Penktadienį ryte ankstyvi poilsiautojai Smiltynėje ties Senosios perkėlos gelbėtojų postu pamatė netoli kranto plūduriuojantį didelio žvėries kūną. Greitai bangos jį plukdė į krantą.

Klaipėdoje žinia apie nuskendusį briedį tapo viena pagrindinių tos dienos naujienų.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas ir paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki atviravo tądien sulaukęs apie pusantro šimto skambučių. Beveik visi skambintojai norėjo pranešti pajūryje radę negyvą briedį.

Tokie skambučiai tęsėsi iki vakaro. Net prieš sutemas žmonės fotografavo neįprastą vaizdą pajūryje ir stebėjosi, kad briedis vis dar guli paplūdimyje.

Procedūra radus gaišeną pliaže yra paprasta – žmonės paskambina gelbėtojams, jie apie tai praneša gyvūnų globos bendrijos „Būk mano draugas“ darbuotojams.

Kur bepaskambinau, vis siuntė kažkur kitur. Niekas nenorėjo imtis tokio darbo. Žvėris – didžiulis, užkabinęs jo nenuvilksi iš pakrantės.

Ši įstaiga yra laimėjusi savivaldybės konkursą ir turi pasirūpinti ne tik į bėdą patekusiais gyvais padarais, bet ir nugaišusių gyvūnų pašalinimu iš viešųjų erdvių.

Įstaigos vadovė Galina Kučinskienė pasakojo, kad pasirūpinti apie 500 kilogramų sveriančios briedžio gaišenos išgabenimu iš Smiltynės paplūdimio buvo labai sunku.

„Kur bepaskambinau, vis siuntė kažkur kitur. Niekas nenorėjo imtis tokio darbo. Žvėris – didžiulis, užkabinęs jo nenuvilksi iš pakrantės. Reikia transporto, kuris galėtų privažiuoti prie jo ir turėtų galimybę tokį svorį įsikelti į priekabą“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Transporto, tinkamo atlikti šį darbą paieškos užtruko. Tačiau šeštadienį ryte, kiek po 9 val. gaišena buvo pakrauta į traktoriaus priekabą.

Kaip pasakojo G. Kučinskienė, negyvas briedis pirmiausiai bus nugabentas į jos vadovaujamos gyvūnų prieglaudos teritoriją, o paskui išvežtas į Rietave esančią utilizavimo įmonę.

Pajūryje dažniausiai randami negyvi ruoniai, paprastai žuvę nuo patirtų sužalojimų, kai žvejai juos „baudžia“ už sudraskytus tinklus.

Kas atsitiko briedžiui ir kaip jis galėjo atsidurti jūroje, pasak G. Kučinskienės gamtininkai nesusidomėjo.

Mariomis plaukiančius briedžius kai kuriems Neringos ir Klaipėdos gyventojams yra tekę matyti, bet brendantį į jūrą – ne. Labiausiai tikėtina, kad miško galiūnas žuvo plaukdamas mariomis, o vėliau jo kūną srovė išnešė per uosto vartus į jūrą.

„Planuojame visus palaipsniui nugriauti ir pastatyti šiuolaikiškus konteinerinius tualetus. Per metus tikrai nespėsime. Gal per penkerius, ketverius – žiūrint, kiek gausime lėšų. Viskas nuo jų priklauso“, – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus Patarėja Irena Nachčiunova.

Naujas tualetas kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

„Reikia dar elektrą privesti, pajungti iš gręžinio vandenį – yra reikalų“, – kalbėjo I.Nachčiunova.

Ties Naująja perkėla esančiu taku link pajūrio buvęs senas tualetas neseniai pakeistas nauju konteineriniu.

Artimiausiu metu Smiltynėje ketinama pastatyti dar vieną konteinerinį. 31-uoju numeriu pažymėtas tualetas stovės tarp Senosios ir Naujosios perkėlų.

