Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad Valstybinei duomenų agentūrai pateikus duomenis apie paramą gaunančiųjų pajamas paaiškėjo, kad dabar sistema piktnaudžiaujama.

„Iš analizės pamatėme, kad yra nemažai tokio moralinio piktnaudžiavimo, nes kai yra galimybė ir įstatymas leidžia pasinaudoti valstybės lėšomis ir pagalba, ja pasinaudoja, nepaisant to, kad žmogus galėtų pats susimokėti visą nuomą“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Šiurkus.

Ministerijos Paramos būstui grupės vadovo Ramūno Šveikausko teigimu, paaiškėjo, kad valstybės lėšomis nuomojamas prabangus būstas, tą patį būstą nuomoja keli asmenys, nuomos mokestis keičiasi priklausomai nuo to, kaip didėja kompensacija – apie 40 proc. atvejų ji sutampa.

„Yra atvejų (kai būstas nuomojamas – BNS) Olimpiečių kvartale, Žvėryne, Senamiestyje ir panašiuose kvartaluose, kur būsto kaina yra didelė, ir nuosavi namai (nuomojami – BNS), tai nėra savaime blogai, bet kai vienas žmogus nuomojasi didelę erdvę, tai matoma, kad paramą gauna ir kiti asmenys“, – teigė R. Šveikauskas.

„Matome, kad yra prisitaikymas prie paramos sistemos ir yra tikėtina, kad ta parama naudojasi asmenys, kuriems jos iš tiesų nereikėtų“, – pridūrė jis.

Anot R. Šveikausko, dabar nenustatoma minimali pajamų riba, nevertinamas pajamų ir įsipareigojimų santykis bei nedraudžiama nuomotis iš artimų giminaičių. Jo teigimu, yra nemažai atvejų, kai deklaruojama nuomojamo būsto kaina viršija deklaruojamas pajamas.

„Be teisės gauti, parama nenustato kažkokių papildomų įpareigojimų arba atsakomybės balanso“, – sakė R. Šveikauskas.

Man atrodo, kad jis turėtų būti pagalba sunkumus išgyvenančioms šeimoms.

 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis teigė, kad pakeitimai turės neigiamos įtakos didesnėms šeimoms – vienam namų ūkiui skiriant vieną išmoką jam parama itin sumažėtų.

„Visų VRP (Valstybės remiamų pajamų – BNS) kompensacija visoms šeimoms vienoda, tai klausimas, ar yra išvis čia kažkokia šeimos politika, kai visiems kompensacija yra ta pati, nes pagal jūsų pasiūlytą dizainą tai bus studentų paramos programa pasiimti tą 176 ar 200 eurų. (...) Tai klausimas, ar toks yra programos tikslas? Nes man atrodo, kad jis turėtų būti pagalba sunkumus išgyvenančioms šeimoms“, – aiškino L. Kukuraitis.

Laisvės partijos narė Monika Ošmianskienė teigė, kad dabartinė tvarka yra per griežta – iš socialinio būsto norintys išeiti žmonės neturi kito pasirinkimo, kaip slėpti realias pajamas.

„Visas tikslas buvo, kad išeitų iš socialinio būsto į nuomą ir tada toliau pereitų į kažkokią galimybę įsigyti savo būstą, tačiau sąlygų sudarytų kaupti pirmam įnašui, kažkokiai paskolai įsigyti nėra. (...) Jie neturi pasirinkimo, kaip iš to ištrūkti“, – sakė M. Ošmianskienė.

Seimui priėmus pataisas kompensacijas gautų tik tie gyventojai, kurių metinė nuomos sutarties kaina neviršija 60 proc. jų pajamų. Subsidija neturėtų viršyti vieno valstybės remiamų pajamų dydžio – 2024 metais jis sieks 176 eurų per mėnesį vienam žmogui. 

Už jo kandidatūrą pirmadienį balsavo septyni komiteto nariai, penki susilaikė.

Komitete dirba 12 parlamentarų. 

Pirmadienio rytą posėdžiavęs komitetas nusprendė, kad pirmininko pareigose J. Džiugelis pakeis Mindaugą Lingę. Šis siūlomas vadovauti Biudžeto ir finansų komitetui vietoj Mykolo Majausko, atsistatydinusio iš pareigų po pašalinimo iš partijos.

