Kaip skelbia obozrevatel.com, per mesendžerį su mama susirašinėjo Leonidas Ostalcevas, Ukrainos ir Rusijos karo veteranas, tinklo „Veterano Group“ įkūrėjas.

Karinę uniformą vilkintis L. Ostalcevas nusiuntė mamai nuotrauką iš fronto ir sulaukė netikėtos reakcijos: „Kur kepurė?“

Nuo Rusijos agresijos Ukrainą ginantis karys tarsi vaikas atrašė: „Na, maaaaaam“. „Jokių „nu, maaaaaam“! Pirmiausia kepurė, o tada – šalmas“, –  tęsė mama.

Jis nusijuokė, o paskui parašė: „Aš nešu mirtį, mama!“ Tačiau mama, nerimaujanti dėl savo vaiko sveikatos, nesiruošė trauktis: „Nematau jokios priežasties ją (mirtį, aut.past.) nešti be kepurės“.

Šis susirašinėjimas itin sužavėjo internautus. 

„Labai bloga situacija su Astravo sankcijom, nes su procedūrom pavėluota, paramai teikti ceitnotas. Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus! (…)“, – cituojamame susirašinėjime teigia prezidento Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

„Nesiekiame visų sankcijų sektorinių užblokuoti, tik norime trąšas out, AAE (Astravo atominę elektrinę – BNS) in“, – delfi.lt cituojamame susirašinėjime teigia asmuo, pasirašantis vardu Skirmantė. Naujienų portalo teigimu, tikėtina, kad tai yra prezidento Užsienio politikos grupės patarėja Skirmantė Straigienė.

Užtat su trąšomis gausim pirmiausia nuostolius savo verslui, o rusai perims baltarusių įmonę. Pamėginkime apginti LT interesus!

Praėjus kelioms dienoms po šio susirašinėjimo, prezidento patarėjas Darius Kuliešius viešai teigė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda palaikys ES susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nepaisant to, ar jis apims trąšų eksportą, ar ne.

Delfi.lt atsiųstame atsakyme Prezidentūra pabrėžė, jog vidinio darbinio susirašinėjimo nuotrupos neatspindi galutinės bendros, suderintos su Vyriausybe pozicijos.

Užsienio reikalų ministerija portalo informacijos nekomentavo.

Šis susirašinėjimas vyko ES sprendžiant dėl draudimų importuoti naftos produktus ir kalio trąšas iš Baltarusijos. ES galiausiai nusprendė taikyti sankcijas daliai produktų, bet ne jau galiojantiems kontraktams.

Tuo metu Jungtinių Valstijų sankcijos „Belaruskalij“ įsigaliojo praėjusį trečiadienį, tačiau trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“.

Lietuvos Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Dėl šios situacijos, motyvuodami žala Lietuvos reputacijai, atsistatydinimo pareiškimus parašė užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis.

Melagingose žinutėse cituojamas netikras susirašinėjimas: tariamai įsiskolinusi gyventoja raginama sumokėti skolą. Po to ji neva galėsianti užpildyti formas ir gauti visą sukauptą mirusios motinos pensiją. Laiškai siunčiami iš elektroninio pašto dėžutės sodragyventojui.lt@gmail.com ir pasirašinėjami „Pagarbiai Sodra“.

„Sodra“ ragina gyventojus nepasitikėti sukčiais ir pastebėjus įtartiną informaciją ją pasitikrinti.

Svarbu prisiminti, kad bet kuris „Sodros“ į elektroninį paštą atsiųstas pranešimas taip pat atsiduria ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui arba draudėjui. Prie paskyrų jungiamasi saugiu ryšiu, naudojantis elektroninio parašo, elektroninės bankininkystės priemonėmis.

Taip pat „Sodra“ kviečia apie tokius ar panašius bandymus sukčiauti pranešti telefonu 1883 arba el. paštu info@sodra.lt.

