Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas prašo, kad bylą peržiūrėtų Strasbūro teismo Didžioji kolegija.

„Prašymas išsiųstas pirmadienį“, – BNS antradienį sakė advokatas.

Advokato prašymą turėtų nagrinėti penki Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai. Jie artimiausiais mėnesiais nuspręs, ar yra pagrindo bylą perduoti septyniolikos teisėjų kolegijai.

Pripažintas lietuvių tautos genocidas

Buvusį KGB pareigūną S. Drėlingą Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl genocido už tai, kad 1956 metų spalį jis dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija kovo mėnesį paskelbė, kad šis sprendimas nepažeidė S. Drėlingo teisių.

Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“.

Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.

Advokatas: teismas nukrypo nuo praktikos

Advokatas K. Rakauskas mano, kad septyniolikos teisėjų kolegija turėtų peržiūrėti šią bylą ir pakeisti sprendimą.

Jo teigimu, Strasbūro teisėjai „neįvertino, ar šalies teismuose pateiktas kaltinimas ir nuosprendis galėjo būti numatytas veikos atlikimo metu“.

Anot advokato, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija taip pat turėtų įvertinti, ar Lietuvos teismų pateikta partizanų vaidmens interpretacija yra suderinama su tarptautine teise.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas nesvarstė klausimo, ar S. Drėlingo tariama padėjėjo rolė partizano suėmimo metu galėjo suprasta kaip veiksmas, numatytas Genocido konvencijoje“, – BNS sakė advokatas.

Miško brolių kova

Lietuvos teismai konstatavo, kad S. Drėlingas prisidėjo prie partizanų vado ir jo žmonos sulaikymo operacijos, suprasdamas, kad jiems gresia mirties bausmė, kankinimai ar tremtis.

Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – penkių mėnesių ir šešių dienų.

1931 metais gimęs S. Drėlingas savo kaltę visada neigė ir tikino, kad jis operacijos metu buvo KGB pastate.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis nužudytas.

Partizanų vado palaikai identifikuoti ir iškilmingai palaidoti pernai spalį.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais.

Pokario ginkluotame pasipriešinime iš viso dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių. Partizaninis karas baigėsi 1953 metais.

Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą.

Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“.

Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.

1931 metais gimęs S. Drėlingas Lietuvos teismų buvo nuteistas dėl to, kad 1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Aukščiausiasis Teismas 2016 metais bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių ir 6 dienų.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis nužudytas.

Partizanų vado palaikai identifikuoti ir iškilmingai palaidoti praėjusiais metais.

Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.

S. Drėlingas ir jo advokatai teigia, kad partizaninis judėjimas turi būti vertinamas kaip politinės grupės veikla, todėl veiksmai prieš partizanus negali būti laikomi genocidu.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais.

Pokario ginkluotame pasipriešinime iš viso dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių.

Partizano vado Adolfo Ramanausko - Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas nuteistas pagrįstai, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kaip pranešė LAT, teismo plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, konstatavo, kad S.Drėlingas žinojo apie sovietinės valdžios tikslą sunaikinti visus pasipriešinimo okupacinei valdžiai dalyvius, suvokė, kad A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė yra Lietuvos partizanai, suprato, kad operacijos metu jie bus nužudyti arba paimti į nelaisvę, kankinami ir teisiami, kaip „tėvynės išdavikai“, nuteisti mirties bausme ar deportuoti.

„S. Drėlingo veiksmai buvo neatsiejami nuo kitų operacijos dalyvių veiksmų, turint bendrą tikslą sulaikyti minėtus partizanus“, - pažymėjo Teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytame nusikaltime S.Drėlingo vaidmuo buvo antraeilis, kasatorius yra 85 metų, silpnos sveikatos ir nepadaręs jokių kitų nusikaltimų, taip pat, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 60 metų ir S. Drėlingas dalį laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bausmės dydį sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių 6 dienų.

„Iš įstatyme numatytų bausmės tikslų šiuo atveju gali būti pasiektas tik vienas – nubaudimas, kiti bausmės tikslai objektyviai negali būti pasiekti ir netenka prasmės. Laikoma, kad Stanislovas Drėlingas jam paskirtą bausmę atliko“, - konstatavo LAT.

Galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje taip pat pabrėžiamas byloje nustatytas S.Drėlingo ryšys su genocidą vykdžiusią okupacine valdžia, jo veiksmų, vykdant genocidą, apimtis ir tyčios turinys.

„Tai, kad kaltinime nėra nurodyti konkretūs asmenys, tiesiogiai kankinę ir sušaudę A.Ramanauską bei deportavę B.Mažeikaitę, nereiškia, kad S. Drėlingas nuteistas nepagrįstai ir neturi esminės reikšmės teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui. S.Drėlingo veikoje yra visi būtinieji genocido sudėties požymiai“, - konstatavo LAT.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, S.Drėlingo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip genocidas, nes pasipriešinimo okupacijai dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ji turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę.

„Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvenciją prieš genocidą požymius ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal Lietuvos įstatymus vertinami kaip genocidas“, - šiandien priimtoje nutartyje paskelbė Teismas.

Anot teismo, S.Drėlingas 1956 metais, kuomet padarytas nusikaltimas, jau turėjo kelerių metų patirtį sovietinėse struktūrose, „tad jam buvo žinomi represinio pobūdžio veiksmai prieš Lietuvos partizanus, taip pat tikslas - fiziškai sunaikinti ginkluoto pasipriešinimo dalyvius“, kaip ir už tai tarptautinės teisės numatoma baudžiamoji atsakomybė.

Pernai kovą Kauno apygardos teismas paskelbė, kad nors S.Drėlingas ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, byloje ištirti duomenys leidžia teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams.

Prokuroras tuomet siūlė S. Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo. Atsižvelgęs į nuteistojo silpną sveikatą ir į jo antraeilį vaidmenį nusikaltime, Kauno teismas skyrė jam penkerius metus kalėjimo. Atmetęs S.Drėlingo skundą, nutartį pernai liepą paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Po 1956 metais įvykdytos operacijos, buvęs mokytojas A.Ramanauskas - Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.