Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos – studijų kainai padengti, pragyvenimo išlaidoms ir tarpžinybinėms studijoms. Transporto inžinerijos studentas. Lukas Jaruševičius skolinosi pragyvenimo išlaidoms.  

„Pasvarsčiau, kad pirmi metai kitame mieste, nauja pradžia, sunkumai susirasti darbą atsiras ir gyventi būtų paprasčiau, nusprendžiau pasiimti būtent tokią paskolą“, – teigė L. Jaruševičius.

Pragyvenimo išlaidoms galima pasiskolinti 4400 eurų metams. Pinigai išmokami kartą per mėnesį, lygiomis dalimis. Tiesa, ne visi juos leidžia pagal paskirtį.

„Buvo toks atvejis – vaikinas sakė, kad nori pasiimti studento paskolą ne studijoms, bet kelionėms“, – istorija dalinosi studentė, finansų konsultantė Marija Preilė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai neturi galimybės kontroliuoti, kaip studentai išleidžia gyvenimo išlaidų paskolas, tačiau išnaudoti pinigus pramogoms – ne pats protingiausias sprendimas. 

„Jis gali keliauti, bet po pusmečio neteks studento statuso ir nebegalės pasiimti daugiau paskolų, o tą finansinę naštą, kurią jis sau užsidėjo, turės grąžinti“, – aiškino Valstybinio studijų fondo (VSF) vyriausioji specialistė Sandra Stukaitė.

Visgi, populiariausios paskolos yra skirtos studijoms apmokėti, kadangi už jas nėra palūkanų, o jas bankui sumoka VSF. Studijų kainos paskola padengia visą studijų kainą ir yra pervedama tiesiai į universiteto sąskaitą. 

„Iki šių metų pasirašyta virš 71 tūkst. studijų kainos paskolų sutarčių, o gyvenimo išlaidų – 27 tūkst.“, – duomenis pateikė S. Stukaitė.

Pasak VSF, šių paskolų poreikis auga, o per paskutinius metus studentams paskolinti 153 mln. eurų.  

Tačiau ne visi žino, kad gali pasiskolinti studijoms. Tie, kurie pasiskolino, turėjo patys aiškintis, kur ir kaip galima gauti paskolą mokslams.  

„Pakankamai imliai ieškojau tos informacijos, ją radau, bet tikėtina, jeigu nebūčiau pats ieškojęs, neaišku, ar būčiau radęs. Galbūt trūksta viešinimo ir truputėlį parodymo, kad tai nėra baisu, kad tai pakankamai paprasta“, – sakė L. Jaruševičius. 

Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu.

„Lietuvoje nėra tokių dalykų, kad būtų labai aiškiai iškomunikuota studentams, jog jie gali pasiimti paskolą vartojimo išlaidoms, mokesčiui už studijas. Didžiausia baimė – nežinojimas ir baimė kažką ne taip padaryti“, – tvirtino M. Preilė. 

Negrąžinimo atvejai nėra dažni, siekia vos 1,5 proc., tačiau tokiais atvejais tenka kreiptis į teisėsaugą. 

„Pats blogiausias atvejis, kai perimame paskolą, atiduodame bankui pinigus ir tada jau išsireikalaujame iš studento teisiniu keliu“, – aiškino S. Stukaitė.

Pagal dabartinę tvarką, paskola pradedama atidavinėti praėjus dvejiems metams po studijų baigimo per penkiolika metų. 

Nepaisant to, kad kiti universitetai įžvelgia su tuo susijusias konkurencijos sąlygų pažeidimo grėsmes, ministerija tokiai universitetų iniciatyvai neprieštarauja.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas atkreipia dėmesį, kad tokios KTU ir VDU taikomos nuolaidos studentams nėra nauja iniciatyva, jo teigimu, panašią praktiką taiko ir kiti universitetai. Viceministras taip pat akcentuoja, kad KTU ir VDU būsimiems studentams, kuriems numato suteikti studijų kainos nuolaidas, taikys ne mažesnius kriterijus nei nustatyti minimalūs reikalavimai stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Vis dėlto, viceministro teigimu, ministerija mato poreikį dar Seimo pavasario sesijoje apsispręsti dėl minimalių reikalavimų stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. O vėliau, pasak jo, planuojama priimti sprendimus ir dėl valstybės nefinansuojamų vietų studijų kainos.