„Per Senąją perkėlą pagrindiniu taku prieinate iki kopų, sukate asfaltuotu taku į kairę. Gerokai paėjus bus 31-as“, – paaiškino savivaldybės atstovė.

Kol kas viešųjų pirkimų sistemoje naujo konteinerinio tualeto savivaldybei niekas nepasiūlė.

„Neturėjome nė vieno pasiūlymo. Negalima sakyti, kad nerandame. Rasime. Įvairiai būna – iš karto nėra tiekėjo, paskui atsiranda. Gal kas nepamatė viešo pirkimo, dabar kartosime“, – teigė I.Nachčiunova.

Iki šiol Smiltyinėje nugriauti du mūriniai tualetai, dar trys tebestovi. Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ administruoja dar tris konteinerinius.

Savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vadovė dar pavasarį minėjo, kad Smiltynėje stovinčius senus tualetus tvarkyti ilgą laiką trukdė teisiniai dalykai. Tualetai stovėjo valstybinėje miško žemėje, todėl teko performuoti sklypus.

Jame varžysis vyrų, moterų bei jaunimo komandos iš skirtingų Lietuvos miestų, taip pat pasirodys ir Londono lietuvių regbio komanda. Turnyrą šiemet organizuoja neseniai atsikūręs regbio klubas „Kuršiai“. Renginys nemokamas, tad dalyvauti gali visi norintys – tiek miesto gyventojai, tiek svečiai. Daugiau informacijos apie renginį bei jo programą galima rasti oficialioje organizatorių RK „Kuršiai“ „Facebook“ paskyroje.

Turnyro metu taip pat nebus apsieita be dovanų: dalyvių bei geriausių žaidėjų laukia įvairūs prizai: sporto klubo „IMPULS“ abonementai, rėmėjų įsteigti prizai, partnerių apdovanojimai, įvairi rėmėjų bei klubo atributika.

Paplūdimio regbio čempionatas vyks Jūros šventės metu – antrąją dieną, šeštadienį. Turnyro vieta – Smiltynės paplūdimio erdvė, esanti šalia gelbėjimo stoties. Renginio pradžia – 11 val.

Viso renginio metu vyks tiesioginė transliacija, kurią bus galima stebėti RK „Kuršiai“ „Facebook“ bei „YouTube“ paskyrose.

Šiomis dienomis pirmosios Melnragės paplūdimyje vyksta remonto darbai, kuriuos tikimasi užbaigti iki šių metų gruodžio pabaigos.

"Planuojame įrengti šiuolaikišką, patogų, neįgaliesiems naudotis pritaikytą tualetą, kadangi dabartinės naudojimosi sąlygos netenkina lankytojų. Tualetuose atsiras klozetai, mat iki šiol gyventojai naudojosi  vadinamomis tupyklomis. Pagražės ne tik pastato vidus, bet ir išorė",– teigė biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas.

Rekonstruojant pastatą atsižvelgta ir į mamų bei vaikų poreikius.

Anot V.Urbono, tualetuose atsiras vystymo lentos, iš čiaupų bėgs karštas vanduo.

Darbus vykdo savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusi bendrovė "Krisrema".

Remonto vertė sieks beveik 40 tūkst. eurų.

Pasak "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus, pagražės ne tik Melnragės, bet ir Smiltynės paplūdimys.

"Smiltynėje įrenginėjami nauji suolai, šiukšlių dėžės, dviračių stovai. Jeigu pavyks suderinti projektą, prie gelbėjimo stoties turėtų atsirasti ir valymo įrengimai",– pasakojo V.Urbonas.

Anot biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus Virginijaus Urbono, dažniausiai dėl chuliganiško elgesio nukenčia Melnragės, Girulių pliažai.

Vis dėlto tai jau antras kartas, kai per trumpą laiką sugadinamas Smiltynės paplūdimio turtas ir inventorius.

