Pakaunėje šiuo metu yra daugiau kaip 2 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių: 161 gyvena savivaldybės nemokamai suteiktuose būstuose, kitus priglaudė gyventojai. Ugdymo įstaigas lanko 271 mokinys, darželius – 47 vaikai, visiems skiriamas nemokamas maitinimas ir pavėžėjimas. Tai tik maža dalis pagalbos kovojančiai Ukrainai.

„Jūsų dovanota greitukė sėkmingai darbuojasi fronte ir padėjo išgelbėti daug gyvybių“, – nuotoliniame pasitarime su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir jo komandos nariais pasakojo Užkarpatės apskrities (Ukraina) tarybos pirmininkas Volodymyras Chubirka.

Ukrainiečiai taip pat dėkojo už kitą partnerių pagalbą: visureigį, maisto produktus, amuniciją ir medikamentus, kurių ypač reikia už laisvę kovojančiai šaliai. Vien tik Užkarpatės ligoninėse gydoma apie 10 tūkst. sužeistųjų iš įvairių Ukrainos vietų.

„Mums Dievas dovanojo Karpatų kalnus, todėl Užkarpatės teritoriją kol kas pasiekė tik viena raketa, kuri padarė žalos geležinkelio stočiai, bet mes ją jau suremontavome“, – pasakojo V.Chubirka. Deja, rytinėje šalies dalyje tikras pragaras: okupantai sunkiąja artilerija ir raketomis griauna mokyklas, prekybos centrus, ligonines, vaikų darželius.

„Mums labai svarbi jūsų pagalba, kovojame ne vieni, todėl tikime, kad laimėsime”, – kalbėjo Užkarpatės apskrities vadovas.

Kauno rajono savivaldybės vadovai patikino, kad parama Užkarpatei bus teikiama ir toliau. „Mes puikiai suprantame, kad kiekvienas Ukrainoje pamuštas agresorių tankas – tai į kitas Europos šalis neatvykęs tankas“, – kalbėjo meras.

Pasitarime diskutuota ir apie galimybes prisidėti prie Ukrainos atstatymo. „Mūsų krašte kol kas nėra didelių sugriovimų, todėl atstatymo projektą galėtume įgyvendinti kitoje šalies vietoje – ten, kur labiausiai reikia. Tai galėtų būti vaikų darželis, mokykla, ligoninė“, – kalbėjo V.Chubirka.

V.Makūnas pritarė tokiam sumanymui. „Manau, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų parengti programą, kurioje būtų reglamentuota paramos teikimo tvarka, nustatyti teisiniai mechanizmai ir prioritetai. Tikiuosi, kad tai artimiausiu metu bus padaryta, tada galėsime kalbėti apie konkrečius darbus“, – pabrėžė meras.

Kauno rajono savivaldybė ir Užkarpatės apskritis bendradarbiauja nuo 2015 m. Per tą laiką įgyvendinta nemažai bendrų projektų, tokių kaip vaikų vasaros poilsio stovyklų mainai, apsikeitimas ūkininkų delegacijomis, meno saviveiklos kolektyvais, pasirašytos sutartys tarp universitetų.

Sedric Tchienda Nana, 24 metai, studentas iš Kamerūno

Iš Kamerūno atvažiavau studijuoti į Rusiją. Mano kambario draugas – klaipėdietis, jis pasakodavo apie Lietuvą, tačiau nelabai domėdavausi. Tuomet draugas atsiuntė man nuorodą su informacija apie šią stovyklą. Atvykęs pamačiau, kad žmonės čia labai draugiški, svetingi. Apskritai viskas taip, kaip ir tikėjausi. Labai nustebau, kad čia tokios švarios gatvės, geri keliai. Žinau, kad kai kurie lietuviai jais skundžiasi, bet esu apkeliavęs daug pasaulio šalių ir manau, čia tinka posakis "Gerai ten, kur mūsų nėra". Viena iš man labiausiai patikusių stovyklos veiklų – kai grojome su muzikiniais instrumentais, buvo labai įdomu. Pastebiu daug amatų, labai man primenančių tuos, kurių turime savo šalyje – įvairius medžio dirbinius, skulptūras.

Asbjørn Kragh, 23 metai, viešųjų ryšių specialistas iš Danijos

"Kaunas Europos kultūros sostinė 2022" organizatoriai, rengę šią stovyklą, bendrauja su miestais, kurie jau anksčiau turėjo šį titulą, taip pat ir su Aarhus – miestu, iš kurio esu kilęs. Dirbu jaunimo kultūros centre, sužinojau apie galimybę aplankyti Kauną ir, žinoma, sutikau. Apie Kauną ir Lietuvą žinojau labai nedaug. Kaunas yra labai šaunus miestas, architektūra panaši į Skandinavijos miestus. Nors didelių skirtumų su savo kraštu neįžvelgiu, mažų dalykų tiek architektūroje, tiek ir kultūriniame gyvenime yra. Man labai patinka čia, Kačerginėje, niekuomet nemačiau miesto, įkurto tokiame tankiame miške. Pastatų architektūra – tiek spalvomis, tiek naudojamomis medžiagomis – atspindi gamtą. Buvau nustebęs, kad Kauno gatvėse neknibžda minios. Manau, kad Kaunas – miela vieta, o Lietuva – puiki šalis. Ji visai netoli nuo Danijos, todėl tikrai mąstau apie galimybę čia apsilankyti dar kartą.