VDU ir KTU iniciatyvai neprieštarauja

„Trumpai sakant, neprieštaraujame tokiai iniciatyvai. O kodėl neprieštaraujame? Nes tai pirmiausiai nėra šių metų iniciatyva, tai buvo daroma ir anksčiau. Kitas aspektas, kad priimtiesiems, kuriems numatoma skirti stipendiją daliai kainos padengti, tai jiems kriterijai bus ne mažesni, o kai kuriais atvejais, būtent KTU atveju, ir aukštesni nei yra minimalūs reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas vietas“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viceministras teigia, kad universitetai, priimdami studentus, kuriems ketina skirti studijų kainos kompensaciją, taip pat siekia atliepti ir socialinę misiją.

Yra siekiama atliepti ir socialinę misiją, kai yra prioritetas teikiamas vaikams iš šeimų su mažesnėmis pajamomis, tai vėlgi tam pritariame.

„Yra siekiama atliepti ir socialinę misiją, kai yra prioritetas teikiamas vaikams iš šeimų su mažesnėmis pajamomis, tai vėlgi tam pritariame. KTU taikoma nuolaida reiškia, kad ir po nuolaidos studijų kaina bus didesnė nei praėjusiais metais prieš didinant valstybės finansavimą“, – sakė viceministras.

„Valstybė nusprendė gana reikšmingai padidinti finansavimą, per vienus metus, priklausomai nuo studijų programų, gali būti, kad ir 50 proc. ar net didesnis augimas yra. Tai pačios aukštosios mokyklos sutinka su tuo didinimo keliu, bet įgyvendina didinimą labiau laipsniškai ir šiuo metu padidina šiek tiek mažiau valstybės nefinansuojamą kainą, numatant, kad ateityje labiau didės“, – sakė jis.

Kiti universitetai taip pat taiko panašią praktiką

Vis dėlto G. Jakštas atkreipia dėmesį, kad panašią praktiką, kaip KTU ir VDU, siekiant prisitraukti studentus, taiko ir kitos aukštosios mokyklos.

„Kiti universitetai irgi tą patį taiko. Čia, matyt, yra badymas vieni į kitus pirštais. Gal ne visų vienodai gerai buvo iškomunikuota, ne visi vienodai pasiekėme, bet būtent, kai kreipėmės į šiuos du universitetus, tai irgi identifikavome ir kitus, kurie tai taiko. Tai yra platus taikymas, tai buvo ir ankstesniais metais daroma, tai tą turėsime reglamentuoti“, – sakė viceministras.

Todėl, viceministro teigimu, ministerija mato poreikį bent jau Seimo rudens sesijos metu turėti išdiskutuotus sprendimus dėl valstybės nefinansuojamų studijų vietų bei jų kainų.

„Rudens sesijoje jau tikimės turėti atneštus, išdiskutuotus sprendimus, ką daryti su valstybės nefinansuojamais studentais ir jų kainomis. Nes, priklausomai nuo studijų krypties, pavyzdžiui, tame pačiame KTU yra muzikos technologija, kur yra priimami tik keletas studentų, studijų kaina yra, jeigu neklystu, gal 7 tūkst., nes tokia yra norminė kaina, tiek valstybė moka. Tai tokia kaina ir stojančiajam tikrai nėra sąžininga, nes, jeigu stoji į socialinius mokslus, tai tada reiškia, kad moki tris kartus mažiau“, – teigė G. Jakštas.

Tai tokia kaina ir stojančiajam tikrai nėra sąžininga, nes, jeigu stoji į socialinius mokslus, tai tada reiškia, kad moki tris kartus mažiau.

Jo teigimu, studijų kainą galima būtų vienodinti ir sekant Olandijos pavyzdžiu, kur visi studentai moka vienodą studijų kainą, tačiau turi patenkinti minimalius reikalavimus.

„Tai, jeigu praeis mūsų pakeitimai ir įstatyme dėl minimalių kriterijų valstybės nefinansuojamose ir finansuojamose vietose, būtų galima galvoti ir kad vietoje valstybės nefinansuojamų studijų būtų iš dalies finansuojamos suvienodinant studijų kainą“, – sakė G. Jakštas.