Portalo lrytas.lt paskelbtoje medžiagoje aptariama daugybė skirtingų temų, prašoma tarpininkauti, palaikyti ar padėti. „Valstiečiai“ toliau grasina prezidentei tyrimu Seime, o triukšmas dėl prezidentės laiškų be kita ko nukreipia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį nuo Ramūno Karbauskio ir kitų valdančiųjų skandalo.

Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime naru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariu Povilu Urbšiu ir politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka.

– Ramūnas Karbauskis žada Seime inicijuoti tyrimą dėl prezidentės susirašinėjimo su Eligijumi Masiuliu ir galbūt kitais politikais. Žada tikrinti Seimo ir kitų institucijų serverius. Pone Urbšy, kaip vertinate tokius planus?

P. Urbšys: Jis tik svarsto ar tai turėtų būti tyrimas, ar reikėtų pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui užklausti informacijos, ar tai tikri laiškai, ar ne. Kalbėjimas apie tuos serverius, kad galima pažiūrėti, manau, yra kalbėjimas neįsigilinus, nes reikia teismų sprendimų, kad būtų galima paimti šią informaciją. Tuo labiau, kad to ir nereikia daryti, nes kratos metu kompiuteriai buvo paimti ir jų turinys analizuotas. Tokį parlamentinį tyrimą reikėtų atlikti.

– Kodėl?

P. Urbšys: Nes mes visgi kalbame apie politinės korupcijos pobūdžio bylą ir turime požymių, kad pati prezidentė tarsi ėjo į tam tikrą sandėrį – jai reikėjo pasinaudoti ta pačia „MG Baltic“ įtaka Seimo nariams dėl Generalinio prokuroro skyrimo.

Povilas Urbšys

– Laiškuose nematyti, kad ji prašytų „MG Baltic“ įtakos Seimo nariams. Kalbant apie „MG Baltic“ ji konkrečiai prašė palankumo jos siūlomiems kandidatams.

P. Urbšys: Tai vis dėlto yra pagrindas ištirti ir išsiaiškinti, kas tai yra – ar įtaka, ar tik „linkėjimų“ perdavimas. Bet nesinorėtų, kad toks tyrimas būtų savotiška keršto akcija dėl Broniaus Markausko.

– Pone Kubiliau, kaip jūs vertinate iniciatyvą Seime tirti šiuos susirašinėjimus?

A. Kubilius: Aš tai vertinu kaip žingeidumą su politiniu pamušalu, žinoma. Matyt, orientuojantis ir į 2019 m. rinkimus Ramūnas Karbauskis atsistoja priešaky. Jis dabar reikalaus parodyti visus prezidentės laiškus. O aš, pavyzdžiui, norėčiau pamatyti Ramūno Karbauskio laiškus. Man irgi būtų įdomu pasižiūrėti, jeigu jau taip svarstome. Suprantama, kad visiems, pamačius prezidentės susirašinėjimą, tikrą ar tariamą, dabar labai smalsu, įdomu gramatinės klaidos ir t.t.

Bet aš noriu priminti du dalykus. Pirma, yra Konstitucijos straipsnis, kuris saugo privatų susirašinėjimą. Mano nuomone, tai yra privatus susirašinėjimas, nors ir valstybės pareigūnų. Antra, bent jau man labai įdomu, iš kur tie laiškai atsirado? Visi suprantam, kad tai galėjo būti Eligijus Masiulis, kaip šaltinis, galėjo būti teisėsaugos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių, kurie turi priėjimą prie tos medžiagos, gali būti ir tas pats Kremlius, nors mes visada labai nenorim tokių versijų nagrinėti. Kodėl jiems, pavyzdžiui, nesusikurti sau kibernetinio instrumento, neprieiti prie laiškų ir juos rodyti. Aš manau, kad klausimas, kas platina prezidentės laiškus, yra ne mažiau svarbus nei pats laiškų turinys. Manau, kad kai kalbama apie prezidentės laiškus, tas klausimas turėtų būti keliamas ir nacionalinio saugumo lygiu.

