Tiesa, jo teigimu, taip bandoma subalansuoti žemės ūkį, todėl artimiausiu metu mažiesiems ūkiams naudos tai neatneš.
Kaip Eltai sakė A. Svitojus, mažųjų ir vidutinių ūkių stiprinimui iki šiol buvo skiriama labai mažai dėmesio, todėl toks ŽŪM sprendimas yra sveikintinas.
„Tai pirmasis toks ŽŪM geras žingsnis, kad jau reikia galvoti apie mažo, vidutinio ūkio skatinimą ir ūkio subalansavimą. Pažiūrėsime, kokie bus tolesni žingsniai kitais laikotarpiais“, - kalbėjo A. Svitojus.
Pasak jo, Lietuva jau seniai galėjo tai įgyvendinti, nes beveik visos ES šalys taiko tokį principą.
„Lubų netaikymas neduoda ekonominio efektyvumo, tiktai didina kiekius, plotus, už kuriuos neefektyviai panaudojant gali gauti lėšas“, - teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Jo aiškinimu, negalima sakyti, kad dėl šios priemonės didžiuosiuose ūkiuose bus atleidžiami darbuotojai ar mažinami atlyginimai, nes kuo didesnis darbuotojo atlyginimas, tuo aukštesnės bus lubos.
„Jei įmonėje dirba 100 darbuotojų, jų atlyginimai bendrai gal sudarys 100 tūkst. eurų ir lubos bus ne 150 tūkst., o gal 250 tūkst. ar net 400 tūkst. eurų“, - kalbėjo A. Svitojus.
Paklaustas, kaip vyko sprendimo priėmimas, jis sakė, kad žingsnis buvo suderintas tiek su didžiaisiais, tiek su mažaisiais ūkininkais.
„Man pačiam teko dalyvauti ŽŪM posėdyje ir ministras (žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, - ELTA) pasakė, kad lubų taikymas neišvengiamas, nes Lietuva turbūt paskutinė tokia šalis, kur tai netaikoma“, - sakė jis.
Anot A. Svitojaus, posėdyje dalyvavo bendrovių asociacijos vadovai, Ūkininkų sąjungos vadovai, kitų organizacijų vadovai, ir buvo pritarta, kad lubos turi būti taikomos.
„Šitas žingsnis kol kas labai lengvas ir minkštas, tai čia niekas neturėtų labai išgyventi ir skųstis, o mažesniam ūkiui skaudu, nes jam parama nėra adekvačiai skiriama, kad galėtų išsilaikyti“, - pridūrė A. Svitojus.
Tiesa, kai kurie Eltos kalbinti didžiųjų ūkių vadovai sakė su sprendimu nesusipažinę.
„Žinokite, dar nesidomėjau, nebuvo kada, gal jūs su kitais pašnekėkite“, - sakė Lygumų žemės ūkio bendrovės, praeitais metais gavusios 338,1 tūkst. eurų tiesioginių ES išmokų už pasėlius, vadovas Petras Ivanauskas.
Tuo metu Papilės žemės ūkio bendrovės, 2017 metais gavusios 199,2 tūkst. eurų tiesioginių išmokų, vadovas Algis Revuckas sakė, kad su sprendimu bendrovę supažindino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).
„Jie siuntė tuos pakeitimus, nesunku dabar sužinoti, o derino, ko gero, su LŽŪBA, Žemės ūkio rūmais“, - sakė A. Revuckas. Tiesa, paklaustas, kaip vertina tokį ŽŪM sprendimą, jis atsakė lakoniškai.
„Blogai vertinu“, - teigė ūkininkas, tačiau nedetalizavo.
ELTA primena, kad penktadienį ŽŪM pranešė, jog nuo kitų metų pradedamas taikyti šimtaprocentinis išmokų už pasėlius ribojimas ūkiams, kuriems skirta parama viršija 150 tūkst. eurų.
Kaip teigta ŽŪM pranešime, mažinimas būtų taikomas prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo.
„Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytas ES lėšas skirsime smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, - tada teigė G. Surplys.
Kaip nurodo ŽŪM, šiuo metu 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 100 procentų.
