Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) trečiadienį dėl Italijos sprendimo nutraukti Sausio 13-osios įtariamojo ekstradicijos bylą buvo pakviestas Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefano Maria Taliani De Marchio (Stefanas Marija Talijanis de Markijas).
Su juo susitikęs užsienio reikalų viceministras Neris Germanas išreiškė apgailestavimą dėl Milano apeliacinio teismo sprendimo nebetęsti įtariamojo Sausio 13-osios byloje Vasilijaus Kotlerovo ekstradicijos svarstymo.
N.Germanas akcentavo, kad Lietuva, laikydamasi visų tarptautinės teisės reikalavimų, perdavė Italijai prašymą dėl ekstradicijos ir buvo pasirengusi teikti visus reikiamus papildomus paaiškinimus bei informaciją dėl šios svarbios bylos, pranešė URM.
Viceministras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Italijos atsakingos institucijos neužtikrino, jog įtariamasis bylos nagrinėjimo metu būtų pasiekiamas atsakingoms Italijos institucijoms. Ambasadoriaus paprašyta pateikti paaiškinimus dėl šios bylos aplinkybių ir teismo sprendimo.
Pranešime pažymima, kad baudžiamasis procesas V.Kotlerovo atžvilgiu vyks toliau, jo tarptautinė paieška tęsiama.
Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V.Kotlerovas Milano Malpensos oro uoste buvo sulaikytas gegužės 13 dieną, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus.
Įtariamajam skyrus lengvesnę kardomąją priemonę - namų areštą, šis dingo. Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos ambasada Italijoje gavo pranešimą, kad byla dėl V.Kotlerovo ekstradicijos Lietuvai įtariamajam dingus nebus tęsiama.
Anot Lietuvos prokurorų, buvęs 76-osios Pskovo oro divizijos desantininkas įtariamas penkiomis nusikalstamomis veikomis, jo vaidmuo susijęs su veiksmais prie Spaudos rūmų ir Televizijos bokšto Vilniuje.
Lietuvoje šiuo metu teismo laukia dar vienas sulaikytasis šios bylos įtariamasis, Rusijos pilietis Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas kovo 12 dieną.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijos sostinės Vienos oro uoste buvo sulaikytas ir dar vienas įtariamasis - KGB karininkas Michailas Golovatovas, bet nepraėjus nė parai jis paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