– Jeigu E. Masiulis turėjo tuos laiškus, jų paviešinimas naudingas E. Masiuliui, jeigu jis pats apie juos kalba ir pats noriai komentuoja, tai greičiausiai ir yra E. Masiulis. Nors žiniasklaida niekada neatskleidžia savo šaltinių ir turbūt tas šaltinis oficialiai ir liks nežinomu. Grįžtant prie esmės, pone Valatka, ką rodo šie laiškai? Ką jie jums atskleidė?

R. Valatka: Pirmiausiai jie rodo, kad valstybė yra žemiau „plintuso“. Antras dalykas – valstybę žemiau „plintuso“ pastatė prezidentė. Man mažiausiai norėtųsi kalbėti apie E. Masiulį, nes jau dveji metai jis yra mušta korta. Teismas nustatys, kiek jis yra mušta korta ir t.t., bet šiuo atveju prezidentė padarė labai daug viešųjų ryšių klaidų. Tylėjo dvi dienas ir iš esmės elgėsi kaip B. Markauskas. Aiškina taip pat – taip, susirašinėjau, bet negaliu patvirtinti, kad tai mano žodžiai. Bet kuris kalbą studijuojantis specialistas pasakys, ar tai yra prezidentės kalba. Ji galėjo nelaukti tų penkių dienų, o pati paskelbti visus laiškus ir nuimti įtampą. Mes visi žinotume, kad tai, ko gero, ir buvo E. Masiulio gynybinė taktika, daugiau nieko.

Rimvydas Valatka

O kas atsitiko dabar? Prezidentė ir jos gynėjai reagavo taip, tarsi tie laiškai būtų parašyti ne Daukanto aikštėje, o Lubiankoje. Dabar gali įsijungti „fake`as“. Kas dabar trukdo pagal pavyzdį sukurti dar šešiasdešimt laiškų, neva prezidentės E. Masiuliui ir atvirkščiai. Ir pabandyk tada atskirti, kur yra tikri laiškai, o kur sukurti. Ir paskutinis dalykas – ar laiškai E. Masiuliui yra vieninteliai? Jeigu mes paklaustume A. Kubiliaus, tai paaiškėtų, kad ir jam rašė, Algirdas Butkevičius sakė, kad jam rašė. Gediminas Grina turbūt pasakytų, kad ir jam rašė, o dar teisėjai ir t.t. Taip mes turime tonas laiškų. Aš nemanau, bent kol kas, kad prezidentę galima kaltinti Konstitucijos pažeidimu, bet ji negražiai atrodo iš tų laiškų. Ir iš tonos laiškų ji atrodys dar negražiau.

Ji galėjo nelaukti tų penkių dienų, o pati paskelbti visus laiškus ir nuimti įtampą. Mes visi žinotume, kad tai, ko gero, ir buvo E. Masiulio gynybinė taktika, daugiau nieko.

– Andrius Kubilius pradėjo kalbėti apie Kremlių, R. Valatka užsiminė apie Lubianką, turbūt mažiausiai tikėtina, kad tie laiškai yra atėję iš tenai, bet, prisimenant Rolando Pakso žodžius, tas visuotinis užsitapšnojimas Lietuvoje, panašu, kad naudingas būtent toms institucijoms. Kaip jūs manote, pone Urbšy?

P. Urbšys: Bet kokiu atveju, tam pasitapšnojimui mes sukuriame kontekstą. Kad tuo po to galima manipuliuoti – faktas. Kai mes kalbame apie parlamentinio tyrimo reikalingumą ar nereikalingumą, jį kaip tik ir reikia atlikti tam, kad nustatytume iš kur tie laiškai.

– Pone Kubiliau, ar pats prezidentės laiškų tyrimas kažkaip žalingas valstybei? Ar visgi visuomenė, esant tam tikrai situacijai, turi teisę žinoti ir ką prezidentė rašo kitiems politikams?

