Bevirstant kūrinio dalimi
Tarpdisciplininis, performanso menas ar vaizdo kūriniai – šios raiškos formos nebestebina, jaudina vien turinys. Tačiau praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio meno scenoje visa tai buvo nauja, šokiravo, kūrė provokuojančius kontekstus, todėl sovietinio bloko šalyse atmestos ar bent cenzūruotos.
Natalia LL (Natalia Lach-Lachowicz) parodoje "Sum ergo sum" (lot. "Esu, vadinasi, esu") dėmesys sutelkiamas į autorės kūrybinę raidą, temines sąsajas tarp skirtingų žanrų kūrinių (fotografijų, skulptūrų, instaliacijų, vaizdo darbų) ir pačią asmenybę, kuriai menas buvo laisvės paieška, o laisvė – tikslas pats savaime.
Kaune eksponuojami ir patys ankstyviausi (kurti 7-ojo dešimtmečio pradžioje), ir naujausi (sukurti 2016-aisiais) darbai. Tačiau pirmąjį įspūdį įžengus į parodą kuria garsas. Jis tarsi nebylus palydovas: pasitinkantis, sekantis, galiausiai – išlydintis.
Nežinau, ar Natalia LL, ar parodos kuratorius Mateuszas Kozieradzkis to siekė, tačiau būtent dėl garsų vaikščiodama po parodos sales jaučiausi esanti ekspozicijos dalis, kūrinys, kurio žingsnius atliepia spygaujantys trimito garsai ar darniai grojantis orkestras.
Eini nuo vieno kūrinio link kito, vaikštai aplink skulptūras, sustingsti įsmeigusi akis į ekraną, pasilenki, norėdama įdėmiau apžiūrėti piešinius, ar kvėpuoji tiesiai į drobėse matomus menininkės veidus. Kiekvienas žingsnis, žvilgsnis, gestas, kai taisaisi plaukus ar prasisegi palto sagą, prisėdi ar atsitrauki, – visai tai tampa nedideliu etiudu, nes skambant orkestrui ir žiūrint į judančius (ar nejudančius) Natalia LL veidus, negali pro juos abejingai praeiti. Privalai reaguoti, atskleisti savo emocijas, leistis būti provokuojamai.
Kūno materija
Taip įamžinti kasdieniai veiksmai tampa kūrybiniais rezultatais, kuriais menininkė kvestionuoja moters padėtį ir vaidmenį visuomenėje.
O provokuoja parodos lankytoją vaizdo meno performansai. Vienuose vaizdo įrašuose Natalia LL vaizduoja įprastų (dešrelių, bananų ir kt.) maisto produktų vartojimą, erotizuodama patį pasisotinimo procesą. Kituose ji maitina alkanas kates žalia, lyg ką tik sumedžioto gyvulio, mėsa. Trečiuose – užmiega narve. Visuose autorė yra dominantė, neužleidžianti savo galios pozicijos, net ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio, ramiai ilsisi (žiūrovai vis tiek susirenka į ją (pa)žiūrėti).
Taip įamžinti kasdieniai veiksmai tampa kūrybiniais rezultatais, kuriais menininkė kvestionuoja moters padėtį ir vaidmenį visuomenėje.
Didelio formato tapybos darbuose, fotografijose, keramikos kūriniuose, skulptūrose autorė atsitraukia nuo kūno, dėmesį sutelkdama tik į savo veidą: įspraudžia jį į elastaną, deformuoja bruožus, sykiu tarsi įspausdama jį į žvelgiančio žiūrovo žvilgsnį, kad šis įdėmiai į ją įsižiūrėtų, bandydamas atpažinti; formuoja iš molio, apvilkdama veidą nešvaria, šerpetojančia, nudriskusia oda, palieka veido įspaudus porceliane, tarsi norėdama sulaikyti savo amžių, kad jis tebetekėtų į priekį ir jame nebūtų matyti gyvenimo atspindžių.