„Visi esame neblogai pažįstami, Tėvynės sąjungos frakcija deleguoja, tai esu pasiruošęs prisiimti šią atsakomybę, sritis nėra svetima. Manau, kad sėkmingai galėtume tęsti mūsų bendrus darbus ir ateityje“, – prieš balsavimą komitete teigė J. Džiugelis.

Dėl jo paskyrimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku šią savaitę dar balsuos Seimas.

J. Džiugelis praėjusioje ir šioje Seimo kadencijoje daugiausia dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete, yra vadovavęs Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai. Jis prieš porą savaičių buvo perkeltas į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, neslėpė, jog norėtų tapti jo pirmininku, tačiau valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nusprendė į šio komiteto pirmininkus deleguoti M. Lingę. Praėjusią savaitę Seimo sprendimu J. Džiugelis vėl paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariu.

Komitetas nesutiko savarankiškai dirbantiems numatyti kiek didesnes išmokas, kaip siūlė socialdemokratai.

Komitetas pritarė, kad už prastovas būtų mokama taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Savarankiškai dirbantiems asmenims būtų mokama fiksuota 267 eurų išmoka, jei jų veikla buvo apribota dėl pandemijos, o pajamos paskutinį mokestinį laikotarpį sumažėjo bent 30 proc. Tokią išmoką gautų apie 34 tūkst. žmonių.

Komitetas, be to, pritarė Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymui, kad veiklą apribojus nuo sausio iki gegužės, savarankiškai dirbančių žmonių pajamų kritimas bent 30 proc. būtų vertinamas pagal ankstesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlė paramą jiems didinti iki 400,5 euro. Tai sudarytų pusantro, o ne vieną minimalių vartojimo poreikių dydį (2022 metais – 267 eurai). Komitetas tam nepritarė: už didesnes išmokas balsavo penki komiteto nariai, o septyni susilaikė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pranešė, kad didinti išmokas savarankiškai dirbantiems nereikia, nes jie sumoka mažiau mokesčių negu gauna išmokų.

„Didžioji dalis savarankiškai dirbančiųjų nesumoka tiek įmokų, kiek jiems išmokama išmokų. 80 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų moka mažesnes įmokas – nuo minimalios mėnesio algos (MMA dabar 730 eurų – BNS)“, – komitete informavo jis.

„Individualią veiklą vykdantys gyventojai vidutiniškai deklaravo, kad jie uždirbo po 260 eurų per mėnesį. Tai deklaravimo lygis priklauso ne nuo mokesčių, o nuo jų mokestinės moralės“, – sakė VMI vadovė Edita Janušienė.

Tuo metu G. Paluckas teigė, kad dėl sumokamų per mažų mokesčių reikia priekaištauti ne savarankiškai dirbantiems žmonėms, o valstybei, kuri nustato tokius mokesčius.

Jo teigimu, tokiu atveju tokios pat pozicijos – naudą sieti su sumokėtais mokesčiais – reikėtų laikytis visada: „Tokiu atveju galime priekaištauti ir asmenims, kurie yra gydomi, kad jų mokesčiai buvo sumokėti mažesni negu siekia jų gydymo išlaidos“.

Subsidijas darbdavys turėtų grąžinti, jei Darbo inspekcija nustatytų, kad jis paskelbė prastovą pažeisdamas Darbo kodeksą.

Darbdaviams kas mėnesį būtų išmokama po 30 mln. eurų, o savarankiškai dirbantiesiems – po 9 mln. eurų.

A. Bitinas skaičiavo, kad išmokų dėl prastovų galėtų kreiptis apie 10 tūkst. darbdavių už 59 tūkst. darbuotojų.

Dėl prastovų išmokų dydžių Seimas apsispręs kitą ketvirtadienį.

Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą – kitąmet jis didėtų 1,83 procentinio punkto, o nuo 2021 metų – 1,91 punkto.

Komitetas papildomai pasiūlė nuo 2021-ųjų taikyti 1,91 punkto indeksavimo koeficientą ir individualiajai pensijos daliai, ko prezidentas nesiūlė. 