A. Kubilius: Aš, tiesą sakant, nelabai suprantu priežasties. Nesuprantu, kas tuose laiškuose blogo, išskyrus tai, kad prezidentė rašo laiškus.

– Prezidentė prašo paspausti žurnalistą.

A. Kubilius: Ji kaip tik perduoda labai aiškiai žinią, kad koncernas, kuris, jos manymu, kišasi į prokuroro skyrimą, turi žinoti, kad ji tai mato ir to netoleruoja. Tai kaip tik priešingai – ji nieko nespaudžia, o prašo patraukti savo skalikus, ar kaip ji beįvardino. Jeigu jau sakome, kad reikia tirti prezidentę, tai gal būkime visi tokie atviri ir paskelbkime savo elektroninius laiškus, kas su kuo susirašinėja. Kelkime visai kitą klausimą, ar prezidentė yra ką nors pažeidusi, ar ji neturėjo teisės rūpintis prokuroro skyrimu, ar negali kalbėtis su frakcijų seniūnais ir t.t.

Andrius Kubilius

– Pone Kubiliau, jūs rastumėte stipresnių jums siųstų laiškų iš prezidentės negu dabar paviešinti?

A. Kubilius: Turėčiau tikrintis, bet kiek pamenu tuos susirašinėjimus, jie man niekada nekėlė nuostabos. Normalus bendravimas, normalus jos susirūpinimas – mes jam arba pritarėm, arba ne. Tai yra normali praktika.

– Šis prezidentės laiškų skandalas, akivaizdu, kad nukreipia visuomenės dėmesį nuo ankstesnių dalykų, kurie susiję su valdančiaisiais, vyriausybės nariais ir t.t. Panašu, kad ši istorija taip lengvai nesibaigs vien dėlto, kad tai labai nauja tema ir visiškai kitokia.

R. Valatka: Čia yra daug tokių dalykų. Paprieštaraučiau A. Kubiliui ir sakyčiau apsaugok, Viešpatie, nuo bado, maro, karo ir tokio natūralumo. Kai prezidentė naudojasi parlamentinės partijos lyderiu ir nurodo privatiems verslininkams, kurie turi žiniasklaidos priemonę, kad vienas ar kitas žurnalistas kalbėtų ir rodytų kitaip. Man kyla klausimas, kiek tokių atvejų buvo su kitais žurnalistais, kitomis žiniasklaidos priemonėmis? Į šį klausimą irgi reikia atsakyti. Mes visi prieš porą metų juokavome apie ministro Kęstučio Trečioko „zadanijas“ dėl Druskininkų caro, o kaip čia dabar atrodo? Ar tai ne „zadanijos“? Be abejo, kad ši tema gali uždengti kitas pastarojo meto aktualijas.

– Pone Urbšy, ar tuose laiškuose jūs matote tai, kas iš tikrųjų turėtų būti tiriama kaip unikalus politinis reiškinys, o ne tiesiog politinės oponentės bandymas sumenkinti autoritetą, įvaryti į kampą ir t.t.?

P. Urbšys: Man atrodo, kad reikėtų tirti tai, ką sako A. Kubilius – kad normalu tapo tai, kas yra nenormalu. Jeigu prisimintumėte, pone Kubiliau, kai buvote premjeras, tas pats karas vyko – FNTT vadovui Vitalijui Gailiui prezidentūroje reikėjo aiškintis, kad jis nėra „MG Baltic“ žmogus, nes bendravo su jūsų patarėjais, kurie bendravo su „MG Baltic“ siejamais žurnalistais. Man atrodo, reikia vieną kartą paimti ir išsiaiškinti.

A. Kubilius: Yra politinė sistema. Yra prezidentas, premjeras, Seimo nariai ir t.t. Kiekvienas turi savo nuomonę ir kiekvienas ją gina. Kur čia yra kokie nors nekonstituciniai veikimai? Jeigu mes norime aiškintis, kodėl prezidentė parašė viena ar kita, tai tvarka, galiu tik pakartoti, kad man būtų labai įdomūs Ramūno Karbauskio laiškai.

