„Šia iniciatyva siekiame, kad visose trijose Baltijos šalyse, kurios yra vienos iš labiausiai paveikių Rusijos grėsmei, būtų sukurta efektyvi kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną“, – Krašto apsaugos pranešime cituojamas A. Anušauskas.
Šis projektas turi ypatingą svarbą trišaliame Baltijos valstybių kontekste sukuriant bendrą kotrmobilumo barjerą. Pasirašius susitarimą, bus siekiama koordinuoto šio sumanymo įgyvendinimo praktikoje“, – sakė jis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.
„Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumų vystymas yra mūsų regiono saugumo užtikrinimo garantas. Todėl bendras Baltijos šalių veikimas kuriant HIMARS pajėgumus turi itin didelę svarbą. Aktyviai bendradarbiaujame tariantis su JAV dėl HIMARS integravimo, personalo apmokymo, sistemų priežiūros ir išlaikymo“, – sakė ministras.
Ministrai susitarė ir dėl siekių rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vašingtone: regioninių gynybos planų, NATO rotacinio oro gynybos modelio praktinio įgyvendinimo, sąjungininkų įsipareigojimo tęsti karinę paramą Ukrainai.
Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo metu Lietuva oficialiai perėmė iš Latvijos pirmininkavimą Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo formatui 2024 metais.
