Taip buvo pasiektas kompromisas dėl klausimo, tapusio opia valdžios ir visuomenės problema.

Šios naujausios priemonės apima greitesnes prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, išmokų ribojimą ir didesnę finansinę vyriausybės paramą federalinėms žemėms ir vietos bendruomenėms, susiduriančioms su prieglobsčio prašytojų srautu.

Po kelias valandas trukusio naktinio susitikimo O. Scholzas antradienį sakė, kad tai istorinis momentas. Šie kanclerio žodžiai rodo, kokia milžiniška našta vyriausybei tapo ši tema.

Vokietijoje migrantų ir pabėgėlių prieglaudos jau kelis mėnesius pildosi. Anksčiau O. Scholzas, kuris patiria didžiulį opozicijos ir kitų veikėjų spaudimą sustabdyti šią tendenciją, yra sakęs, kad „atvyksta per daug žmonių“.

Remiantis oficialia statistika, šiais metais iki rugsėjo pabaigos naujų prieglobsčio prašymų buvo pateikta maždaug 73 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietija priėmė daugiau kaip 1 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė ėmėsi aktyvių veiksmų, įskaitant teisės aktus dėl paprastesnio prieglobsčio prašytojų, kuriems nepavyko gauti leidimo gyventi, deportavimo, bausmių neteisėtai žmones gabenantiems asmenims sugriežtinimo ir galimybių migrantams kuo greičiau įsidarbinti.

Taip pat įvesti laikini patikrinimai prie Vokietijos sienų su Lenkija, Čekija ir Šveicarija.

Antradienį federalinė ir žemių vyriausybės susitarė pakeisti su prieglobsčio prašytojais susijusių išlaidų finansavimo sistemą. Nuo kitų metų vyriausybė dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo mokės 7,5 tūkst. eurų metines vienkartines išmokas, o ne skirs bendrai apie 3,7 mlrd. eurų per metus.

Šią naujausią reformą O. Scholzas pavadino „perėjimu prie kvėpuojančios sistemos“ ir teigė, kad didėjant žmonių skaičiui pinigų bus daugiau, o mažėjant – mažiau.

Be to, migrantai bent dalį išmokų gaus kaip kreditą mokėjimo kortelėje. Tai reiškia, kad ateityje jie gaus mažiau grynųjų pinigų.

Kai kurių žemių gubernatoriai paragino sukurti naują prieglobsčio procedūrų sistemą už Vokietijos ribų, kad migrantai apskritai nepatektų į šalį, tačiau ši priemonė buvo atmesta.

Vis dėlto federalinė vyriausybė pareiškė, kad patikrins, ar galima taikyti prieglobsčio procedūras už Europos Sąjungos ribų.

Taikant kitas naujas priemones, prieglobsčio procedūros bus vykdomos greičiau. Prieglobsčio prašymai asmenims, atvykstantiems iš šalių, kurių prieglobsčio suteikimo rodiklis yra mažesnis nei 5 proc., turės būti išnagrinėti per tris mėnesius.

Vokietijos sienų su Šveicarija, Čekija, Lenkija ir Austrija kontrolė bus pratęsta, tačiau terminas nenurodytas.

Nuo sausio iki rugsėjo Vokietijoje prieglobsčio paprašė daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, o pernai per tą patį laikotarpį – daugiau kaip 130 tūkstančių.

Daugiausia migrantų atvyksta iš Sirijos, Afganistano ir Turkijos.