Visai neseniai vandalai subjaurojo netoli gelbėtojų stoties esančius suoliukus, šiukšlių dėžes, apipaišė perėjimą per kopas skiriančias atramines betonines sieneles.

Pamačius subjaurotą vaizdą, kartais ir patiems nusvyra rankos.

"Šiuo atveju moralinė žala didesnė nei materialinė. Apipaišytą inventorių perdažėme su iš praėjusių metų likusiais dažais. Dedame pastangas, kad gyventojai galėtų džiaugtis tvarkingais paplūdimiais. Pamačius subjaurotą vaizdą, kartais ir patiems nusvyra rankos", – kalbėjo V.Urbonas.

Šįkart subjaurotas prie pagrindinio tako, einant į gelbėjimo stotį, pastatytas tualetas.

Tualeto būdelės sienos taip pat apipaišytos grafičiais.

"Sunku vertinti, kiek atsieis perdažyti tualeto būdelę. Nupirkti dažų nepakanka. Vienam darbuotojui teks aukoti visą darbo dieną", – pažymėjo V.Urbonas.

Anot "Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus, dar svarstoma, ar dėl patirtos žalos kreipsis į policijos pareigūnus.

"Jeigu paplūdimio turtas bus niokojamas ir toliau, imsimės papildomų saugos priemonių. Prireikus patys budėsime ir palaikysime tvarką pliaže", – teigė pašnekovas.

Tikimasi, jog piktybinius niokotojus atbaidys prie gelbėtojų posto įrengta vaizdo kamera, kuri ims veikti jau netrukus.

Smiltynėje laiką leidę žmonės rado paplūdimį nusėtą veikiausiai jau negyvomis medūzomis. Delno dydžio ir dar didesnių permatomų ar rožinių gyvių neįmanoma nepastebėti. Šiuo metu Lietuvos pajūryje jų yra išties nemažai.

Specialistų teigimu, palankių vėjų atplukdyti skaidrūs bestuburiai žmonėms nepavojingi, todėl smalsuoliai nesibaimindami gali juos liesti.

Baltijos jūroje šie egzotiniai gyviai pasirodo įšilus vandeniui ir esant tinkamam vėjui. Tradiciškai vandens srovės medūzas atneša rugpjūčio pradžioje, o didžiausias jų pikas – rugsėjį.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas-muziejininkas Remigijus Dailidė dienraščiui yra sakęs, kad atkeliavusių bestuburių skaičių lemia oro sąlygos ir dauginimosi sėkmė. Vandens srovės – pagrindinė jų „transporto priemonė“.

Specialistai ramino, esą ši, dažniausiai Europoje aptinkama vandens gyvūnų rūšis – ausytoji medūza, žmogui nėra grėsminga. Tik išskirtiniais atvejais medūzos gali sukelti alerginę reakciją.

Idealiai tinkama vandens temperatūra medūzoms – apie 15 laipsnių. Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, atšalus vandeniui, medūzos baigia savo biologinį gyvenimo ciklą ir žūva.

Atlanto pakrantėse ir uostuose gyvenančios paprastosios medūzos nė iš tolo neprilygsta kitai šių gyvūnų rūšiai – jūrų širšėms. Iki 25 cm užaugančios ir sunkiai jūroje pastebimos medūzos – ypač pavojingos žmonėms, jų nudilginimas net mirtinas.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Virginijus Urbonas džiaugėsi tokiu tarptautiniu įvertinimu.

„Smagu, kad buvome pastebėti, kažkuo išsiskiriame iš kitų Mėlynosios vėliavos paplūdimių“, – teigė vadovas.

Mėlynoji vėliava Smiltynės centriniam paplūdimiui po septynerių metų pertraukos suteikta šiemet. Šis ženklas žinomas visame pasaulyje.

Jis pažymi paplūdimio kokybę, parodo, kad čia laikomasi aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, paslaugų ir saugumo reikalavimų.

Mėlynąją vėliavą turintys paplūdimiai įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus.

