Karo įkvėptas S. Žyrkovo spektaklis „Saša, išnešk šiukšles“ penktadienį ir šeštadienį bus rodomas Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

„Šitas karas neprasidėjo 2022 metų vasario 24 dieną, jis prasidėjo 2014 metais, tai reikia suprasti“, – penktadienį žurnalistams sakė režisierius, kalbėdamas apie prieš aštuonerius metus įvykusią Krymo okupaciją ir konfliktą tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

„Tai istorija apie tai, kaip su tuo susigyventi“, – apie spektaklį kalbėjo jis.

„Geriausia yra tai, kad esame gyvi“

Menininkas pasakojo Ukrainoje su šeima gyvenęs netoli Bučos, iš kurios besitraukdami rusų kariai paliko šimtus nužudytų žmonių.

Pasak režisieriaus, jo namas buvo bombarduotas, šeimos butas – sunaikintas.

„Tai nėra gerai, tačiau geriausia yra tai, kad esame gyvi“, – pasakojo S. Žyrkovas.

Dabar jis su šeima glaudžiasi Lietuvoje, žmona – taip pat režisierė, šiuo metu besidarbuojanti Alytaus teatre.

Mažajame teatre statytas „Saša, išnešk šiukšles“ galėjo ir neįvykti, kadangi S. Žyrkovui iš pradžių nebuvo galima išvykti iš Ukrainos dėl vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos.

Galop režisieriui buvo leista atvykti į Lietuvą ir užbaigti darbus.

„Tą dieną, kai mes sužinojome, kad mūsų režisierius yra Lietuvoje ir repeticijas tęsime gyvai, aš apsiverkiau iš dėkingumo, džiaugsmo, kad kažkas aukštai ten mus globoja“, – kalbėjo Katios vaidmenį įkūnijusi aktorė Neringa Būtytė.

Pjesė – pagal asmeninę patirtį

Spektaklis pastatytas pagal ukrainiečių dramaturgės Natalijos Vorožbit pjesę.

Joje pasakojama istorija apie vyrą, kuris miršta, tačiau nori eiti į karą.

Pjesė sukurta 2014 metais, remiantis pačios N. Vorožbit asmenine patirtimi.

„Menas visada atsiranda iš asmeninės patirties, todėl viskas, ką rašau pastaraisiais metais, susiję su mano asmenine patirtimi“, – teigė dramaturgė.

Ji tvirtina savo kūriniais siekianti parodyti, kad Rusijos karas Ukrainoje – bandymas okupuoti šią šalį.

„Tai yra bandymas pranešti, kad visa tai nėra tiesiog vietinis konfliktas. Tai yra bandymas okupuoti. Tai yra rimta“, – kalbėjo N. Vorožbit.

Spektaklis taip pat bus rodomas gegužės mėnesį.

„Gyvenimas čia telpa vos į du krepšius, kurių viename – drabužiai pasikeisti, kitame – dokumentai. Visa kita, pasirodo, neturi reikšmės. Mūsų ratas čia – labai aiškus ir apibrėžtas – gyvename trumpais atstumais tarp pavojaus signalų ir žinučių šeimai bei artimiesiems, o svajonės staiga tapo labai paprastos – kad visi liktume gyvi ir saugūs. Tik tiek“, – situaciją komentuoja režisierius S. Žyrkovas. „Repeticijos teatre, tos dvi valandos kasdien, man leidžia patikėti, kad aš dar kažką sugebu, kad dar galiu būti kažkuo naudingas, dar turiu profesiją, ypač dėl to, kad ji tokia efemeriška. Tai vienas iš labiausiai mane palaikančių dalykų šiuo sudėtingu laiku“.

Spektaklio „САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ“ („Saša, išnešk šiukšles“) repeticijos turėjo vykti gyvai, tačiau dėl kilusio karo režisierius liko Ukrainoje. Tarsi groteskiškas sutapimas – pats spektaklis yra apie tai, kaip gyventi praradus žmogų, kaip susitaikyti su jo mirtimi, išėjimu. „Pjesėje paliečiama mirties tema šiomis dienomis yra itin aktuali, mat dabar mirtis labai priartėjo, jos baimę, alsavimą mes jaučiame kasdien“, – teigia S. Žyrkovas.

Pasak Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovo Simono Keblo teatras reikšdamas palaikymą ir solidarumą žiaurios agresijos akivaizdoje šalyje likusiam ukrainiečių režisieriui, kūrybinės komandos nariai nusprendė nenukelti spektaklio kūrybinių darbų. Teatras, kartu su spektaklio režisieriumi rado nelengvą sprendimą ir ketina žiūrovams pristatyti spektaklį procese („work in progress”) – pirminę kūrinio versiją, kokią režisierius kuria šiomis ypatingomis aplinkybėmis, su aktoriais ir kitais kūrėjais repetuodamas nuotoliniu būdu, tuomet, kai Lvive laikas nuo laiko kaukia apie oro pavojų įspėjančios sirenos.

Gyvenimas čia telpa vos į du krepšius, kurių viename – drabužiai pasikeisti, kitame – dokumentai. Visa kita, pasirodo, neturi reikšmės.

„Režisierius dirba nekreipdamas dėmesio į bombas ir atstumą, kuris jį skiria nuo likusios kūrybinės grupės. Tai morališkai, emociškai ir fiziškai labai sunkus sprendimas todėl būtų neteisinga mums, gyvenantiems taikoje, stabdyti tokį procesą. Tuo labiau, anot S. Žirkovo, spektaklio repeticijos  – tai vienas iš būdų nukreipti mintis nuo karo situacijos, nevilties ir baimės. Pernai, teatro dramaturgijos bandymų platformoje „DramaTest” pristatyta Natalijos Vorožbit pjesė, šiuo metu dar labiau aktualizavosi, spektaklyje atskleidžiamos temos, personažai, metaforos visų įvykių kontekste skamba dar kitaip. Galima sakyti, kad balandžio mėnesį žiūrovai išvys tam tikrą reiškinį, išpildytą bet kartu besitęsiantį procesą. Baigtiniu jį galėsime laikyti tada, kuomet režisierius turės galimybę atvykti į Lietuvą, nes net ir su geriausiom nuotolinėm technologijom gimstančio spektaklio atmosfera nepersiduoda, o režisieriui gyvai tai pajusti yra būtina“, - sako Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovas Simonas Keblas.

Spektaklio „САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ“ („Saša, išnešk šiukšles“) kūrybinę komandą sudaro režisierius Stasas Žyrkovas (Ukraina), kompozitorius Bohdanas Lysenko (Ukraina), scenografas, kostiumų dailininkas Artūras Šimonis, režisieriaus padėjėja Jūratė Mikaliūnienė.

Spektaklyje vaidina aktoriai Neringa Būtytė, Miglė Polikevičiūtė ir Tomas Stirna. Balandžio 9 dieną VMT įvyks spektaklis procese – toks kūrinys, kokį režisieriui ir aktoriams pavyks sukurti dirbant nuotoliniu būdu, karo Ukrainoje metu.