Stasys Juška | Diena.lt

Planą stumia buldozeriu 3

Planą stumia buldozeriu 3
Planas "chuliganas"

Apie pelningą planą siekiant praturtėti iš valstybinės žemės Palangoje dienraštis jau rašė ("Taikiklyje – brangus sklypas", 2017 10 31 ir "Siekis – valstybinė žemė", 2018 12 08, "Klaipėda").

Kęstučio gatvėje 33-iuoju numeriu ženklinto pastato, kažkada buvusio prekybos paviljono, savininkai savo planais viešai tada dalytis nebuvo linkę, nors tai akivaizdžiai liečia viešąjį interesą.

Pagal dar pernai pradėtus planavimo procesus matyti, kad vos vieną arą užimančiam statiniui norėta priskirti pradžioje 12, dabar jau – 13 arų valstybinės žemės, kurios vertė apie 800 tūkst. eurų.

Ir formaliai čia tarsi nėra nieko nelegalaus, nes pagal Žemės įstatymą "valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais".

Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybos pastatas jo savininkams tarsi ir suteiktų teisę į pajūryje esančią valstybinę žemę, kurią vėliau būtų galima užstatyti.

Atliekant žurnalistinį tyrimą, Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu "Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo", "minimalus galimas sklypo dydis yra 6 arai, o mažesnio nei 6 arai sklypo formuoti neleidžia teisės aktai".

Vis dėlto net laikantis šių nuostatų, planuojamas sklypas yra dvigubai didesnis.

Nors Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės numato, kad turėtų būti suformuotas tik toks sklypo dydis, "kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį".

Sulaukė tinkamos progos

Palangos savivaldybė gana ilgai ir kategoriškai neigė ką nors žinanti apie detaliuosius planus šiame sklype, nors lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. 33 teritorijos planavimui.

"Jūsų turima informacija neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių. Tad kai koncepcija bus parengta ir pateikta savivaldybei, ji bus teikiama derinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, vėliau suderintą koncepciją tvirtins administracijos direktorius", – prieš pusmetį žurnalistams dėstė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika.

Po dienraščio sukelto triukšmo dėl ketinimų galbūt pažeisti viešąjį interesą ir gudraujant galbūt užvaldyti valstybinę žemę, kantriai išlaukę pusę metų, interesantai vėl sujudo.

Šių metų balandžio 5 d. tas pats V.Indreika jau pasirašė dokumentą Nr. REG64870, tai yra prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, kur nurodoma, kad planuojama teritorija jau 13 arų.

Adresas dingo tarp eilučių

Tačiau minėtas dokumentas surašytas itin apdairiai, nes jame niekur neminimas adresas Kęstučio g. 33, o tik rašoma: "Yra rengiamas teritorijos tarp Kęstučio g., žemės sklypų Kęstučio g. 31A, Meilės al. 11A, valstybinio miško, Palangoje, detalusis planas."

Dienraščiui pasidomėjus, ar į šį kompleksinį detalųjį planą patenka ir Kęstučio g. 33 su jau dabar numatytais 13 arų, Palangos savivaldybės vyriausioji specialistė Rasa Šporienė, kurios pavardė, beje, nurodyta prie minimo sklypo teritorijų planavimo sąlygų, nenoromis patvirtino, kad į planuojama sklypą patenka ir Kęstučio g. 33.

Tik šis adresas kažkodėl labai sumaniai prapuolė tarp dokumento eilučių, prisidengiant gretutinių sklypų adresais.

Toliau nurodomi planavimo tikslai – "žemės sklypo suformavimas, teritorijos naudojimo reglamentų nustatymas, optimalios urbanistinės struktūros suformavimas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklą, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas".

Biurokratinės kalbos melas

Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus visuomenės informavimo specialistė Eglė Palubinskaitė dienraščiui patvirtino, jog "teritorijos tarp Kęstučio g., žemės sklypų Kęstučio g. 31A, Meilės al. 11A, valstybinio miško, Palangoje, rengiamo detaliojo plano, plano rengėjas Stasys Juška šių metų sausio pabaigoje valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas.

Esą dėl šios sistemos veikimo sutrikimų kurorto savivaldybės administracija neturėjo galimybės laiku išduoti teritorijų planavimo sąlygų.