„Nėra tų finansavimo šaltinių individualiajai pensijos daliai indeksuoti 2020 metais“, – aiškino komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, paaiškindama, kodėl individualioji  pensijos dalies nesiūloma indeksuoti nuo kitų metų. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad valdantieji nori atidėti pensijų spartesnį didinimą perkeliant tą naštą kitoms valdžioms.

„Kitoms Vyriausybėms neužkraukime problemų ir darbų (...) Arba nevyniokime į vatą ir pasakykime, kad nenorime ir nevykdysime tų pasiūlymų, kuriuos pateikė prezidentas, tada bus aiškiau“, – teigė jis.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą nepritarti G. Nausėdos pasiūlymams nuo kitų metų labiau didinti pensijas, nes tam esą nėra pinigų.

Prezidentūra skaičiuoja, kad 2020–2021-aisiais pensijų didinimui biudžete reikėtų numatyti po 32 mln. eurų. 

Kitais metais dėl anksčiau numatyto indeksavimo visos pensijos augs vidutiniškai 8,2 procento.

„Kol kas vykdome elektroninį inspektavimą, tai yra skenuojame elektroninę erdvę ir radę skelbimus kontaktuojame su darbdaviais. Jie labai geranoriškai atsiliepia į mūsų reikalavimą. Aišku, tai nesitęs ilgai. Mes turime terminą ir rugsėjo pabaigoje pradėsime konkrečius inspektavimus. Negalime toleruoti, kada valstybėje nesilaikoma įstatymų“, – sakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Pasak jo, kol kas bauda skirta tik vienu atveju – ji siekė 70 eurų.

Parlamentaras „valstietis“ Tomas Tomilinas klausė, kodėl kai kuriose valstybės įmonėse šio įstatymo nesilaikoma.

„Matau, kad absoliuti dauguma susitvarkė, bet yra tokios įmonės kaip „Ignitis“ (anksčiau – „Lietuvos energija“. – ELTA) arba „Lietuvos geležinkeliai“, kur negali valstybė leisti rodyti tokio pavyzdžio. Nes tai yra ypatingai didelės įmonės, jos turi daug darbuotojų“, – sakė T. Tomilinas.

Vyriausiasis darbo inspektorius sutiko, kad tokia situacija yra netoleruotina.

„Valstybės įmonėse tai yra netoleruotina situacija, bet mes turime daug problemų čia, kaip tik daugiau nei privačiame versle. Tai mums irgi keistai atrodo. Bet vis tiek aš manau, kad susitvarkysime“, – sakė vyriausiasis darbo inspektorius.

Tuo metu Prekybininkų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė sakė, kad įstatymo įsigaliojimo terminas yra labai trumpas, todėl didžiosioms įmonėms, ieškančioms daug darbuotojų, sunku įgyvendinti įstatymo reikalavimą. Ji pabrėžė, kad įmonės nesiekia piktybiškai sabotuoti įstatymo.

„Kuo didesnė įmonė, tuo sudėtingiau jiems pakeisti dėl to, nes jie ieško daug darbuotojų. Mūsų prekybininkai kai kurie per mėnesį ieško 800-1000 darbuotojų. Milžiniška kaita.

Tai reiškia, kad tie skelbimai nėra ranka įrašyti. Ten turi būti technologiniai sprendimai. Suprogramuoti, kad toje vietoje atsirastų laukelis“, – teigė R. Vainienė.

Įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė taip pat sakė, kad kartais darbo užmokestis skelbime nėra matomas dėl nesklandumų.

„Gauti pirmi pranešimai, kad kai kuriuose skelbimuose nebuvo viešinamas atlyginimas – būtent portale cv.lt. Mes išsiaiškinome, kad (…) Užimtumo tarnyba dalijasi su cv.lt tą informaciją. Pasirodo, Užimtumo tarnyboje užmokestis įdėtas, o iki cv.lt neatėjo. Tai ne įmonės kaltė, o iš Užimtumo tarnybos nenuėjo iki kažkokio tinklalapio informacija”, – teigė A. G. Maldutytė.

Seimas liepą nusprendė įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose informuoti, koks atlyginimas darbuotojui siūlomas.