Viceministras tikisi, kad minimalūs reikalavimai į valstybės nefinansuojamas vietas bus patvirtinti dar Seimo pavasario sesijoje.

„Siektume, kad per artimiausias dvi savaites gautume pritarimą iš Vyriausybės ir tada galėtume keliauti į Seimą. Labai norėtume pasitvirtinti per šią sesiją. Nes, pasitvirtinus per šią Seimo sesiją, tie minimalūs reikalavimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Jeigu to nepadarome per šią sesiją, tai galės būti tik nuo 2024 metų“, – sakė viceministras.

„Jeigu iš tikrųjų įvyks įstatymo pakeitimas, kurį esame pateikę, tai tada galėsime galvoti apie lankstesnes galimybes valstybės nefinansuojamose vietose. Nes rizika, kad tai bus tiesiog diplomų malūnas, bus gerokai mažesnė, nes visi įstojusieji turės tenkinti reikalavimus. Ir tada jau galima bus galvoti, kad tokiems įstojusiesiems ir valstybė bent dalį studijų kainos padengtų. Tada bus visai kitokios žaidimo taisyklės“, – taip pat akcentavo jis.

Primename, kad gegužės pradžioje Eltos kalbintas švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Jakštas KTU ir VDU sprendimu taikyti studijų nuolaidas abejojo. Tuomet viceministras teigė, kad pagrindinė problema, jog universitetai šį sprendimą priėmė vienašališkai, nepasitarę su ŠMSM, ir informavo apie ministerijos planus kviestis KTU ir VDU atstovus pokalbiui.

Tuo metu patys universitetai teigė sprendimą taikyti nuolaidas priėmę, siekdami tokiu būdu prisitraukti studentų ir paprasčiausiai išlikti. VDU ir KTU pripažino, kad universitetus tokį žingsnį žengti pastūmėjo netikėtas ministerijos sprendimas sudėtingu koronaviruso pandemijos metu drastiškai padidinti studijų kainas.

Seimo narių LVAT adresuotame kreipimesi prašoma ištirti ministrės įsakymo atitiktį Švietimo ir mokslo, Viešojo administravimo įstatymuose įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principams, taip pat skundžiamą įsakymą pripažinus neteisėtu, nustatyti, kad pripažintas neteisėtu jis negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

„Nuo šių metų rugsėjo studijų kainos studentams kiltų, atskiroms studijų programoms – daugiau nei dvigubai. Ypač keistųsi visos socialinių mokslų krypties studijų kaina, čia kaina pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų. Natūralu, kad studentai ir jų tėveliai jau buvo susiplanavę šeimos išlaidas, dažna šeima yra nukentėjusi nuo pandemijos ir praradusi dalį savo pajamų, tad kainų pakėlimas tuomet, kai jau niekas nesitikėjo, kad valstybė jas kels, pažeidė šių šeimų lūkesčius. Kitas dalykas – kainų pakėlimas yra milžiniškas ir tai kelia nerimą, jog ilgainiui mokslas taps prieinamas tik elitui, kuris galės susimokėti, jauni žmonės bus priversti emigruoti, ieškodami labiau prieinamo mokslo svetur. Mes visada siekėme, kad mokslas būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui studentų, buvome numatę lėšas nemokamo bakalauro įvedimui. Visa tai ne tik kad buvo nubraukta, bet pasielgta atvirkščiai – praleidus įstatyme numatytą terminą kainos netikėtai pakeltos. Tai ir paskatino šešėlinės Vyriausybės ministrų kreipimąsi į LVAT“, – sako šešėlinis premjera R. Karbauskis.

Pasak jo, teismas dabar turės galimybę įvertinti tokio žingsnio teisėtumą.

„Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kalbant apie norminių kainų pokyčius, yra išreiškusi savo poziciją ir pritarusi ministerijai“, – antradienį per Seimo opozicinės Darbo partijos frakcijos susitikimą su aukštojo mokslo sektoriaus atstovais sakė LURK prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.

Jis teigė, kad Rektorių konferencija mato taisytinų momentų, bet tai yra daugiau procedūriniai, su terminais susiję dalykai. Anot E. Valatkos, iš esmės „Rektorių konferencija sutinka, kad turime susėsti ir diskutuoti dėl naujojo finansavimo modelio“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per susitikimą tvirtino, kad studijų kainas reikėjo suvienodinti, nes skirtingose specialybėse jos skyrėsi iki devynių kartų, o brangios specialybės išvis neįkandamos norintiesiems studijuoti savo lėšomis.