Tiek miesto valdžios atstovai, tiek paplūdimių prižiūrėtojai dirbo ne vienerius metus, kad Smiltynės paplūdimiui būtų suteiktas šis ženklas. Planuojama jo siekti ir kitiems pliažams.

Smiltynės paplūdimiui įteikiant Mėlynąją vėliavą buvo pristatyta daugiafunkcė viešųjų erdvių paslaugų stotelė. Pagrindinė jo funkcija ta, kad į paplūdimį atvykę ir norintys išsimaudyti neįgalieji galėtų išsikviesti gelbėtoją, kuris šiems atvežtų specialų vežimėlį ar suteiktų kitą pagalbą.

Viešųjų erdvių paslaugų stotelėje taip pat sumontuotas kompresorius. Juo dviratininkai gali prisipūsti padangas, o pramogautojai – kamuolius.

Stotelėje galima įkrauti ir mobiliojo ryšio telefonų baterijas. Taip pat joje sumontuota bevielio interneto prieiga.

Viena tokia stotelė įrengta Smiltynės, kita – Antrosios Melnragės vadinamajame neįgaliųjų paplūdimyje. Tam nereikėjo jokių inžinerinių tinklų. Stotelės veikia maitinamos saulės baterijomis.

Poilsiautojai greitai pradėjo naudotis minėtais įrenginiais. Ypač jie populiarūs tarp dviratininkų. Svarstyta, kad tokių stotelių galėtų atsirasti ir kituose uostamiesčio paplūdimiuose. Atkreiptas dėmesys, kad jos padėtų poilsiautojams susisiekti su gelbėtojais.

Įvertinta, kad tokie įrenginiai būtų naudingi ir dviračių takuose.

Šiais metais turnyre planuoja dalyvauti apie 12 komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado. Čempionate laukiama "Klaipėdos kovo", Šiaulių "Šiaulių", Šiaulių "Vairo-Kalvio", Jurbarko "Lūšies", "Jūrmala" (Latvija), Plungės "Dorbės", Panevėžio "PRC-Ryšių statybos", Kauno "Žalgirio-1", Kauno "Žalgirio-2", Vilniaus VRA, Jonavos "Tauro-Brum Brum", "Baltic Old Boys" ir Kaliningrado (Rusija) ekipų.

Paplūdimio regbis - dinamiška ir vis populiarėjanti regbio atmaina. Paplūdimiuose vykstančiose varžybose yra žaidžiama 5 prieš 5.

Kaip teigė vienas turnyro organizatorių Simas Banys, paplūdimio regbio populiarumas sparčiai auga visoje Europoje.

"Paplūdimio regbis - tai regbio-15 atmaina, kuri yra labai populiari šalyse, kuri vyrauja šilti orai visus metus. Šių metų turnyras bus tarsi generalinė repeticija prieš kitais metais vyksiantį 20-ąjį Lietuvos čempionatą. Lietuvos paplūdimio regbio komandos, lyginant su kaimyninėmis šalimis, yra labai aukšto lygio ir meistriškumo", - sakė S. Banys.

Europos regbio federacija ("Rugby Europe") pradėjo organizuoti Europos paplūdimio regbio čempionatus, todėl planuojama, kad ateityje Lietuvos čempionatai susidarys iš dviejų etapų, o pirmenybių nugalėtojai iškovos teisę dalyvauti Europos pirmenybėse.

Lietuvos paplūdimio regbio čempionatas truks vieną dieną. Varžybų pradžia Smiltynės paplūdimyje - šeštadienį 10 val.

"Pateikėme prašymą ir laukiame vertinimo", – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Gauti Mėlynosios vėliavos statusą Smiltynės centriniam paplūdimiui viltasi jau praėjusiais metais. Nors šis visus reikalavimus atitiko, koją pakišo vandens kokybės tyrimai.

Pastarieji buvo atliekami ne paplūdimio, kuriam prašoma statuso, ruože, o už 100 metrų.

