Lietuvoje iki šiol priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose paslaugas teikė įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai (šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai, medicinos gydytojai ir kt.), slaugytojai, paramedikai, akušerijos stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose – akušeriai. Pritaikius naująjį modelį, skubiosios pagalbos skyriuose dirbs specialiai šiam darbui ruošiami skubiosios medicinos gydytojai, kurie geba suteikti plataus spektro būtinąją pagalbą pacientui savarankiškai (vieno langelio principas) 24 / 7 režimu. Šių gydytojų žinios gerokai platesnės, nei kitų gydytojų specialistų. Jie turi chirurgijos, terapijos, traumatologijos, akušerijos, vaikų ligų, radiologinės diagnostikos ir kitas kompetencijas, tad nereikia pacientų siųsti pas kelis specialistus, kad jį ištirtų.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, pradėjus dirbti SMG, daugelis sveikatos sutrikimų, traumų, dėl kurių kreipiamasi į ligoninių priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius, bus išsprendžiami operatyviau, trumpės patekimo pas gydytoją laikas, tad pacientams bus patogiau. Pažymėtina, kad SMG dirba visą parą, konsultuoja dažniausiai neištirtus, be siuntimo atsiųstus pacientus.

„Tikimės, kad  skubiosios  medicinos  gydytojai ne tik pagerins skubiosios pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet ir sudarys prielaidas palaipsniui sumažinti kitų specialistų konsultacijų skaičių priėmimo - skubiosios pagalbos skyriuose bei efektyviau naudoti Privalomojo sveikatos  draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas.“ – teigia viceministrė Lina Jaruševičienė

Nors skubiosios pagalbos gydytojų apmokėjimo tvarka bus baigta svarstyti tik šią savaitę, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medicinos rezidentais (šiemet tapusiais skubiosios medicinos gydytojais) jau 2016 m. sėkmingai parengė Skubiosios medicinos gydytojo medicinos normą, kurioje nurodomos SMG funkcijos, pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybės.

„Skubiosios medicinos rezidentai ir gydytojai dalinasi naujausiomis žiniomis, įžvalgomis bei teikia pasiūlymus Ligoninių priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių tinklo ir infrastruktūros modernizavimo darbo grupei. Taip jie turi galimybę realizuoti savo šiuolaikinius gebėjimus ir sukurti pažangią skubiosios medicinos pagalbos sistemą čia, Lietuvoje“, – teigia SAM pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistė Alvyda Naujokaitė.

Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į valstybės reikmes, numato, kiek gydytojų reikėtų priimti į rezidentūrą ir savo siūlymus teikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Šiemet Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijuos 45 skubiosios medicinos gydytojai rezidentai, o Vilniaus universitete – apie 35.

Integruotos skubiosios medicinos paslaugų modelis vyrauja Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis modelis plėtojamas Belgijoje, Nyderlanduose, Estijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje ir kt. Didėjant skubiosios medicinos pagalbos poreikiui, dauguma ES šalių įteisina ir rengia skubiosios medicinos gydytojus.