Jurgita Šiugždinienė/ P. Peleckio (Fotobanko nuotr.)

„Buvo aštuonios studijų grupės, kainos skyrėsi devynis kartus, to tikrai niekur nėra normaliose Europos valstybėse. Reikia suprasti, kad šiandien mūsų vaikai, jei jie nori studijuoti skirtingose srityse, ar tai būtų aviacija, technologiniai mokslai, menai, sveikata, moka tikrai dideles sumas“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Finansavimo modelis galėtų stipriai pagerinti situaciją, neturėtų likti tokių didžiulių studijų kainų skirtumų“, – pažymėjo ji.

Neturėtų likti tokių didžiulių studijų kainų skirtumų.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad iš principo studijų kainų didinimui pritaria ir studentai, tačiau ne studijų prieinamumo sąskaita.

„Pats bendrai siekis ir tikslas didinti finansavimą vienam studentui tikrai yra sveikintinas, ir mes tai deklaravome kaip Studentų sąjunga ir siūlėme, tačiau dabartiniame kontekste, kai turime ir nuotolinį mokymąsi, ir nuotolinį pasirengimą egzaminams, siekis didinti valstybės finansavimą vienam studentui studijų prieinamumo sąskaita tikrai atrodo pakankamai keistas“, – sakė E. Sarkanas.

Studentų sąjungos vadovas taip pat teigė, kad būtina keisti studijų finansavimo, paramos studentams sistemą, nes šiuo metu studijos jaunuoliams iš sunkiai besiverčiančių šeimų yra neprieinamos, studentai šalia studijų yra priversti dirbti daug valandų, kad galėtų išsilaikyti – daugiau nei jų bendraamžiai Europoje.

Ministrė sutiko, kad parama studentams reikalinga, taip pat reikia palikti vietų brangiose specialybėse žemo socialinio ekonominio statuso šeimų vaikams, nes „ar studijų kaina yra pusantro tūkstančio, ar šeši, tai grupei studentų nėra skirtumo, tai yra tiesiog neįkandamas dalykas“.

„Ir aš sutinku, ir norėčiau, kad nebūtų reikėję skubėti su sprendimais, bet kai kurie buvo tiek pribrendę, kad juos atidėti dar ketveriems metams būtų neleistina“, – reziumavo J. Šiugždinienė.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui didinti studijų kainas.

Vyriausybė padidino kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus, taip pat padidino kainų dedamąsias studentų skatinimo išlaidoms, bazinėms išlaidoms už prekes ir paslaugas.

Kartu nuo 8 iki 5 sumažinta universitetinių studijų kainų grupių, patikslintas atskirų krypčių priskyrimas joms taip sulyginant kai kurių studijų kainas.

ŠMSM pažymi, kad brangiausių studijų kainos siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų, pigiausios – mažiau nei 2 tūkst. eurų, t. y. jos skiriasi devynis kartus. Tuo metu tarptautinė praktika, pasak ministerijos, rodo, kad skirtingų kainų skirtumai neviršija du–tris kartus.

Po šių pakeitimų, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose kils maždaug 12 eurų – iki beveik 1376 euro, kolegijos augimas bus didesnis, apie 82 eurus – iki 1275 euro.

ŠMSM teigimu, šiemet papildomų išlaidų iš biudžeto neprireiks, tačiau nuo 2022-ųjų per penkerius metus iš viso pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.

Ministrė tvirtina, kad sprendimai priimti siekiant didinti valstybės finansavimą vienam studentui, taip keliant studijų kokybę, nes šiuo metu studijų finansavimas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių ir tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas.

J. Šiugždinienė pripažįsta, kad su šiais sprendimais brangs ir mokamos studijos. Ji akcentuoja, kad stipriausiai pasikeis tik socialinių mokslų krypties studijų kaina, t. y. kaina pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų – anot ministrės, į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai ir šiuo metu renkasi ir kitas, keliskart brangesnes studijas.

Naujovės nebus aktualios šiuo metu jau studijuojantiems ir įsigalios tik nuo šio rugsėjo priimamiems studentams.

