Smart Continent LT

Žalioji uosto vizija Klaipėdoje 2

Žalioji uosto vizija Klaipėdoje 2
Orientuotasi į geriausius pavyzdžius

Klaipėdos uostui itin svarbų dokumentą parengė konkursą laimėjusi bendrovė „Smart Continent LT“. Su juo galima susipažinti Uosto direkcijos interneto svetainėje https://www.portofklaipeda.lt/zaliojo-uosto-koncepcija/. Iki kitų metų sausio 5 d. galima teikti pasiūlymus ir pastabas.

Rengiant Žaliojo uosto koncepciją buvo vertinamas uosto veiklos ir plėtros poveikis aplinkai. Dokumento rengėjai detaliai nagrinėjo kitų ES uostų ir Baltijos jūros regiono uostų lyderių tvarumo bei darnumo su aplinka principus, gerosios praktikos pavyzdžius.

Baltijos jūros regione kaip palankūs aplinkai vertinti Švedijos, Suomijos uostai. Šiaurės jūros regione labiausiai ekologiški ir žalieji yra laikomi Nyderlandų bei Belgijos uostai.

Analizuojant, ką naujo reikėtų diegti Klaipėdos uoste, daugiausia buvo remtasi Švedijos Treleborgo ir Geteborgo uostais, Belgijos Briugės ir Antverpeno, Nyderlandų Roterdamo uostu. Analizuotos ir atskiros kitų uostų iniciatyvos.

Turėdami aiškią kryptį, telkiame jėgas ir darbą, kad Klaipėdos uostas būtų kuo draugiškesnis aplinkai.

„Turėdami aiškią kryptį, telkiame jėgas ir darbą, kad Klaipėdos uostas būtų kuo draugiškesnis aplinkai. Mūsų siekis – kad iškėlę galvą galėtume būti vienoje gretoje su pažangiausiais ir darniausiais uostais. Kryptingai einame kartu su visu pasauliu. Parengta Žaliojo uosto koncepcija bus tarsi katalizatorius, leidžiantis įgyvendinti svarbius projektus“, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Inovacijų kryptimi

Žaliojo uosto koncepcija numato, kokių naujovių imsis Klaipėdos uostas iki 2030 m.

Koncepcija apima ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto oro, vandens, dirvožemio taršą, triukšmą, bet ir dulkėtumą, kvapus, atliekų tvarkymą, netgi vizualinę taršą.

Tai susiję ne tik su valstybinio uosto teritoriją patikėjimo teise valdančia Uosto direkcija, bet ir su veiklą uoste vykdančiomis bendrovėmis. Būtų skatinamos jų aplinkosauginės iniciatyvos ir veiksmai.

Atskiros Klaipėdos uosto bendrovės iš šių uostų jau ir anksčiau sėmėsi pavyzdžių, kaip, tarkime, apsaugoti atvirose aikštelėse laikomus krovinius nuo dulkių.

Konstatuojama, kad uoste turėtų būti ne tik stacionarūs atliekų surinktuvai iš laivų, uosto nuotekų sistema, bet ir nuosavos uosto atliekų valymo sistemos. Numatyta diegti ir daugiau rekuperacijos įrenginių.

Klaipėdos uoste mažinant oro taršą siūloma kiek įmanoma plačiau diegti elektrifikaciją. Elektra būtų varomi ne tik kranai, automobiliai, bet ir geležinkelio lokomotyvai bei kt.

Įgyvendinant žaliojo uosto strategiją Klaipėdos uoste ant didelių pastatų galėtų atsirasti saulės baterijų. Turėtų būti diegiami ir mažiau triukšmo keliantys kranai, pertvarkomos vagonų ir automobilių iškrovimo stotys, modernizuojamos šildymo sistemos, diegiama dulkių sulaikymo įranga, kitos aplinkosauginės priemonės.
Rado, kas įvertins Vilniaus patrauklumą investuotojams 1

Rado, kas įvertins Vilniaus patrauklumą investuotojams 1
Bendrovė laimėjo Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ skelbtą tyrimo konkursą. Vertinimą ji turės atlikti iki 2019 metų vasario vidurio, už paslaugas jai bus sumokėta 17,4 tūkst. eurų, skelbiama viešojo pirkimo ataskaitoje.

„Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė BNS anksčiau sakė, kad tyrėjai turės atrinkti penkis Vilniaus konkurentus ir įvertinti visus miestus pagal 13 investuotojams svarbių veiksnių. Šiuos veiksnius „Go Vilnius“ identifikavo, atlikusi užsienio investuotojų apklausą.

Atliekant tyrimą, bus vertinama miestų reputacija, ekonominės plėtros strategija, gamybos zonų, investuotojams aktualių renginių ir konferencijų skaičius ir kokybė, patrauklumas aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio, persikėlimo ir verslo perkėlimo paslaugų prieinamumas ir kokybė.

Be to, bus vertinama politinė miesto parama besikuriančioms užsienio įmonėms, verslui svarbių leidimų išdavimas, prašymų ir apeliacijų nagrinėjimas, ar miestas pasižymi patraukliomis urbanistinėmis erdvėmis, paveldu, infrastruktūra bei žaliosiomis erdvėmis, ar turi pakankamai kokybiškų mokyklų ir darželių, verslo klasės skrydžių į pagrindinius Europos Sąjungos oro uostus.

Konkurse, be „Smart Continent LT“, dalyvavo Lietuvos bendrovės „Eurointegracijos projektai“ ir „PPMI Group“, taip pat Jungtinės Karalystės „Euromonitor International“.

DAUGIAU