Nacionalinis Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Lietuvos žaliųjų judėjimas pabrėžė, kad vandens kokybės tyrimai privalo būti atliekami paplūdimio, kuris siekia gauti Mėlynąją vėliavą, ribose. Tokie griežti yra tarptautiniai reikalavimai.

I.Šakalienė teigė, kad dabar visi nurodyti vandens kokybės tyrimai atlikti. Tad, atrodo, kad Smiltynės paplūdimiui neturėtų kilti trukdžių gauti Mėlynąją vėliavą, kuri yra tarptautinis kokybės ženklas. Informacija apie tokius paplūdimius platinama užsienyje.

Per metus už Mėlynąją vėliavą Klaipėda turės mokėti 8 tūkst. eurų. Teigta, kad tai sumažinta kaina. Anksčiau mokestis siekė 10 tūkst. eurų.

Ateityje uostamiesčio savivaldybė Mėlynosios vėliavos planuoja prašyti ir Antrosios Melnragės paplūdimiui. Anksčiau kalbėta ir apie Girulių pliažą.

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas priminė, kad Mėlynoji vėliava parodo, jog paplūdimys atitinka kokybės reikalavimus. Tiesa, akcentuota, kad rūpinamasi visais miesto pliažais.

"Mūsų tikslas, kad visi pliažai būtų tvarkingi. Nesvarbu, ar jiems suteikta, ar ne Mėlynoji vėliava. Švara ir tvarka turi būti visur", – pabrėžė vadovas.

Pastaraisiais metais vaizdas uostamiesčio paplūdimiuose pasikeitė. Atnaujinta dalis inventoriaus, įrengti vandens fontanėliai, dušai, atrakcionai vaikams, treniruokliai ir kt.

SOS signalo nebuvo

1969 metų paskutinėmis spalio ir pirmosiomis lapkričio dienomis Baltijos jūroje siautėjo vis stiprėjanti audra. Ne viena Klaipėdos jūreivių šeima nerimaudama dėl tų, kurie jūroje, klausėsi dieną ir naktį už langų stūgaujančių vėjų.

Vyraujant tokiems orams, per radiją atskriejęs SOS signalas, tikrai nieko nebūtų nustebinęs. Bet eteryje buvo ramu. Išoriniame reide stovėjo keletas laivų. Tarp jų ir iš Hamburgo atplaukęs 86 metrų ilgio „Hans Bernstein“.

„Vokietis“, vežiojantis anglis ir antracitą, Klaipėdoje buvo dažnas svečias. Jo įgula ramiai laukė kol aprims vėjas ir locmanas galės įvesti laivą į uostą. Audra nerimo ir didžiulės bangos vis aršiau puldinėjo jau ne pirmos jaunystės laivą. Bangų ir stiprių vėjų atakos pirmiausia neatlaikė inkarai. Laivą pradėjo nešti kranto link. Tai iškarto pastebėjo uosto saugaus eismo tarnybos.

Kaip klostėsi tolimesni įvykiai, mums, tuometiniams Klaipėdos žurnalistams, vėliau pasakojo uosto locmanai. Sunerimę uosto ir laivus aptarnaujančios agentūros „Inflot“ dispečeriai per radiją pasiteiravo kapitono A.Heimsono kokios jam reikia pagalbos. Kapitonas jos atsisakė, tikėdamasis išsikapstyti savo jėgomis.

„Senas kaliošas“ neatsilaikė

„Be reikalo pasitikėjo savo „senu kaliošu“ – tokius agentūros „Inflot“ dispečerio žodžius tada užfiksavau savo užrašų knygutėje. Iš tiesų šis krovinių laivas buvo nuėjęs nemažą ir audringą gyvenimo kelią. Jį 1910 metais pastatė „Stetin Oder Werke“ gamykla, veikusi tada Vokietijos sudėtyje buvusiame Štetine. Iš pradžių šis garlaivis plaukiojo su Vokietijos vėliava, paskui keletą metų su Didžiosios Britanijos ir vėl su Vokietijos. Ne kartą keitėsi ir jo pavadinimas.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, laivas nuskendo ar buvo nuskandintas Kylio uoste. Po kelerių metų jį iškėlė ir suremontavo. 1954 metais vietoj garo mašinos, jame buvo sumontuotas dyzelinis variklis ir įvyko paskutinė pavadinimo kaita. Nuo dabar jis vadinosi „Hans Bernstein“.

