Sodų bendrijos gyventojai ne vienerius metus puoselėjo viltį oficialiai tapti Klaipėdos miesto teritorijos, o ne sodų bendrijos gyventojais, todėl rinkosi bendrijos likvidavimo procesą.

"Nesame vieninteliai Lietuvoje, tačiau pajūrio krašte ir Vakarų Lietuvoje esame pirmieji. Kito kelio nebuvo. Realiai juk mes vis tiek gyvename mieste, o pati sodų bendrija yra Klaipėdos miesto bendrajame plane. Daugiausia problemų ir bėdų buvo dėl kelių priežiūros, juk bendrija nepajėgi savo lėšomis išasfaltuoti kelių", – ilgo proceso priežastis aiškino šios bendrijos gyventojas Simas Zakaras.

Paaiškėjo, jog sodų bendrijai teko atlikti daugybę formalumų. Likviduojant bendriją reikėjo užbaigti visus teismų procesus, pateikti finansines ataskaitas mokesčių inspekcijai, suruošti dokumentus valstybės archyvui.

"Be to, jog perdavėme miestui lietaus nuotekų tinklus, dar turėjome sudaryti sutartį su įmone, kuri laikinai prižiūrės mūsų kelius. Sutartis galios iki kitų metų pavasario. Įsigijome žvyro bendrijos kelių priežiūrai. Dar reikės įkurti asociaciją, kuri turės atstovauti gyventojams kalbantis su savivaldybe", – darbus vardijo bendrijos likvidatorius Vilmantas Ančiukaitis.

Tačiau ar tai bus paskutiniai rūpesčiai ilgame prisijungimo prie miesto procese, sodininkai dar nežino.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patikino, jog pagal Kelių įstatymą, jei paaiškėtų, jog šioje teritorijoje atsirastų gatvės, kurios neturėtų kito savininko, o tik likviduotą bendriją, jos būtų perimamos miesto nuosavybėn.

"Gatvės miesto nuosavybėn perimamos aplinkos ministro įsakymu", – tvarką priminė R.Gružienė.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis aiškino, jog šiuo metu atliekami šios sodų bendrijos gatvių kadastriniai matavimai.

"Tai nėra greitas procesas, užtruks gal tris ar keturis mėnesius. Gatvės yra žvyruotos, jų daug, atlikus matavimus, jos bus registruotos savivaldybės vardu. Tačiau tai jau bus viso proceso pabaiga", – patikino E.Simokaitis.

Apie du šimtus gyventojų turinti sodų bendrija turėtų tapti tikru gyvenamųjų namų rajonu, kuris ateityje galėtų tikėtis gatvių asfaltavimo ar šaligatvių įrengimo.

Bendrijoje – 200 šeimų

Sodų bendrijos "Tauras" valdybos pirmininkas Vaidotas Vitkus priminė, kad tokios sodininkų bendrijos kūrėsi dar sovietmečiu. Vėliau jos virto gyvenamųjų namų kvartalais, todėl, anot pašnekovo, pats laikas pagalvoti, kokiu juridiniu dariniu joms reikėtų tapti.

"Praktiškai mes esame Klaipėdos mieste. Vaikai lanko uostamiesčio mokyklas. Skiriamės tik tuo, jog iki šiol egzistuoja tokios sodų bendrijos, kurios pačios valdo joms priskirtą žemę. Mes patys investavome į vandentiekio ir kitų komunikacijų nutiesimą, tinklus perdavėme administruoti įmonei "Klaipėdos vanduo". Elektros tinklus – energijos skirstymo operatoriui ESO", – situaciją nupasakojo bendrijos valdybos pirmininkas.

V.Vitkus informavo, jog realiai soduose yra beveik 200 gyvenamųjų namų, o sklypų – 350.

"Juose gyvena žmonės, kyla daug statinių. Bėda tik infrastruktūra, kurios sodų bendrijos nepajėgios sutvarkyti. Didžiausia problema – neasfaltuoti keliai. Patys sodininkai iš savo lėšų tokių investicijų nesiims. O kelių ir gatvelių ilgis soduose siekia 7 kilometrus", – patikino V.Vitkus.

Tektų perregistruoti turtą

Sodininkai ne pirmą kartą beldžiasi į Klaipėdos miesto vartus.

"Prieš kelerius metus gavome savivaldybės atsakymą, kuriame paaiškinta, jog tokiam žingsniui pirma reikia panaikinti bendrijos statusą. Pavasarį šauksime visuotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą ir prašysime apsispręsti dėl tokio statuso panaikinimo", – planais dalijosi V.Vitkus.

V.Vitkus svarstė, jog vieninteliu teigiamu dalyku tokioms bendrijoms buvo maži žemės mokesčiai.

"Juk anksčiau močiutės augino soduose daržoves ir pardavinėjo jas turgeliuose, o dabar sodai realiai yra gyvenamųjų namų kvartalai. Tokios bendrijos privalo turėti pirmininką, buhalterį. Įkurti du etatai, mokami mokesčiai "Sodrai", nemanau, jog to reikėtų. Mokėtume žemės mokestį Klaipėdos savivaldybei, gal ir ji būtų suinteresuota administruoti šią teritoriją", – kalbėjo V.Vitkus.

Tiesa, idėjos priešininkai gali mesti argumentų, jog kiekvienam nekilnojamojo turto objekto savininkui tektų perregistruoti savo turtą.

"Tai kainuotų per 200 eurų, bet turto vertė tik išaugtų – mes taptume Klaipėdos dalimi. Manyčiau, jog tai rimtas motyvas", – argumentavo V.Vitkus.

Pašnekovas tikino žinantis, jog kitos bendrijos savo bėdas sprendė kitaip.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto teritorijoje esančios sodų bendrijos nariams pavyko pasiekti, kad sodų gatvės būtų įtrauktos į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Nenori atstumti

Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas atkreipė dėmesį, jog ši sodų bendrija patenka į tą zoną, kuri bendrajame Klaipėdos plane pažymėta kaip gyvenamoji teritorija.

"Sodų bendrija viską labai tvarkingai daro, projektavo ir tiesė tinklus patys. Procedūrų, kaip tai gali pavykti padaryti, nežinau, bet šie sodai ir taip yra miesto teritorijoje. Man tik kyla vienas klausimas – ar sodų keliukai galės tapti miesto gatvės statusą turinčiu keliu? Ar neteks vėliau visuomenės poreikiams paimti žemės sklypų, kad būtų galima įrengti techninius koridorius? Ar tai nebus našta visiems miestiečiams, nes gali tekti išpirkti privačias žemes?" – svarstė K.Macijauskas.

Bet departamento vadovas iš esmės pritarė tokiai idėjai.

"Jei sovietmečiu būtų leidę statyti normalius namus soduose, gyvenamojo būsto klausimo Lietuvoje nebūtų buvę", – pastebėjo valdininkas.

Negalime atstumti žmonių bendruomenės, gyvenančios sodų bendrijoje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pripažino, jog dėl galimybės "Tauro" sodus prijungti prie miesto teritorijos verta gerai padiskutuoti.

"Prašymai jungtis prie Klaipėdos miesto teritorijos yra jautrūs. Mes jų atmesti jokiu būdu negalime, bet situaciją reikėtų vertinti labai atsakingai. Negalime atstumti žmonių bendruomenės, gyvenančios sodų bendrijoje. Tai būtų neįžvalgu ir nediplomatiška. Bet tokios bendrijos turbūt turi savų motyvų, tad reikia išsiaiškinti, ar miestas bus pajėgus patenkinti šiuos lūkesčius", – teigė V.Grubliauskas.