Skelbimuose turi būti nurodomas siūlomo atlyginimo intervalas nuo mažiausio iki didžiausio.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo švenčių dienų, kai nedirbama, sąrašą papildyti 14-ąja diena – lapkričio 2-ąja – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.  

Septyni komiteto nariai balsavo už tokią Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Vandos Kravčionok parengtą Darbo kodekso pataisą. Vienintelis socialdemokratas Algirdas Sysas balsavo prieš, dar trys parlamentarai susilaikė. Galutinį sprendimą priims Seimas. 

Prieš tai komitetas atmetė A. Syso pasiūlymą nedirbti tik vieną dieną – arba  lapkričio 1-ąją, arba lapkričio 2-ąją.

Pasak A. Syso, iš Europos Sąjungos valstybių tik vienintelėje Vengrijoje laisvadieniai yra ir Visų Šventųjų, ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis, 11 šalių iš viso išeiginių tomis dienomis neturi, o 17 šalių minima viena diena. 

Komitetas taip pat nepalaikė konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymo nebešvęsti Gegužės 1-osios. Už šios dienos išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo balsavo keturi komiteto nariai, prieš trys ir susilaikė keturi parlamentarai. 

Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų, per kurias nedirbama.

Komitetas balsavo po to, kai Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė kai kurių Seimo narių siūlymui įvesti du – 20 ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, tačiau nepasisakė dėl  „Sodros“ įmokų lubų.

Už „Sodros“ įmokų „lubas“ balsavo 6 Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, prieš buvo 2, o 3 susilaikė, Rima Baškienė nedalyvavo balsuojant.

„Viskas tvarkoje, sinergija įvyko, komitetai vienas kitą papildė ir nėra jokio chaoso, apie kurį šneka Vilius Šapoka (finansų ministras – BNS)“, – BNS teigė komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad jeigu lubos būtų įvestos, „Sodra“ prarastų apie 10 mln. eurų, bet 27 proc. GPM šį praradimą kompensuotų: „Praktiškai kompensuoja tuos praradimus, kompensuoja gal iki 8 mln. eurų. Gal skirtumas 1–2 mln. eurų gaunasi“.

Tačiau opozicinių konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad šie skaičiavimai netenkina.

„Nesu prieš lubas, bet bent jau iki nulio turėjome suvesti. Vis tiek pas mus praradimai“, – sakė R. J. Dagys.

Finansų ministras V. Šapoka trečiadienį po BFK balsavimo teigė, kad pritaręs 27 proc. progresiniam GPM tarifui, neįvedant „Sodros“ įmokų lubų, komitetas padarė klaidą, kurią reikės ištaisyti Seimo posėdžių salėje. Anot jo, jei Seimas tokiam pasiūlymui pritartų be pataisymų, tai „sukeltų chaosą“.

„Valstiečių“ lyderis  Ramūnas Karbauskis, socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas bei premjeras Saulius Skvernelis antradienį registravo kompromisinius siūlymus, kuriais siūloma ir toliau numatyti „Sodros“ įmokų lubas – jos 2019 metais būtų taikomis pajamoms, siekiančioms 120 metinių vidutinių darbo užmokesčių (pirmąjį šių metų ketvirtį – 895 eurai), 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60. Jų siūloma netaikyti tik sveikatos draudimo įmokoms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį sakė, jog siūloma „Sodros“ lubas taikyti daugiau nei 10 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantiems žmonėms.

Anot jo, dėl tokio sprendimo valstybės biudžetas prarastų maždaug 10 mln. eurų.

„Tai paliestų 1 tūkst. asmenų, kurie kuria darbo vietas Lietuvoje. Palaikyčiau tą nuomonę, kad tos lubos taip aukštai galėtų būti įvestos. Nuostolis biudžetui būtų apie 10 mln. eurų“, – teigė V. Pranckietis.

Vyriausybė, teikdama mokesčių ir pensijų sistemos reformas, siūlė įvesti „Sodros“ įmokų lubas. 

Balsuojant dėl Vyriausybės teikiamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, numatančių ir „Sodros“ lubas, jas palaikė 4 komiteto nariai, 2 buvo prieš, o 5 susilaikė.