Seimas antradienį priėmė tokias Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos inicijuotas Mokslo ir studijų pataisas pataisas. Numatyta, kad jos įsigaliotų nuo rugpjūčio.

Šioms pataisoms pritarė Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad ūkio ir administravimo lėšų įskaičiavimas į studijų kainą gerokai ją padidintų.

Kartu J.Petrausienė pažymėjo, kad lėšos ūkiui ir administravimui bus skirstomos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažės.

E.Jovaišai registravus pataisas viešojoje erdvėje buvo keliami nuogąstavimai, kad taip ruošiama dirva užtikrinti merdėjančių universitetų egzistavimą, kai nepriklausomai nuo studentų skaičiaus, universiteto rezultatų valstybės lėšomis būtų mokama už pastatų šildymą bei išlaikoma administracija.

Pataisos komitete buvo pakoreguotos įrašant, kad valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui mokslo ir studijų institucijoms skiriamos „pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą bei studijas“, pirminiame variante šių parametrų nebuvo.

Iki šiol šias stipendijas galėjo gauti tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Nuo 2018 metų jos bus prieinamos ir studijuojantiesiems nevalstybinėse mokyklose.

Kaip nurodo Švietimo ir mokslo ministerija, geriausiems aukštųjų mokyklų studentams kasmet numatoma iki 30 vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių. Technologijos mokslų studentams skiriamos Jono Žemaičio, socialinių mokslų – Algirdo Brazausko, biomedicinos mokslų – Kazio Griniaus, fizinių mokslų – Aleksandro Stulginskio, humanitarinių mokslų ir meno studijų atstovams atitenka Antano Smetonos vardo stipendijos.

Prezidentų stipendijos skiriamos vieniems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus.

Iš kiekvienai studijų sričiai numatytų penkių vardinių stipendijų po vieną skiriama kolegijų studentui (190 eurų kas mėnesį), po dvi – siekiantiesiems bakalauro laipsnio universitetuose (190 eurų) ir po dvi – magistrantūros studentams (266 eurai).

Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Padidintų studijų kainą

Vyriausybė pritaria, kad į studijų kainą nebūtų įskaičiuotos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui ir administravimui.

Tokias pataisas yra pasiūlęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

„Svarbu tai, kad institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažėtų“, – pristatydama Vyriausybės išvadą trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Anot jos, ūkio ir administravimo lėšų įskaičiavimas į studijų kainą gerokai ją padidintų, šias išlaidas turėtų padengti ir mokantys už studijas studentai, dėl to mažėtų studijų prieinamumas.

„Projekte numatyta valstybės biudžeto lėšas ūkiui ir administravimui bei sudėtingoms mokslo infrastruktūroms, kitiems objektams valstybinėms mokyklos paskirstyti Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, – aiškino ministrė.

E.Jovaiša tikina siūlymą teikiantis, kad neaugtų studijų kaina, tuo metu viešoje erdvėje keliami nuogąstavimai, kad taip ruošiama dirva užtikrinti merdėjančių universitetų egzistavimą, kai nepriklausomai nuo studentų skaičiaus, universiteto rezultatų valstybės lėšomis būtų mokama už pastatų šildymą bei išlaikoma administracija.

Neuždrausi išvažiuoti studijavusiam Lietuvoje

„Grįžimas į Lietuvą dirbti yra sveikintinas, todėl norime remti studijas ir užsienyje. Bet konkrečiai šito dar nesame įrėminę į nuostatinį dalyką. Žinoma, skatinsime įvairių mokslo sričių studijas užsienyje, ypač edukologijos, kadangi mums šiandien reikia naujo proveržio šioje srityje. Svarstysime šį punktą, nes tokia idėja reikalinga Lietuvai“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Jovaiša.

Tiesa, pasiūlymo detalės kol kas nėra aiškios, nes Vyriausybė tik pradeda darbą. Be to, ruošiamasi parengti naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją.

Vyriausybės ketinimai apmokėti studijas užsienyje palies visų sričių studentus – taip pat ir medikus. Tačiau šalyje yra kita opi problema – daugelis būsimųjų gydytojų renkasi studijas gimtinėje, o dirbti išvyksta į užsienį.

Jaunuoliai būtų supažindinami su visomis studijų finansavimo sąlygomis, todėl politikai tiki, jog tokiu atveju iš jų galima reikalauti po studijų praleisti kelerius metus tėvynėje.

