkurso laimėtojas turės skirti bent 5 mln. eurų Lietuvos jūrinės teritorijos aplinkos apsaugai, be to, šalia parko esančių savivaldybių bendruomenėms jis turės kasmet skirti 1 euro už 1 megavatvalandę (MWh pagamintos elektros  įmoką. Preliminariais vertinimais, per metus ši suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.

Apie tai, kad konkursą planuojama skelbti kitų metų metų sausį, ministerija paskelbė dar praėjusią savaitę.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau konkursą planavo skelbti šių metų rugsėjį, tačiau užtrukus valstybės skatinimo schemos su Europos Komisija derinimui ministerija vėliau jį ketino paskelbti iki metų pabaigos.

EK spalio pradžioje patvirtino 193 mln. eurų vertės Lietuvos pagalbą antrajam jūros vėjo parkui.

Ministras Dainius Kreivys tikisi, jog esant galimybei pretenduoti į valstybės paramą antrajame konkurse dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame, kai dalyvavo tik dvi bendrovės – minimalus abiejų aukcionų sąlygose numatytas skaičius.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje ties Palanga pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.