Šių metų balandžio pradžioje Palangos savivaldybės administracija tas teritorijų planavimo sąlygas išdavė.

Kitaip tariant, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas.

"Pabrėžiame, kad (...) planavimo sąlygos neišduodamos, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Kitaip tariant, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas", – paaiškino E.Palubinskaitė.

Toliau ši specialistė dienraščiui parašė, kad "Palangos miesto savivaldybės administracija nėra gavusi planavimo iniciatoriaus ar rengėjo prašymo pritarti parengiamojo etapo sprendiniams".

"Pakartotinai primename, kad Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat nėra gavusi detaliojo plano koncepcijos, todėl negali detalizuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti", – pabrėžė E.Palubinskaitė, nors prašyme išduoti teritorijų planavimo sąlygas aiškiai parašyta, kad planuojama teritorija yra 0,13 hektaro.

Stabdys atestato galiojimą?

Kęstučio g. 33 detaliojo plano parengimo, pastato, žemės sklypo prie jo, dokumentacijos tvarkymą, derinimą ir tvirtinimą šiuo metu perėmė bendrovė "S.Juškos architektūros studija".

Tačiau dar prieš pusmetį dienraščiui jos vadovė Margarita Juškienė dienraščiui sakė, kad šiuo reikalu neužsiima: "Dabar mes labiau pasigilinome į situaciją ir sprendžiame, ar dalyvauti šiame reikale, ar nedalyvauti."

Vis dėlto Kęstučio g. 33 reikalų ėmėsi minėtoje įmonėje dirbantis architektas Stasys Juška, kuriam dėl konstatuotų profesinės etikos pažeidimų, rengiant dviejų dvibučių gyvenamųjų namų Palangoje projektą Šermukšnių gatvėje, Architektų rūmų profesinės etikos taryba pernai rudenį siūlė stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą.

"S.Juškos klausimas dėl pažeistos etikos perduotas Rūmų atestavimo komisijai. Tačiau dėl teisinių priežasčių šiuo atveju reikėjo gilesnės analizės, ir šis sprendimo priėmimas buvo sustabdytas. Jis bus atnaujintas artimiausiu metu", – patikslino Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė Miglė Angelou.
Architektui – kolegų kirtis 8

Architektui – kolegų kirtis 8
Palangos termityno sindromas

Netoli jūros Palangoje, Tvenkinių (buv. Šermukšnių) gatvėje, pastatyti du rusvų plytų pastatai.

Oficialiai deklaruojama, jog tai – du dvibučiai namai. Tačiau tuo suabejojo jų kaimynai, pro savo langus netekę vaizdo į greta esančius tvenkinius.

Statytojai tikina, kad kiekviename name suprojektuota po du butus, kurių vieno plotas – 70 kv./m, kito – 120 kv./m su mansarda. Esą tai patvirtina ir Registrų centro pažymos.

Tačiau jau keliolika metų Palangoje gyvuoja praktika, kai dokumentuose registruotas vienbutis ar dvibutis namas realybėje pasirodo esąs daugiabutis, kuriuos vietiniai praminė termitynais.

Teigiama, jog statytojai, pasinaudodami teritorijų planavimo ir statybos įstatymų teisinės bazės spragomis, sukūrė verslo modelį, kuris dėl galimybės statyti greičiau ir pigiau sparčiai išplito visoje Lietuvoje.

Esą yra pagrįstų įtarimų, kad tuose namuose Tvenkinių gatvėje bus ne po du, o iš viso dvylika butų, nes tokia to namo architektūra. Be to, yra ir kitų grubių pažeidimų, pradedant tuo, kad ten teritorija pagal bendrąjį planą – neurbanizuotina.

Būtent todėl Tvenkinių gatvės gyventojai ir kreipėsi į teismą, mėgindami įrodyti, kad kaimynystėje pastatytas namas – dar vienas būsimas "termitynas", ir bylinėjasi iki šiol.

Profesinės etikos klausimas

Vietos gyventojai, kovojantys už viešąjį interesą, kreipėsi ir į Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybą, kad ši įvertintų, ar namus Tvenkinių gatvėje projektavęs architektas S.Juška pažeidė profesinę etiką.