„Rengiame puikiausius medikus ir jie išvažiuoja iš mūsų gražios Lietuvėlės. Gyvename laisvoje šalyje, rinkos sąlygomis, tėvai sumokėjo už vaikų mokslą. Paimk ir uždrausk tam žmogui nevažiuoti, kai jis jau turi išsilavinimą. Todėl reikia sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės norėtų čia įsidarbinti, turėtų atlyginimą, socialinę apsaugą, būtų patenkinti gimtinėje. Draudimais nieko nepasieksime“, – sako E. Jovaiša.

Studijos užsienyje grįžtantiems į Lietuvą bus finansuojamos pagal specialią programą, būsimieji studentai galės apsispręsti savanoriškai. Jaunuoliai būtų supažindinami su visomis studijų finansavimo sąlygomis, todėl politikai tiki, jog tokiu atveju iš jų galima reikalauti po studijų praleisti kelerius metus tėvynėje.   

Ką veiks žmogus sugriuvusioje sistemoje?

Lietuvoje medicinos studijos yra vertinamos pakankamai gerai, todėl būsimiesiems gydytojams užtektų pasimokyti Lietuvoje, o į užsienį jie vyktų tik stažuotėms – kaip tai ir daroma pasaulyje. Tačiau podiplominėms medikų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui užsienyje skiriama pernelyg mažai dėmesio ir finansavimo.

„Šis punktas skamba keistai, ne nuo to reikia pradėti. Žinoma, galimybė studijuoti užsienyje būtų puiki. Tačiau svarbiausia, kad konkurso taisyklės būtų sąžiningos ir jame galėtų dalyvauti visi norintieji. Be to, nepakanka apmokėti studijų, kadangi tai tik gretutinis dalykas, nes išvažiavusiam į svečią šalį jaunam žmogui reikia dar ir būstą turėti, valgyti, ne mažiau svarbi – socialinė parama“, – pabrėžia Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Simona Stankevičiūtė.

Būtina drąsiai pripažinti, kad pasaulio universitetai yra ženkliai stipresni negu mūsiškiai. Todėl būtų tik geriau, jei turėtume tokių jaunų žmonių, kurie atvažiuotų dirbti Lietuvos universitetuose ir ligoninėse po studijų svetur. Tačiau didžiausias skaudulys, kalbant apie medicinos sritį, yra tai, kad daugelis Lietuvos medikų ir jaunųjų gydytojų, jau būdami specialistais, neturi lėšų išvykti į stažuotę ar kursus užsienyje.

Jeigu žmogus, studijavęs Oksforde ar Harvarde, sugrįžta inovatyvus, vakarietiškas, paruoštas puikiai dirbti į šitą sugriuvusią sistemą, ką jis čia kokius penkerius metus veiks?

Dažnai konferencijas, į kurias važiuoja gydytojai, apmoka farmacijos įmonės. Tačiau vyksta užsienyje vyksta ir daugybė kitų mokymo kursų – tai vadinamasis tęstinis medicininis mokymasis ir podiplominės studijos. Jaunieji gydytojai mano, kad jos per mažai finansuojamos ir tai nepelnytai pamiršta sritis. „Šiuo metu LSMU skiriama maždaug dešimt tūkstančių eurų suorganizuoti viduje tęstines podiplomines studijas. Tačiau jų poreikis yra milžiniškas... Ligoninėms palikta teisė skirti tam tikrą procentą tokiems kursams nuo savo biudžeto, bet jos tam neturi lėšų“, – mano S.Stankevičiūtė.

Jaunieji gydytojai abejoja Vyriausybės programoje paminėta idėja, nes pirmiausia tam reikalingas aiškiai apibrėžtas konkursas, kuriame dalyvautų vidurinę mokyklą baigę jaunuoliai, susidomėję valstybės pasiūlymu. Studentams šis skatinimas kelia įtarimų dar ir dėl to, jog Lietuvoje jau buvo vienas ministras, norėjęs visus besimokančius priversti atidirbti gimtinėje, nors tai prieštarauja visiems Europos Sąjungos reglamentams.