– Pone Valatka, prognozuoti ką nors yra pats sudėtingiausias dalykas, ypač dabar, kai visi kariauja su visais valdžioje, bet, jūsų nuomone, kuo visa tai baigsis?

R. Valatka: Atsakysiu klausimu į klausimą – kaip jūs manote, kaip po mėnesio atrodys prezidentės metinis pranešimas? Kaip jis būtų atrodęs iki šitų epistolinio žanro rašinių ir kaip jis atrodys dabar? Apie ką prezidentė kalbės? Ar ji galės kalbėti, kad Seime sunyko partijos, kad ten vyksta nesąmonės ir t.t.

– Ir ji kalbėdavo apie stambių verslo grupių įsigalėjimą, bet pati per tarpininkus prašė jų tam tikrų veiksmų.

R. Valatka: Tai yra esminis klausimas, į kurį galbūt greitai gausime atsakymą.

A. Kubilius: Noriu tik pasakyti, kad ji neprašė veiksmų, ji perspėjo, kad tai, ką jie daro, yra nepriimtina.

– „Nusiųskite linkėjimus ir paprašykite sustabdyti savo skaliką“, man atrodo, yra arba prašymas arba nurodymas.

A. Kubilius: Tai yra skirtingi dalykai. Jeigu prezidentė mato, kad kažkas neteisėtai bando daryti įtaką procesui arba neskaidriai tai daro, ji imasi veiksmų. Tai gerai ar blogai?

R. Valatka: Bet žurnalistas turi teisę užduoti tuos klausimus, kokius nori.

A. Kubilius: Na, čia jau atskira tema, kas yra žurnalistas, o kas yra žmogus, bandantis daryti įtaką Seimui.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ ketvirtadienį S. Skvernelis teigė, kad „Lietuvos ryto“ paviešinti laiškai rodo „bandymą sukelti tam tikrą temperatūrą aplink politinės korupcijos bylą“. Jis pabrėžė, jog dėl prezidentės laikosi nuosaikios pozicijos, tačiau jis kritikavo jos pasisakymą apie LNK žurnalistą Tomą Dapkų.

„Aš nuomonės neslepiu, manau, kad tai bandymas įtakoti žiniasklaidą, žurnalistą. Reiktų specialiai pasidomėti, ar po to buvo reakcija, kokie veiksmai sekė, galbūt bylos medžiagoje tie dalykai atsispindi, bet tai nėra priimtina – kad demokratinėje valstybėje ar visuomenėje būtų bandoma tokiu būdu paveikti žurnalistą“, – sakė S. Skvernelis, paklaustas nuomonės dėl D. Grybauskaitės pasisakymo apie T. Dapkų.

Anot paskelbtų ištraukų, D. Grybauskaitė E. Masiuliui rašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

S. Skvernelis pabrėžė nemanantis, kad reikėtų tokiu būdu bandyti spręsti klausimus su žiniasklaida.

„Aš neteisinu elgesio. Sakau, kad taip elgtis nedera, aišku, mes viso konteksto nežinome. Bet kokiu atveju toks poveikis žurnalistui yra nepriimtinas. Jeigu tas padarytas poveikis buvo realus, savininkų galbūt, kaip prielaidą darant, tai tikrai nieko bendro neturi su laisva, nepriklausoma žiniasklaida ir žodžio laisve“, – teigė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Seime ketvirtadienį pranešė, kad žada aiškintis, ar paskelbtas D. Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimas yra autentiškas, o atsakymus tikisi gauti iš Seimo serverių. „Valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad gali būti prašoma ne tik E. Masiulio, bet ir kitų politikų laiškų.

S. Skvernelis tam nepritaria ir sako, kad galimą verslo įtaką politikams, jei yra pagrindo taip manyti, gali tirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o „jeigu yra kitokios aplinkybės su generalinio prokuroro skyrimu“, tai galėtų aiškintis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Bet totaliai paimti ir tikrinti, žiūrėti susirašinėjimus – tikrai nemanau, kad tai yra tas kelias“, – sakė jis.