Anot pareiškėjų, parengtas "projektas diskredituoja architekto profesiją, sudaro pagrindą galutinio vartotojo klaidinimui, kuris, tikėtina, įsigis ne nekilnojamojo turto vienetą, bet jo dalį ir taps bendrasavininkiu iš esmės neteisėtame statinyje".

Architektų rūmų profesinės etikos taryba, kuriai pirmininkavo Tauras Paulauskas, nutarė, jog S.Juška pažeidė profesinės etikos nuostatas, kuriose įtvirtinti įsipareigojimai visuomenės labui.

Taryba kreipėsi į Architektų profesinio atestavimo komisiją ir, "atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes", rekomendavo S.Juškai stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą.

"Mes esame savo srities specialistai ir priėmėme savo sprendimą, kuris, manome, yra pagrįstas ir motyvuotas. Todėl Atestacijos komisijai, kuri turi didesnį poveikio priemonių arsenalą, rekomendavome stabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą", – patvirtino T.Paulauskas.

Gali netekti atestato

Pats S.Juška teigė kreipęsis į Architektų rūmų profesinės etikos tarybą, jog ši peržiūrėtų savo sprendimą, ir tikisi, kad jis bus pakeistas jo naudai.

"Buvo suklaidinti žmonės (Etikos taryba – A.D.), ir tiek. Norint galima buvo daryti daugiau tų turtinių vienetų, bet ten suprojektuoti du dvibučiai, vienas – 70 kv./m, kitas – gal 115. Kaip jūs įsivaizduojate ten dar vieną ar kelis butus? Tie kaimynai iš piktumo, kad jiems pievoje kažkas statoma, ir verda košę", – savo versiją dėstė S.Juška.

Vis dėlto sausio 31-ąją vyksiančiame Architektų profesinio atestavimo komisijos posėdyje planuojama svarstyti S.Juškos atestato suspendavimo klausimą.

"Pagrindas stabdyti atestatus atsirado tik 2017 m. su Statybos įstatymo pakeitimu. Rūmų profesinės etikos taryba pernai svarstė 10 prašymų, devyniais atvejais buvo pripažinti etikos pažeidimai. Kvalifikacijos atestato galiojimas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pasekmes ir aplinkybes, gali būti stabdomas 6 mėnesiams", – patikslino Lietuvos architektų rūmų komunikacijos vadovė Miglė Angelou.

Reikėtų įstatymų korekcijos

Advokato Mariaus Rindino teigimu, niekas negali geriau įvertinti nei patys architektai, kaip namas yra suprojektuotas. Ir jei jie nustatė, kad pastatas de facto suprojektuotas kaip daugiabutis, nors pagal teritorijų planavimo dokumentus tame sklype gali būti statomi tik vienbučiai ar dvibučiai, pastatas turėtų būti perprojektuotas.

"Teismuose jau yra precedentų, kai tokie tariami dvibučiai buvo pripažinti daugiabučiais. Ir reikėjo pakeisti projektą, kad tie pastatai negalėtų būti naudojami kaip daugiabučiai. Pavyzdžiui, buvo įrengtos vidinės pertvaros, liudijančios, kad tai – daugiabutis, ar vietoj vieno dujų katilo pastatyti keturi. Tokiu atveju pertvaros turi būti naikinamos, taip pat paliekamas tik vienas dujų katilas", – teigė M.Rindinas.

M.Rindinas įžvelgė esminę problemą, kad teisės aktai šiuo atžvilgiu nėra pakankamai tikslūs ir palieka vietos interpretacijoms.

Tai viena esminių priežasčių, kodėl tokie namai sparčiai dygsta, ypač Vilniuje, Kaune ir pajūryje.