Dovydas Bajerčius, 18 metų, moksleivis iš Kauno

Prieš metus įsijungiau į "Kauno iššūkio" programą, kurią pristato "Kaunas 2022". Nors ji pasibaigė, mus ir toliau kviečia į įvairias veiklas, stovyklas. Esu kaunietis, nors ir buvau kurį laiką emigravęs iš Kauno į Babtus. Tačiau net ir būdamas miesto gyventoju, tam tikrų dalykų apie jį nežinojau. Pavyzdžiui, buvau girdėjęs, kad egzistuoja toks Pasakų muziejus, bet nežinojau, kad jis Kauno rajone. Šioje stovykloje man labai patinka daugiakultūrė aplinka, bendravimas su žmonėmis iš įvairių kraštų. Nepajutau jokių bendravimo barjerų, skirtumų, kultūriniai skirtumai nėra pastebimi. Išsikėliau sau tikslą – šios stovyklos metu išmokti visų šimto dalyvių vardus. Kai bendraujame, visuomet kreipiuosi vardu ir jau spėjau įsiminti apie 30–40.

Dominykas Gudavičius, 24 metai, studentas iš Šiaulių, gyvena Stokholme

Šiuo metu gyvenu Stokholme, o apie šį projektą sužinojau per lietuvių jaunimo bendruomenę ir tiesiog užpildžiau anketą. Esu šiaulietis. Kaune lankiausi retai, gal tik keturis kartus. Kačerginė buvo girdėta, bet patirtis vis vien gan nauja. Nežinojau, kad Kačerginė – kurortinė vieta, kur žmonės anksčiau važiuodavo ir iki šiol važiuoja ilsėtis. Mažokai išmaniau apie Kauno regionus, pavyzdžiui, Zapyškį, kuris maloniai nustebino. Iš veiklų, kurias jau spėjome išbandyti stovyklos metu, man labai patiko pėdsekystė. Miške stebėjome gyvūnų pėdų atspaudus žemėje, iš gipso liejome jų formas. Ši veikla išties įdomi ir smagi.

Vanja Ilic, 22 metai, studentė iš Serbijos

Europos kultūros sostinės titulas yra rimtas dalykas, o aš pati esu iš miesto, kuris taip pat jį turi – Novi Sad. Miestai bendradarbiauja, skatina mus keliauti, keistis patirtimis, idėjomis. Anksčiau nedaug težinojau apie Lietuvą ir Kauną. Manau, tinkami žodžiai apibūdinti Kaunui būtų "jaukumas" ir "patogumas". O gamta, prie kurios jūs esate pripratę, yra labai ypatinga. Ten, iš kur kilusi aš, tokios nėra. Miesto dvasia gatvėse, architektūra šiek tiek primena mano miestą, tad iškart atvykusi pasijutau komfortiškai. Iškart matai, kad yra įvairių kultūrinių vietų, skirtų įvairiems žmonėms, ne tik aukštesnio statuso asmenims, bet ir jaunimui. Man labai patiko Zapyškyje, buvo daug įvairių su gamta susijusių veiklų, taip pat labai patiko muzikavimo dirbtuvės, labai įdomu buvo pamatyti jūsų muzikinius instrumentus. Žmonės taip pat labai svetingi, tiesiog puikūs. Norėčiau pamatyti ir kitas jūsų šalies vietas. Kadangi stovykloje yra nemažai vietinių savanorių, galbūt susidraugavę vyksime vieni kitų aplankyti.

"100 pirmų kartų"

Liepos 7–15 d. vykstanti tarptautinė jaunimo stovykla, skirta asmenims nuo 18 iki 27 metų.

Joje susirinko net 100 dalyvių iš įvairiausių, net 28 pasaulio valstybių. Stovyklos metu keliaujama po skirtingas Kauno bei Kauno rajono vietas, vyksta įvairios dirbtuvės, intriguojantys užsiėmimai, diskusijos, kultūrinė veikla.

Žilvinas Rinkšelis, projekto "Kaunas 2022" programos "Modernizmas Ateičiai" kuratorius.

Projektas "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" turi skirtingų programų, pavyzdžiui, viena jų skirta paveldui, kita – jaunimui, kiekviena turi savo kuratorių. Šios stovyklos organizatorė – Vaida Venckutė Nagė.

Įtraukiant į projektą jaunimą svarbiausia, kad jauni žmonės kurtų savo programą 2022-iems taip, kaip jie įsivaizduoja kultūros sostinę. Būtent ši vasaros stovykla padeda išgryninti  idėjas, kurios gimsta atėjus iš skirtingų kultūrų.

Siekėme, kad lietuvių ir svečių iš užsienio santykis stovykloje būtų apylygis. Ja labai susidomėjo jaunuoliai iš užsienio, kurie buvo net aktyvesni negu vietiniai jaunuoliai. Patraukli dalyviams buvo ir "100 pirmų kartų" idėja, mintis, kad išbandys tai, ko dar nebuvo darę. Jauni žmonės į stovyklą susirinko net iš 28-ų valstybių, netgi tokių tolimų ir egzotiškų kaip Kamerūnas, Japonija, taip pat iš įvairių Europos šalių.

Stovykla vyksta visą savaitę, užsiėmimams darbo dienomis pagal temas parinkome skirtingas Kauno rajono vietas. Pavyzdžiui, Kačerginė, kur šiandien susitikome, pasirinkta modernizmo paveldo temai dėl to, kad jos tapsmas moderniu kurortu yra modernizmo išraiška, tarpukariu čia pastatytos vilos yra mūsų modernizmo paveldo objektas.

"100 pirmų kartų" stovyklos programoje numatyta tokių vietų, kurios naujos ne tik užsieniečiams. Net ir mums, organizatoriams, sudarant programą, ypač Kauno rajone, teko atrasti tikrų perliukų – čia egzistuoja ypatingų iniciatyvų, bendruomenių, veiklų.