Tai reiškia, kad komitetas dar kartą palaikė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno, jo frakcijos kolegos Valiaus Ąžuolo bei „socdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Gedimino Kirkilo siūlymą nepritarti „luboms“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Tomas Tomilinas posėdyje ragino pritarti „lubų“ įvedimui motyvuodamas, be kita ko, kaimyninių šalių praktika.

„Pritariu „luboms“ (...) Tiesiog pavardysiu, kokios „lubos“ yra Čekijoje – 48 vidutiniai darbo užmokesčiai (VDU), Lenkijoje – 30 VDU, Austrijoje – išvis 4 tūkst. eurų per mėnesį, žemos labai „lubos“. Tai mes tikrai nepadarysime tragedijos, jeigu pritarsime Vyriausybės ryžtingai nuomonei“, – sakė T. Tomilinas.

Jo frakcijos kolegė Rima Baškienė teigė, kad Vyriausybės iniciatyva visuomenei siunčia neigiamą žinią.

„Jeigu norime padėti vidurinei klasei, galima kalbėti apie 2019 metų 120 VDU, bet ką mes darome? Mes tas lubas nuleidinėjame? Tie, kurie uždirba daug, nemokėkite „Sodros“ mokesčių? Iniciatyva graži, tikėtis, kad daugiau investuojančių į Lietuvą žmonių ateis, norės daugiau dirbti. Bet kokia žinutė paskelbiama žmonėms – žinutė pati blogiausia. Todėl laikausi ankstesnės savo nuomonės. (...) Nepritariu tokiam siūlymui“, – sakė R. Baškienė.

Nekeisti komiteto pozicijos ragino ir opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Rimantas Jonas Dagys.

„Mes iki šiol neturime šaltinių, kaip kompensuoti „Sodros“ netektis. (...) Siūlau nekeisti mūsų sprendimo ir nesiblaškyti“, – teigė R. J. Dagys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis posėdyje sakė, kad „Sodros“ „lubos“ yra teisingumo ir solidarumo balansas.

„Teisingumas yra tada, jeigu „Sodros“ išmokos susietos su įmokomis. Jeigu išmokose turime „lubas“, teisinga ir įmokose turėti „lubas“. Atitinkamai, jeigu įvedame progresyvumą GPM'e (gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu – BNS), mes galime užtikrinti solidarumą ten būtent per valstybės biudžeto perskirstymą. Šiuo atveju galbūt yra klausimas progresinio GPM'o dydžio klausimas – 25 proc. ar didesnis. Trečia, savarankiškai dirbantiesiems turime „Sodros“ įmokos „lubas“, šiuo atveju jau turime tam tikrą neadekvatumą sistemoje“, – sakė L. Kukuraitis.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas teigė, kad komitetas jau buvo priėmęs sprendimą šiuo klausimu ir jo keisti nederėtų.

„Nieko keisto, kad yra blaškymasis. Suprantu, sudėtinga situacija, prasideda rankyčių ir kojyčių sukinėjimas (...) Bet tikrai nereikėtų asmenybės susidvejinimo. Laikykimės žaidimo taisyklių, mūsų komitetas buvo priėmęs sprendimą (...) Nenaudokime žodžio „solidarumas“, nes aš čia jo neįžvelgiu. Jeigu leidžiame turtingiems dar pasiimti trisdešimt milijonų ir tai vadinama solidarumu (...)“, – sakė A. Sysas.

L. Kukuraitis po komiteto balsavimo sakė, jog yra galimybė, kad per balsavimą Seime „Sodros“ luboms bus pritarta.

„Plenariniame visada yra galimybių, nes dėl „Sodros“ „lubų“ ne tik dalis valdančiųjų palaiko, bet ir opozicijos atstovai, tai, manau, kad diskusijos bus karštos ir greičiausiai bus prašoma balsuoti pastraipsniui“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Trečiadienį „Sodros“ įmokų luboms nepritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Galutinai šiuo klausimus turės pasisakyti Seimas.

Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Už tokį siūlymą, kurį pateikė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, jo frakcijos kolega Valius Ąžuolas bei „socdarbiečiai“ Andrius Palionis ir Gediminas Kirkilas, trečiadienį balsavo aštuoni komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė.