„Neįsivaizduoju, kaip tokią nuostatą galima įteisinti poįstatyminiu aktu. Taip pat sunku įvertinti, kiek laiko absolventas turėtų praleisti Lietuvoje. Tačiau jeigu žmogus, studijavęs Oksforde ar Harvarde, sugrįžta inovatyvus, vakarietiškas, paruoštas puikiai dirbti į šitą sugriuvusią sistemą, ką jis čia kokius penkerius metus veiks? Greičiausiai nutrauks sutartį, susiras darbą ir grąžins pinigus valstybei už studijas“, – galimą scenarijų numatė S.Stankevičiūtė.

Komentaras

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė:

– Vienas Lietuvos skaudulių yra tai, kad negebame išlaikyti talentų savo šalyje. Valstybė privalo stengtis, jog mūsų gabus jaunimas turėtų puikias sąlygas dirbti, kurti Lietuvai ir Lietuvoje. Viena priemonių šiam tikslui pasiekti – studijų užsienyje finansavimas grįžtantiems į Lietuvą.

Vienas Lietuvos skaudulių yra tai, kad negebame išlaikyti talentų savo šalyje. Valstybė privalo stengtis, jog mūsų gabus jaunimas turėtų puikias sąlygas dirbti, kurti Lietuvai ir Lietuvoje.

Siekiant įgyvendinti šią idėją bus tariamasi dėl atrankos, finansavimo principų. Tai vienas būdų pritraukti mūsų geriausius protus į tėvynę. Natūralu, kad jaunimas nori išvykti studijuoti į prestižiškiausius užsienio universitetus, kartais studijoms susiranda rėmėjų. Tokiu rėmėju galėtų būti ir valstybė.

Tikrai matome prasmę investuoti į jaunus, sumanius žmones. Stengsimės sudaryti jaunimui galimybes susipažinti su geriausiais tarptautiniais pavyzdžiais, praktika, įgyti naujų kompetencijų ir visą šią patirtį pritaikyti Lietuvoje.

Neturėtų būti taip, kad geriausi šalies specialistai ieškotųsi darbo užsienyje negalėdami savęs realizuoti tėvynėje. Tai ypač aktualu viešajame sektoriuje, kur algos yra nedidelės. Todėl reikalinga viešojo sektoriaus struktūrinė reforma, kad specialistai – medikai, pedagogai ir kiti darbuotojai – turėtų geras sąlygas dirbti Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad pirmąjį studijų semestrą nutraukę studijas valstybės finansuojamose vietose besimokantys magistrantai privalėtų valstybei grąžinti pusmečio studijų kainą.

Taip Vyriausybė siekia didinti stojančiųjų į magistrantūros studijas motyvaciją ir atsakomybę renkantis studijas.

Nutarimo projektą pateikusi Švietimo ir mokslo ministerija skaičiavo, kad 2014 metais magistrantų, pirmame studijų semestre atsisakiusių studijų, yra apie 15 proc. visų įstojusiųjų į antrosios pakopos studijas.

Nauja tvarka nebus taikoma asmenims, kurie į aukštąsias tvarkas įstojo iki jos įsigaliojimo.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentai ir toliau nemokės semestro kainos, nutraukę mokslus pirmajame mokslų pusmetyje.

Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.

Gyvybės draudimo specialistai skaičiuoja, kad pagal šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias studijų kainas ir vidutines pajamas, tėvai, norintys laiku sukaupti reikiamą sumą jų studijoms, turėtų pradėti tai daryti nuo pat savo atžalų gimimo – kol vaikas jaunesnis nei 2 metai. Deja, tą padaryti vėluoja net ir didžioji dalis iš anksto savo vaikų studijoms kaupiančių gyventojų.

Europos draudimo bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje duomenimis, iš visų gyvybės draudimo sutarčių, kuriomis gyventojai kaupia studijoms, beveik du trečdaliai vaikų reikiamą sumą turėtų sukaupti jau pradėję studijas.

Dažniausiai tėvai draudžia vaikus, sulaukusius dvejų (17,7 proc.), ketverių (15,7 proc.) ir vienerių metų (14,6 proc.). Dar nesulaukusius nei metų kūdikius šiuo metu yra apdraudę 5 proc. visų pasirašiusių Studijų draudimo sutartis.