Taigi, bangų ir vėjų nešamas į krantą senolis „Hans Bernstein“, bandė neypatingai galingu varikliu priešintis stichijai. Ji buvo stipresnė. Dar kartą užklausus kokios reikia pagalbos, kapitonas vėl jos atsisakė. Agentūros „Inflot“ darbuotojai spėliojo, jog firma, kuriai priklausė laivas, tikriausiai bijojo didelio mokesčio už pagalbą. O gal ir kapitonas, pasitaręs su savo šeimininkais, nusprendė rizikuoti. Jis puikiai žinojo, kad Kuršių Nerijos pakrantė, į kurią nešė laivą, yra smėlėta be pavojingų akmenų. Tuščias laivas, kurio grimzlė mažiau kaip 5 metrai, ko gero, sės ant lygaus smėlio. Taip ir atsitiko.

Vietoj jūros – į laužyną

Atsimenu, mes, keli „Lietuvos žvejo“ žurnalistai, 1969 m. lapkričio 3-sios rytą atlėkę į Smiltynės pliažą išvydome keistą vaizdą. Prie pat kranto, maždaug už 30 metrų, stūksojo didžiulis dviem stiebais vos ne dangų remiantis laivas. Baltija buvo dar nenurimusi, tad jos bangos daužėsi į tuščio laivo korpusą kaip į būgną.

Sužinojome, kad nedidelė laivo įgula vis dar laive. Dabar jai jau niekas nebegrėsė. Į krantą buvo galima tiesiog išbristi. Na, o jūroje audros metu, tikriausiai nebuvo taip saugu. Apie tai bylojo už borto kabančios gelbėjimosi valtys.

Pliaže įkalintas laivas darė keistą įspūdį. Jis priminė į krantą išmestą banginį – vis dar gyvą, stiprų, bet visiškai išsekusį. Vairinės languose šmėkščiojo žmogaus, turbūt budinčio jūreivio, siluetas. Iš kamino rūko nedidelis dūmelis, liudijantis, kad laive vis dar rusena gyvybė.

Stebėdamiesi tokiu keistu vaizdu, spėliojome, ar „Hans Bernstein“ dar tęs savo jūreivišką gyvenimą. Po kelių dienų, ar po savaitės, gerai nebepamenu, į Klaipėdą iš Leningrado atplaukė galingas vilkikas „Kapitan Fedotov“.

Buvo bandoma visokiais būdais nutraukti „vokietį“ nuo seklumos. Kasė kanalą, kurį greitai užnešdavo smėlis, bandė juo vilkti įkalintą laivą. Viskas veltui. Gal ir buvo galima išvaduoti ant smėlio seklumos sėdintį laivą, bet kiek tai būtų kainavę?

Laivo savininkai ilgai ir atkakliai derėjosi su Klaipėdos miesto valdžia ką toliau daryti. Atrodo, buvo prieita ir iki teismų. Kaip ten bebūtų buvę, pagaliau buvo nutarta laivą supjaustyti ir jo liekanas pašalinti iš pliažo. Šis procesas užsitęsė iki pat 1995 metų.

1997 m. lapkričio 3 dieną, (koks sutapimas!) Melnragės paplūdimyje įstrigo švedų sausakrūvis laivas „Debora“. Jis buvo beveik 10 metrų ilgesnis už „Hans Bernstein“, tačiau pastarasis iki šiol vis dar išlaiko ilgiausiai pliaže kalėjusio laivo statusą.