„Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei“, – ministerijos pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Jis drauge su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Artūru Radvilu bei „Eika“ valdybos pirmininku Robertu Dargiu įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms.

V. Semeška akcentavo, kad išvystyta ir moderni karinė infrastruktūra yra labai reikalinga aukšto lygio kariuomenės parengtumui.

„Statydami naujus karinius miestelius klojame pamatą Lietuvos valstybei – mūsų laisvei ir demokratijai. Niekas kitas valstybės neapgins geriau nei stipri ir profesionali mūsų kariuomenė“, – sakė jis.

Naujųjų karinių miestelių dėka mūsų kariai turės tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei.

Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Šiauliuose statybų pasirašė su įmonėmis „Partnerystės projektai keturi“ ir „Samogitia miestelis“.

Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Šiauliuose plotas siekia 7,8 hektarus. Miestelyje iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt.

„Šioje vietoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų – „Žemaitijos“ brigados Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas. Moderni infrastruktūra – investicija į karių tarnybos sąlygų pagerinimą. Naujos kareivinės padės kariams dar geriau planuoti ir vykdyti savo pareigas, pakels motyvaciją, paskatins į tarnybą ateiti naujus karius“, – sakė A. Radvilas.

Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Miestelyje bus statoma ir techninės paskirties pastatų: sandėlių, garažų, bus degalinė, plovykla, pastogė technikai. Taip pat bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams ir žmonėms su negalia.

Pirmųjų dviejų naujų karinių miestelių statybos prasidėjo kiek anksčiau – simbolinės laiko kapsulės rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais buvo įkastos Vilniaus rajone, Rokantiškėse, ir Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje. Šių dviejų karinių miestelių statybos darbus vykdo „Darnu Group“ bendrovei priklausanti įmonė „Salvinta“.

Visų trijų karinių miestelių statybų partnerystės sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti. Statybas planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje.

Kariniai miesteliai statomi siekiant juose dislokuoti Lietuvos kariuomenės brigadų „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ vienetus. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės tarnauti ir dirbti iki 2,5 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Tokių išsiblaškiusių ar neatsakingų statytojų laukia sankcijos. Už nustatytos informacijos nepateikimą arba pavėluotą pateikimą jiems gresia nuo 100 iki 300 eurų bauda, o už pakartotinį tokį pažeidimą – nuo 200 iki 400 eurų.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys statyti naujus ar atnaujinti, rekonstruoti, griauti statinius, apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją VTPSI turi pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios. Tai jie gali padaryti naudodamiesi informacine sistema „Infostatyba“ arba tiesiogiai pranešdami raštu VTPSI teritoriniam padaliniui.

Jeigu kyla daugiau klausimų, galima kreiptis konsultacijos į VTPSI specialistus užpildžius elektroninio paklausimo formą, pateikus klausimą raštu ar elektroniniu paštu. Taip pat iš anksto užsiregistravus galima atvyki į artimiausią VTPSI padalinį.

1040 rėmėjų pavardžių – būtent tiek jų įsukta į simbolinę kapsulę, kurią miesto meras Visvaldas Matijošaitis drauge su arkivyskupu Lionginu Virbalu ketvirtadienio popietę įleido į būsimos skulptūros pamatus. Greta pastarojo dokumento įsitaisė dar vienas – su oficialiu tekstu ateities kartoms, trimis miesto antspaudais ir ceremonijos liudininkų parašais. V. Matijošaitis į kapsulę įmetė 1 euro, o Vyčio skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas 2 eurų monetą. 

„Tai bus skulptūra, padaryta per trumpiausią laiką“, – A. Sakalauskas neabejojo, kad nepaisant skubos, galutinis rezultatas bus puikus.

„Laisvės kario“ gamyba vyksta Ukrainoje. Anot skulptūros autoriaus, procesas įpusėjęs, o birželio 25-ąją Laisvės karys ant raitelio bus pasiruošęs joti į Lietuvą. Skulptūros atidengimo iškilmės numatytos liepos 5 dieną.

„Džiugu, kad šioje vietoje iškils Laisvės karys. Jis mums primins tai, kas brangu, ką išsaugojome ir įkvėps eiti į priekį“, – susirinkusiuosius sveikino arkivyskupas L.Virbalas.

Skulptūra stovės Kauno pilies kiemo centre. Kartu su pilies bokštais ir gynybine siena ji sukurs vientisą kompoziciją.

Džiugu, kad šioje vietoje iškils Laisvės karys. Jis mums primins tai, kas brangu, ką išsaugojome ir įkvėps eiti į priekį.

Pasak A.Sakalausko, Vytis stovės ant tamsaus granito šešių metrų skersmens sferos. Aplink pjedestalą iš šviesaus granito plokščių bus suformuota kietos dangos dalis, kuri pereis į skaldos dangą, nuo vejos atitvertą metalo borteliu.

Skulptūros kūrimas kainuos 472 tūkst. eurų. Šią sumą „Vyčio paramos fondas“ siekia surinkti iš gyventojų aukų. Šiuo metu surinkta 178 tūkst. eurų. 500 tūkst. eurų skulptūrai yra skyrusi Kauno savivaldybė. Šie pinigai bus naudojami padengti skirtumui, jei visos sumos iš žmonių aukų surinkti nepavyktų, taip pat aplinkai tvarkyti.

„Vytis pakliuvo į geras rankas. Ačiū merui, kad jį priėmėte, – už paramą miestui ir miestiečiams dėkojo Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas. – Pirmą kartą mačiau, kad žmonės su tokiu dideliu džiaugsmu atsisveikintų su pinigais. Tai bus simbolis, kad ši karta ne viską pravalgė“.