Veidas menininkei tampa dar viena medžiaga, nuo kurio autorė atsiriboja, nuasmenindama jį ir pasinaudodama jo materialumu, kuriant meno kūrinius ir išreiškiant idėjas. Kūryba įsilieja į gyvenimo eigą, tapdama neatsiejama jo dalimi. Kaip ir teigė menininkė: "(...) laisvė yra įprasminama menu." Natalijos LL laisvė – labai plati, besismelkianti giliai, iki vietos, kurioje atsiranda riba.
Galbūt toji riba ir yra viską keičiantis laikas? Tai išryškėja instaliacijose, kurios parodos aplinkoje primena scenografijas: viengulė lova, drabužių kabykla, stalas, kėdės, laikinas šių daiktų sustatymas ir numanomas veiksmas, truksiantis konkretų laiką, pasibaigus bus užmirštas; juoda medžiaga, išmarginta labai mažų nespalvotų fotografijų atspaudais, kuriuose – meilės scenos. Nuogos ir atviros. Laikinos, kaip gyvenimas, amžinos – kaip meno kūrinys.
Bendradarbiavimo ženklai
Paroda "Sum ergo sum" – galerijos "Meno parkas" draugystės su Torunės šiuolaikinio meno centru "Znaki Czasu" rezultatas.
Jaunas ir ambicingas parodos kuratorius M.Kozieradzkis su legendine menininke dirba jau penkerius metus, o šią kolekciją dėl kūrinių konservavimo ir sunykusių instaliacijų atkūrimo darbų rengė dvejus metus.
"Parodos kuratorius domisi neoavangardu, Europos menu po 1960-ųjų – Natalia LL yra kultinė šio laikotarpio ir šios krypties atstovė", – akcentuoja "Meno parko" kuratorė Airida Rekštytė.
Bendra Kauno galerijos ir meno centro iš Lenkijos veikla prasidėjo nuo kartu įgyvendintų kūrybinių projektų, gyvos abiejų šalių intelektualų, menininkų bei kuratorių, tokių kaip Krzystofas Stanislawskis, Wacławas Kuczma (dabartinis "Znaki Czasu" direktorius), Pavelas Lubovskis, draugystės. Vėliau imta bendradarbiauti ir instituciniu lygiu.
"Meno parko" bendradarbiavimas su "Znaki Czasu" – beje, ne tik organizuojančiame parodas, bet ir kaupiančiame šiuolaikinio meno kolekciją – pažymėtas ir tapytojo Jono Gasiūno personaline paroda, šios vasaros planuose – tapytojo Eimučio Markūno kūrybos pristatymas. Kaune 2016-aisiais buvo atidaryta šio centro įsigytų, pasaulinio lygio XX a. autorių kūrinių paroda "Znaki Czasu", kurioje pristatytas ir Natalijos LL kūrinys.
Priimti retrospektyvinę Natalia LL kūrybą pristatančią parodą "Meno parkas", anot A.Rekštytės, rengėsi metus: tiek truko projekto rašymas, patalpų paieškos, derybos, transportavimo, atsakomybės klausimai.
Jos teigimu, galerijos "Meno parkas" pozicija ir šios autorės pasirinkimas remiasi keliais motyvais. Natalija LL yra reikšminga ne tik lenkų kultūrai, bet ir Europos menui, ji tapo sąsaja tarp aktualių šiuolaikinio meno formų vakaruose ir tuo metu sovietinės Lenkijos valstybės.
Be to, menininkė buvo viena iš performanso pradininkių savo šalyje, kūrusių ir feministinį meną. Ir nors šiandien Natalijos LL kūriniai – istorijos dalis, anot A.Rekštytės, jie nėra praradę savo aktualumo, ypač Lietuvoje.
Kas? Natalia LL paroda "Sum ergo sum".
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? Veikia iki balandžio 22 d.
