Lietuvos monetų kalykla pirmadienį išleido itin riboto tiražo Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikas. Iki 2017-ųjų ketinama nukaldinti vienuolikos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų replikas. Nė vieno šių monetų originalo Lietuvoje nėra.

Nukaldintos dvi S.Batoro laikų auksinių monetų – 10 dukatų (vadinamų portugalais) bei 1 dukato – replikos.

Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI amžiuje naudotiems originalams. Lietuvos muziejuose šių monetų originalų nėra.

„Didžiosios - dešimties dukatų - replikos vaizdas pasiskolintas iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge. Dar kopijos yra Varšuvoje ir Vienos muziejuose. Iš Vienos muziejaus skolinomės vieno dukato vaizdus. Kadangi šių monetų gauti fiziškai neįmanoma, mes naudojomės aukštos rezoliucijos skaitmeniniu fotoaparatu, kad galėtume atkurti vaizdą“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus universitete (VU) sakė Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius.

Vienoje monetų pusėje nukaltas S.Batoro portretas, o kitoje – karališka karūna papuoštas Abiejų Tautų Respublikos keturių laukų herbinis skydas. Jame pavaizduotas Lenkijos erelis ir Lietuvos raitelis, o skydo centre – Batorų giminės herbas – trys vilko iltys.

Iš viso nukaldinta 500 monetų kopijų. Vieno dukato replika kainuoja 230 eurų, dešimties - 1700 eurų.

Ta proga Monetų kalykla su Vilniaus universitetu šią savaitę rengia S.Batoro dienas.

„Svečiai galės apsilankyti mūsų universiteto Mokslo muziejuje, tai yra Šv. Jonų bažnyčios pirmajame aukšte, kur bus eksponuojamos auksinių S.Batoro monetų replikos, taip pat gintarinis S.Batoro monetos atvaizdas. Taip pat svečiai gali užsiregistruoti į ekskursijas po Vilniaus universiteto architektūros ansamblį“, - per spaudos konferenciją VU sakė šios aukštosios mokyklos rektorius Artūras Žukauskas.

Anot jo, didžiausias ir įdomiausias šių dienų įvykis - antradienį įvyksianti diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nėra pavadintas S.Batoro vardu“, ją moderuos universiteto dėstytojai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.

VU Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko teigimu, S.Batoras buvo gero valdovo pavyzdys, kuris parodė kaip per trumpą laiką, dešimt metų, galima labai daug ką nuveikti, jeigu veikiama ryžtingai.

„Jis užsakė tas monetas visų pirma pergalei prieš Maskvą atminti, bet kartu ir kaip savo valdžios ženklą“, - teigė istorikas.

Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas tvirtino, kad pernai išleistos pirmos trys šios serijos monetų replikos, tai XV amžiaus Žygimanto Augusto auksinių dukatų replikos.

„Labai svarbu visuomenei pateikti ir pasakyti , kad tokios gražios, nuostabaus dizaino monetos tais laikais buvo kaldinamos, kurios rodė ir valdovo galią, ir valstybės galią“, - sakė jis.

Pernykščios monetos kolekcininkų buvo išpirktos. Jų taip pat įsigijo Pinigų muziejus, Trakų istorijos muziejus.

„Mus labai nustebino pernai parduodamų monetų populiarumas, galima sakyti, jos buvo šluojamos, kaip nekeista, pačios brangiausios, pačios didžiausios. Tikimės, kad kitos monetos bus komerciškai sėkmingos“, - tvirtino S.Vaitiekūnas.

2017 metais Monetų kalykla planuoja išleisti ir pilną visų auksinių LDK monetų rinkinį.

S.Batoro dukato kopija taip pat pagaminta iš „lietuviško aukso“ – gintaro.

Po Žygimanto Augusto S.Batoras (1576-1586) buvo antrasis Lietuvos didysis kunigaikštis kunigaikštis, kaldinęs auksines monetas. Istorikų teigimu, 1580 metais pagaminta dešimties dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti Polocko atsiėmimą iš Maskvos

Lietuvos monetų kalykla trečiadienį pradeda prekiauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) auksinių monetų - dukatų kopijomis (replikomis), kurių kaina svyruoja nuo 800 iki 6 tūkst litų.