BNS pateikia svarbiausius žinomus faktus.

Kas kelia daugiausia diskusijų laiškuose ?

„Lietuvos rytas“ skelbia paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo per elektroninį paštą tulpes@lrpk.lt, laikraštyje ir interneto portale skelbiamos ekrano kopijos nuotrauka. Teigiama, kad laiškai rašyti 2014 – 2016 metais.

Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Laiške prieš 2016 metų Seimo rinkimus D. Grybauskaitė rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“. Ji paragino E. Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S. Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“

Prezidentė skandalo įkarštyje dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo paragino E. Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe: „Tokia beatodairiška konfrontacija nukals ir jų reitingus bei didins neskaidrumo prieskonį prieš ateinančius dvejus rinkimus. Naudokitės tuo.“

Kiek patikimas yra laiškų turinys?

Prezidentūra atsisako komentuoti paskelbtas laiškų ištraukas ir jų autentiškumą. „Teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje E. Masiulis yra kaltinamas kyšio paėmimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. Metamos visos priemonės politizuoti bylą ir paveikti jos eigą bei baigtį. Todėl nuo bet kokių komentarų susilaikome, kad jie nebūtų panaudoti kaltinamųjų gynybai“, – BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

E. Masiulis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad paskelbti laiškai turbūt buvo aptikti patikrinus elektronines laikmenas, paimtas per kratą pas jį. Jis patvirtino, kad prezidentės laiškus gavo iš el. pašto adreso „tulpes@lrpk.lt”. E. Masiulis teigė, kad jo ir prezidentės „dalykiniai, asmeniniai santykiai politiniame lauke buvo artimi“.

Kam naudingas ir žalingas laiškų paskelbimas?

„Lietuvos rytas“ neatskleidžia, iš kur gavo susirašinėjimą. Laiškais gali pasinaudoti korupcijos bylos kaltinamieji. Laiškai paskelbti netrukus po to, kai politinės korupcijos byla perduota teismui. Savo kaltę dėl kyšio ėmimo neigiantis E. Masiulis, komentuodamas laiškus, sukritikavo prokuroro Justo Lauciaus darbą. Buvęs politikas interviu nusistebėjo, kad prokuroras, iš pradžių žadėjęs laiškus aptarti per apklausą, vėliau to nepadarė. Jis pranešė, kad prašė įtraukti laiškus į bylos medžiagą, tačiau prokuroras atmetė prašymą.

Laiškų turinys gali būti žalingas D. Grybauskaitei. Seimo valdantieji ėmė svarstyti galimybę atlikti parlamentinį tyrimą dėl generalinio prokuroro kandidatūros derinimo. Andrius Tapinas teigė, kad, jei laiškai autentiški, tai būtų „vienas rimčiausių mūsų valstybės vadovės fiasko“, o jos teiginiai apie T. Dapkų yra „tiesioginis spaudimas žiniasklaidai“.

Pagal projektus, susirašinėjimas juridinio asmens elektroninio pašto adresu būtų prilygintas raštiškam, o savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai.

Šiuo metu deklaruojant gyvenamąją vietą irgi reikia pateikti kontaktinius duomenis, tačiau tiesioginio įpareigojimo nurodyti elektroninį paštą nėra.

„Ką tai duotų? Iš esmės tai sutaupytų begalę valstybės lėšų, sutrumpintų valstybės komunikaciją su gyventojais, taip pat gyventojams, tokiems kaip emigrantai arba žmonės, kurie neturi būsto ir deklaravę savo gyvenamą vietą prie savivaldybės“, – pristatydamas pataisas Seime sakė S. Gentvilas.

Parlamentaras pateikė pavyzdį – Seimui priėmus sprendimus dėl pensijų grąžinimo ir kompensavimo, „Sodra“ apie tai 900 tūkst. šalies pensininkų turėtų informuoti raštu, kai tai padarius elektroniniu būdu būtų sutaupytos pašto išlaidos.