Svarstydamas Seimo narių pasiūlymus, komitetas taip pat pritarė, kad konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomas 19,5 proc. įmokos tarifas.

Vyriausybė siūlo, kad šis tarifas siektų 18,5 procento.

„Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius komiteto posėdyje teigė, kad dėl įvestų lubų iki 2021 metų „Sodra“ prarastų 42 mln. eurų pajamų.

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda sakė, kad „Sodros“ lubos yra svarbios, norint išlaikyti gerai apmokamas darbo vietas ir didinti šalies konkurencingumą.

„Sodros lubų nustatymas yra ne nauda tiems, kas dabar turi tokius atlyginimus, o būsimoms darbo vietoms, kurios gali būti sukurtos Lietuvoje, kai bus įvestos „Sodros“ lubos. (...) Tai labai svarbu Lietuvos konkurencingumui“, – tvirtino G. Nausėda.

Trečiadienį „Sodros“ įmokų luboms nepritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Galutinai šiuo klausimus turės pasisakyti Seimas.

Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Už 20 proc. pajamų mokestį

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria siūlymui, kad gyventojų pajamų mokesčio tarifas (GPM) būtų 20 proc. – 1 punktu mažiau nei siūlo Vyriausybė.

Už ta trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš, o vienas susilaikė.

Dėl to nuomonę dar turės pareikšti Biudžeto ir finansų komitetas, o galutinai balsuos Seimas.

Pasiūlymą taikyti 20 proc. tarifą Seime svarstomiems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams pateikė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vyriausybė siūlo, kad konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms būtų taikomas 21 proc. GPM tarifas.

Pritaria dividendų apmokestinimo tarifui

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, jog daug dividendų gaunantieji būtų apmokestinti 20 proc. pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

Už tai trečiadienį balsavo 7 komiteto nariai, o keturi susilaikė. Dėl to dar turės balsuoti Seimas, o atskirą nuomonę išsakys Biudžeto ir finansų komitetas.

„Valstiečių“ frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Vida Ačienė ir Naglis Puteikis siūlė  20 proc. GPM tarifu apmokestinti 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) viršijančius dividendus. Parlamentarų teigimu, toks universalus tarifas mažintų pajamų nelygybę Lietuvoje.

Šiuo metu dividendai yra apmokestinami 15 proc. GPM tarifu.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė argumentavo, kad papildomas dividendų apmokestinimas nėra gera idėja.

„Matome, kad dėl dividendų yra labai didelė rizika, kad papildomų pajamų negausime ir kyla rizika konkurencingumui“, – komitete kalbėjo viceministrė.

Komitetas taip pat nusprendė, kad 120 VDU viršijančios individualios veiklos pajamos irgi būtų apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis posėdyje ragino nekeisti individualios veiklos pajamų apmokestinimo, nes jis buvo keistas pernai.

Už R. Šalaševičiūtės kandidatūrą trečiadienį buvo septyni komiteto nariai, vienas – prieš. A. Širinskienė ir A. Kubilienė išrinktos vienbalsiai.

Šiuos sprendimus dar turės patvirtinti visas Seimas.

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai priklausanti R. Šalaševičiūtė komiteto vadovo pareigose pakeis socialdemokratą Algirdą Sysą, A. Širinskienė – socialdemokratą Julių Sabatauską, A. Kubilienė – A. Širinskienę.

Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė pabrėžė, kad šie pasikeitimai susiję su tuo, kad skilo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Socialdemokratų partijai nusprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos, dalis partijos narių nusprendė vis dėlto likti dirbti valdžioje.

A. Sysas ir J. Sabatauskas, vykdydami partijos valią, atsistatydinimo iš komitetų vadovų, tuo metu R. Šalaševičiūtė paliko Socialdemokratų partiją ir liko valdančioje koalicijoje su „valstiečiais“.

Trečiadienį taip pat pasikeitė Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas. Vietoj į Švietimo ir mokslo komitetą dirbti išėjusio liberalo buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno šias pareigas eis socialdemokratė muzikos edukologė Raminta Popovienė.