Pirmosios kolekcinės serijos monetos - trys Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu (1544-1572) nukaldintų auksinių pinigų kopijos - yra 1, 3 ir 10 dukatų. Jų replikos pagamintos iš gryno 999 prabos aukso, jų išleista 870 vienetų.

Dukatų replikos tiksliai atkartoja LDK laikotarpiu naudotų auksinių monetų vaizdą. Vienoje jų pusėje iškaltas valdovo portretas, kitoje - valstybės herbas. Jas sukūrė dailininkas - Giedrius Paulauskis.

Trims seriją pradedančioms auksinių monetų replikoms gaminti panaudoti reti originalai - jie saugomi dviejose pasaulio vietose: Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje Kaune ir Vienos meno istorijos muziejuje.

Kitąmet unikalią seriją papildys 1 ir 10 dukatų monetų replikos iš Stepono Batoro laikų. Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo laikotarpio monetų replikas - 1, 5 ir 10 dukatų, o 2018 metais - Vladislovo IV Vazos - 10 dukatų ir Jono Kazimiero - 0,5 ir 1 dukato.

Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.

Pirmosios auksinės monetos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pradėtos kaldinti 1547 metais. Išskirtinėms progoms iš brangaus metalo gaminti pinigai simbolizavo valdovo ir šalies galią. Tokių išskirtinių monetų replikų seriją nuo lapkričio mėnesio pradeda leisti Lietuvos monetų kalykla. Iš gryno aukso nukaldinti pinigai bus identiški XVI-XVII amžiuje naudotiems originalams.

Pirmosios kolekcinės serijos monetos – trys Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu (1544-1572)  nukaldintų auksinių pinigų kopijos – bus 1, 3 ir 10 dukatų. Itin riboto tiražo dukatų replikos bus pagamintos iš gryno 999 prabos aukso, o kaina svyruos nuo 800 litų iki 6 tūkst. litų.

„Unikali auksinių monetų replikų serija suteiks galimybę prisiminti svarbų ir reikšmingą mūsų šalies istorijos puslapį – Abiejų Tautų Respublikos laikus. Siekiame supažindinti visuomenę su tuo metu Lietuvoje, Vilniaus kalykloje, iš aukso kaldintomis monetomis. Parodyti, kaip atrodė brangūs ir tik išskirtinėms progoms naudojami pinigai, kurie simbolizavo visos šalies galią“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Jo teigimu, Žygimantui Augustui skirtos replikos kolekcinę seriją pradeda neatsitiktinai. Būtent LDK kunigaikščio įsakymu šalies teritorijoje imtos kaldinti monetos iš aukso. Paleisdamas į apyvartą brangaus metalo dukatus, valdovas lygiavosi į kitų Europos šalių piniginius standartus ir siekė, kad kunigaikštystėje egzistuotų pilna pinigų sistema – joje cirkuliuotų ir auksinės monetos.

Dukatų replikos tiksliai atkartos LDK gyvavimo laikotarpiu naudotų auksinių monetų vaizdą. Vienoje jų pusėje bus iškaltas valdovo portretas, kitoje – valstybės herbas.

„Visų trijų auksinių dukatų replikų bus išleista 870 vienetų. Tai itin prabangios ir prestižinės monetų replikos. Jos turėtų sudominti ne tik numizmatus, kolekcionierius ar Lietuvos istorijai neabejingus asmenis, bet ir verslo įmones, kurios siekia pristatyti mūsų šalį tarptautiniams partneriams”, – teigia Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.

Trims seriją pradedančioms auksinių monetų replikoms gaminti  buvo panaudoti reti originalai. Jie saugomi dviejose pasaulio vietose: Kaune esančiame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir Vienos meno istorijos muziejuje Austrijoje. Replikų dailininkas – Giedrius Paulauskis.

Planuojama, kad kitąmet unikalią seriją papildys monetų replikos iš Stepono Batoro laikų (1 dukatas ir 10 dukatų). Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo metų monetas (1, 5 ir 10 dukatų), o 2018 m. seriją pratęsti Vladislovo IV Vazos (10 dukatų) ir Jono Kazimiero (1/2 dukato, 1 dukatas) valdymo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų replikomis. Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.

Rezervuoti auksinių dukatų replikas bus galima nuo spalio 27 dienos (www.kalykla.lt/rezervacija), o prekiauti jomis bus pradėta lapkričio 5 dieną.