„Paskaičiavus dabartines studijų kainas, tam, kad gyventojas sukauptų reikalingus pinigus, vidutiniškai prireikia apie 16 metų, todėl tėvai, kurie taupyti savo atžalų studijoms pradeda dar jų kūdikystėje, elgiasi labai apdairiai. Tačiau didžioji dalis – apie 70 proc. – klientų studijų draudimo sutartis sudarė, kai būsimajam studentui jau buvo suėję 3 ar daugiau metų. Valstybė skatina lėšų kaupimą studijoms, tačiau siekiant maksimaliai išnaudoti šį instrumentą, sutartis vaikams reiktų sudaryti ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Mes visada patariame, kad tėvai pradėtų kaupti iki kol vaikams sueis 8-9 metai. Tokiu būdu studijoms bus sukaupta iki jų pradžios, o ne joms prasidėjus“,– teigė Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.

Pasak jos, studijų kainos Lietuvos gyventojui su vidutinėmis pajamomis yra išties didelės – galima sakyti, kad tai vienas svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl šeimai svarbu turėti sukaupus net ir dalį jaunuolio studijoms būtinos sumos. Tačiau draudikai pataria tai daryti anksčiau ne tik dėl didesnės išmokos, bet ir dėl mokestinių lengvatų, kurios optimaliai išnaudojamos draudžiantis 10 metų ar ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, į valstybės finansuojamas vietas nepakliuvę studentai lėšų mokslams ieško įvairiausias būdais.

„Nemaža dalis studentų studijų mokesčius dengia iš tėvų kišenės, o pragyvenimo išlaidoms lėšų ieškosi patys. Kritiškai vertinant mažas skatinamąsias stipendijas daugumoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, galime drąsiai teigti, jog išsilaikyti vien tik gerai mokantis yra neįmanoma, todėl būtina ieškoti papildomo uždarbio. Tai savo ruožtu atima laiką skirtą studijoms. Kuo daugiau studentas turi pasirinkimo laisvės savo studijose, sudarant tvarkaraštį, tuo didesnė tikimybė išvengti mokslų ir darbo susikirtimo“, - teigė P. Baltokas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai studentai, kurie nenori arba negali prašyti tėvų pagalbos, stabdo studijas ir važiuoja padirbėti į užsienį, kad galėtų pabaigti mokslus ir gauti diplomą. Studijų draudimas yra vienas iš instrumentų, apsaugančių tiek studentus, tiek tėvus būtent nuo tokių aukų ir palengvina studijų metų išaugančią finansinę naštą.
   
Vidutinė sukaupta Studijų draudimo suma termino pabaigoje yra apie 24 tūkst. 542 litai, o vidutinė mėnesio draudimo įmoka siekia 119 litų. Šiuo metu Lietuvoje vidutinė studijų kaina ketveriems metams valstybės nefinansuojamiems studentams yra apie 30 tūkst. litų.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė.

„Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc. internautų komentarų apie aukštąsias mokyklas ir beveik pusė jų – teigiami. Palankiausiai internautai atsiliepia apie Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno technologijos universitetą ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą“, – sakė TNS LT Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Dar viena svarbus aspektas, pagal kurį Lietuvos internautai vertina universitetus – vadovybė ir dėstytojai. Ši tema sudaro 16 proc. interneto vartotojų komentarų apie aukštąsias universitetines mokyklas. Kas dešimtame komentare aptariama universitetams priklausančių bendrabučių būklė bei galimybės patogiai pasiekti mokymo įstaigą visuomeniniu transportu.

Mažiausiai dėmesio skiriama studijų kainai – ją aptarinėjo tik 2 proc. interneto komentuotojų. Mažai diskutuojama ir apie Lietuvos aukštųjų mokyklų suteikiamas galimybes įsidarbinti po studijų – vos 6 proc. internautų svarbu įgytos specialybės paklausa darbo rinkoje. Taip pat lietuviams rečiau rūpi mūsų šalies universitetų reputacijos klausimas – jis aktualus 7 proc. apie juos pasisakančių internautų, rašoma TNS pranešime spaudai.

Į dažniausiai internautų aptariamų universitetų penketuką patenka Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Daugiausiai komentarų sulaukė Vilniaus universitetas, kuriam atiteko – 28 proc. visų paminėjimų apie aukštąsias mokyklas internete, Kauno technologijos universitetas – 16 proc., Mykolo Romerio universitetas – 13 proc.

Tyrimą atliko žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.