Civilinio kodekso ir gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms šią savaitę pritarta po pateikimo, jas toliau svarstys Seimo komitetai.

Parlamentaras siūlo susirašinėjimą juridinio asmens elektroninio pašto adresu prilyginti raštiškam, savo elektroninio pašto adresą deklaruodami gyvenamąją vietą privalėtų pateikti ir gyventojai. Šiuo metu deklaruojant gyvenamąją vietą irgi reikia pateikti kontaktinius duomenis, tačiau tiesioginio įpareigojimo nurodyti elektroninį paštą nėra.

Pasak S.Gentvilo, popierinių laiškų siuntimą pakeitus elektroniniu būtų užtikrinta, kad institucijų raštai pasiektų adresatą, nes šiuo metu deklaruota ir reali gyvenamoji vieta neretai skiriasi. Parlamentaras pateikė ir savo pavyzdį – gyvendamas Seimo viešbutyje negali jame deklaruoti gyvenamosios vietos.

„Ką paprasčiau turėti šiandien Lietuvoje – elektroninį paštą ar realaus būsto adresą? Gyventojams neužtikrinta teisė į būstą, bet tikrai užtikrinta teisė į nemokamą elektroninį paštą, prieiga garantuojama bibliotekose. Šiandien tūkstančiai gyventojų neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kur jie realiai gyvena“, – BNS sakė S.Gentvilas.

„Aš dabar didžiausią dalį gyvenu Seimo viešbutyje, gyvenu su vaikais, kurie turi eiti į darželį, bet Registrų centras neregistruoja manęs prie pastato, kuris yra negyvenamosios patalpos. Net Seimo narys susiduria su tokia problema, o ką kalbėti apie studentus, jaunas šeimas. Vilniaus savivaldybėje 15 tūkst. gyventojų yra registruoti prie savivaldybės pastato, ir akivaizdu, kad lengviau komunikaciją su institucijomis vykdyti per elektroninį paštą“, – kalbėjo Seimo narys.

Kalbėdamas apie institucijų komunikaciją su juridiniais asmenimis parlamentaras teigė, kad šiuo metu veltui švaistomi ištekliai bandant surasti įmones pagal registracijos adresus.

„Aš siūlau,kad elektroniniu būdu pristatytas laiškas būtų traktuojamas kaip įteiktas. Vieno iš teritorinių „Sodros“ padalinių vedėjas man sako, mes įmonių niekaip nesugebame rasti, po garažus ieškome, vaikščioja žmonės, siuntų tarnybos. Iš praktinės pusės milžiniška problematika rasti adresatą“, – tvirtino S.Gentvilas.

Civilinį kodeksą jis siūlo papildyti, kad „visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pašto adresu“. Šiuo metu susirašinėjimas tinkamu pripažįstamas tik juridinio asmens buveinės adresu.

Klausiamas, ar įpareigojimas gyventojams nurodyti savo elektroninio pašto adresą nesukeltų sunkumų vyresnio amžiaus žmonėms, parlamentaras teigė, kad susirašinėjimas raštu išliktų ir tokiu atveju institucijos adresatą galėtų pasiekti paprastu paštu.

„Kalbant apie vyresnio amžiaus asmenis, valstybės tarnybos, kurios turi realų adresą, gali pristatyti jam ir fiziniu adresu, bet turi galioti ir kita alternatyva, jei fizinis adresas neegzistuoja, tada elektroniniu adresu“, – sakė Seimo narys.

Seimo narys sako, kad jo siūlomos pataisos taip pat taupytų ir institucijų, ir asmenų lėšas, kurios tenka pašto ar kurjerių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui.

„Valstybinės institucijos, turėdamos teisinį pagrindą dokumentus teikti elektroninio pašto adresu, galėtų pagerinti viešąjį administravimą, o didžiąją popierinę korespondencijos dalį perkelti į elektroninę terpę“, – pataisų aiškinamajame rašte teigia iniciatorius.