Statybos įstatymas, konkrečiai nenurodo, kad būtent tokie atvejai yra draudžiami ir nenumato griežtų sankcijų

"Šitos problemos yra ne tik dėl to, kad statytojai yra nesąžiningi ar pirkėjai neinformuoti, bet ir dėl to, kad teisės aktai, šiuo atveju – Statybos įstatymas, konkrečiai nenurodo, kad būtent tokie atvejai yra draudžiami ir nenumato griežtų sankcijų už tokius veiksmus. Jeigu teisės aktuose pagaliau būtų aiškiai nurodyta, kad draudžiama projektuoti ir statyti vienbutį / dvibutį, kuris gali būti naudojamas kaip daugiabutis, ir už tai būtų numatytos realios ekonominės sankcijos, tokių atvejų gerokai sumažėtų, nes nesąžiningiems statytojams rizikuoti tiesiog neapsimokėtų. Be to, tai savivaldybių tarnautojams leistų kur kas lengviau atsisakyti išduoti statybos leidimus tokiems statytojams. Tačiau dabar situacija tokia, kad nesąžiningus statytojus "gaudyti" ir statybos leidimus išduodančių institucijų darbo broką šalinti turi pilietiški gyventojai, kreipdamiesi į teismus", – įsitikinęs M.Rindinas.

Esą itin įprasta, kad savivaldybės, kurios išduoda statybų leidimus, bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, kuri tikrina statybų teisėtumą, dažniausiai tokiose bylose stovi ne visuomenės bei viešojo intereso, o statytojų pusėje.

"Niekas negali paneigti, kad šioje vietoje nėra terpės korupcijai. O kadangi aktyvių gyventojų, kurie leidžia savo lėšas ir laiką gindami savo teises ir kovodami už teisybę, net kai tos kovos rezultatas miglotas, yra labai mažai, vietoj planuojamų dvibučių vis dar apsimoka statyti daugiabučius", – mano advokatas M.Rindinas.

Komentaras

Henrikas Žukauskas

Architektas

Projektavimas yra kūryba ir labai sunku įrodyti, jog architektas padarė ką nors bloga, nesilaikydamas teisės aktų. O dabartiniu metu statybų projektavimo procese viskas paremta kolektyvine atsakomybe, todėl niekas nežino, kas kaltas dėl to, kad namas ne toks, koks turi būti pagal teritorijų planavimo dokumentus, pagal senamiesčio reglamentus ar bendruosius planus. Siekiant pažaboti chaosą šioje srityje ir buvo priimtas ir patvirtintas Lietuvos architektų rūmų, Architektūros įstatymai bei Europos architektų paslaugų tiekėjų kodeksas, kuris nustato architektų profesinio elgesio standartą. Dabartiniu metu Architektų rūmai pradėjo aktyviai reikštis dėl kvalifikacijos pažymėjimų suteikimo ar sustabdymo. Jei nesi Rūmų narys, negali gauti kvalifikacijos pažymėjimo, jei pažeidi Etikos kodeksą, pažymėjimą suspenduoja tam tikram laikui ar visai atima. Tokia kontrolė būtina, nes architektai privalo atsakyti už savo veiksmų teisėtumą. Pastaruoju metu vis dažniau plinta klaidinantys projektai, kai užsakovas architekto prašo projektuoti vienbutį arba dvibutį su perspektyva, kad vėliau jis bus transformuojamas į daugiabutį. Pagal Etikos kodeksą architektas turėtų atsisakyti tokio užsakymo. Tačiau vienas atsisako, o kitas sutinka. Nors gyvename teisinėje valstybėje, tokie dalykai tapo kasdienybe, nes architektai dažnai užsimerkia prieš daugelį dalykų, kad tik gautų užsakymą. Tačiau ne pinigas viską lemia, yra ir ambicijos, profesionalumas, pagaliau – padorumas. Beje, šitas Etikos kodeksas gina ne architektus, o viešąjį interesą. Įstatymo apėjimai yra pats baisiausias dalykas teisinei visuomenei ir mūsų sąmonei. Mes dar kažkodėl stebimės, kad švedai, vokiečiai, šveicarai ar olandai gyvena geriau? Tokia realybė, nes ten net nėra tokio supratimo, kad galima pažeisti įstatymą, o pas mus – atvirkščiai. Neretai užsakovai labiau vertina tą architektą, kuris sugeba kažką "pramušti", nes kiekvienas papildomas kvadratinis metras yra pinigai. Šitas Architektų etikos kodeksas – bandymas pristabdyti tokį profesinės sąžinės pardavinėjimą.

DAUGIAU