Moteris su cerebriniu paralyžiumi kelionę pradėjo antrą valandą nakties, Vilniuje. O apie 11 valandą ryto, rekordininkė Ajana Lolat vis dar žygiavo, nepaisant lietingo oro. Aplink susirinkę ir šalia einantys žmonės rekordo siekusią moterį įvairiai drąsino.
Verkių regioniniame parke mergina žygiavo ratais. Vienas ratas sudaro kiek daugiau nei kilometrą. Prieš paskutinį ratą A. Lolat sustojo pailsėti.
„Esam pavargę, išsekę, prisitrynėm pūslių, lyja, bet manau, kad pavyks. Puikiai leidžiam laiką iš esmės. Jėgų turi užtekt, niekas neparneš manęs iš trasos, reiks pareit“, – juokavo A. Lolat.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pasiekus finišą liejosi geriausios emocijos, o iš viso nueita virš 15 km.
„Džiaugiuosi, kad atėjo žmonių, maniau, kad per tokį orą nebus nė vieno. Džiaugiuosi, jog pavyko“, – sakė A. Lojat.
Šio žygio tikslas – atkreipti dėmesį į neįgaliuosius ir tai, kad jiems reikalingi šunys pagalbininkai. Kol kas tokie gyvūnai mūsų šalyje oficialiai nėra pripažįstami.
„Mes norim šitų šunų Lietuvoj, norim įteisinimo, gauti finansavimą. Norėtume, kad žmonės su negalia tiesiog turėtų visas sąlygas juos įsigyti“, – pasakojo A. Lolat.
„Tų šunų asistentų labai trūksta, o juos paruošti galima tik už savo pinigus. Jeigu pinigų turi, siunti į kitą šalį, galbūt tą šunį paruoš. Kalbėjomės su žmonėmis, kurie tuos šunis turi. Jų vos penki“, – sakė renginio organizatorė Laura Dabulytė.
Šunys asistentai neįgaliesiems padeda išspręsti svarbias problemas: žmonės galėtų lengviau dalyvauti renginiuose, keliauti.
„Mes Lietuvoje neturime reglamentavimo, šunys asistentai nėra įteisinti ir žmonės su negalia patiria sunkumų keliaudami su šunimis viešuoju transportu, negali lėktuvu skristi“, – pasakojo ISM doktorantė Sigita Pranckėnaitė.
Jėgų turi užtekt, niekas neparneš manęs iš trasos, reiks pareit
Viena mama ruošia tokį šunį savo vaikui ir tvirtina, kad toks pagalbininkas – nepamainomas.
„Toks šuo geba atpažinti epilepsijos priepuolius. Lipant laiptais irgi padeda, šuo lipa priekyje ar gale, pagelbėja išjungiant ar įjungiant šviesą, atidaryti duris, pakelti nukritusį daiktą“, – dalijosi vaiko su negalia mama Renata Valčik.
Pagerino rekordą su kaupu
Savo žygiu A. Lolat taip pat siekė pagerinti Gineso rekordą. Rekordo fiksavimui atsiųsti griežti reikalavimai.
Matuoti atstumui organizatoriai pasikvietė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistus. Šie trasą matavo keliamačiu ir kas 100 m. fiksavo kontroliniu kuoliukus, juos matavo centimetrų tikslumu su GPS imtuvais. Žygis fiksuotas, jį stebėjo ir specialūs liudininkai.
„Iš viso Ajana įveikė 15 km 617 m Gerokai viršijom Gineso rekordą. Galiojantis rekordas buvo 10 km“, – įmonės, matavusios atstumą, rinkodaros vadovas Saulius Urbanas.
Šis iššūkis A. Lolat tikrai ne paskutinis, kitais metais moteris žada surengti žygį aplink Lietuvą.
