Partijos lyderio teigimu, „valstiečiai“ nedalyvaus jokiuose premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamuose posėdžiuose dėl finansavimo didinimo.

„Arba I. Šimonytė turi įrodyti, kad A. Anušauskas sakė netiesą, arba trauktis pati su visa Vyriausybe“, – šeštadienį išplatintame pranešime pareiškė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Negalime užsimerkti prieš faktą, kad galimai grobstomos lėšos iš krašto apsaugos, kai tuo pat metu visuomenė gąsdinama karu, apie ką šiandien užsiminė A. Anušauskas“, – sako R. Karbauskis.

Negalime užsimerkti prieš faktą, kad galimai grobstomos lėšos iš krašto apsaugos, kai tuo pat metu visuomenė gąsdinama karu, apie ką šiandien užsiminė A. Anušauskas.

Sprendimą stabdyti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos LVŽS valdyba priėmė šeštadienį, kai po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), taip pat iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą. 

STT teigimu, iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. Gauta  informacija vertinama. 

Premjerė kviečia politikus ir socialinius partnerius tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Ministrės pirmininkės kvietimas adresuotas Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra.

Pasak I. Skarelytės, didžioji dauguma kviestų asmenų patvirtino dalyvausiantys suderintu laiku.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, „kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes“.

I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Prašo papildomų lėšų bepiločiams orlaiviams

NSGK kreipėsi į premjerę I. Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.

„Komiteto nuomone, Jūsų inicijuojamoje diskusijoje dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo nustatant ilgalaikį gynybos finansavimo modelį, turėtų būti deramai atsižvelgta į būtinybę iš esmės sustiprinti bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje, šiems nustatant atitinkamą finansavimą“, – rašoma NSGK rašte I. Šimonytei.

NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas akcentuoja, kad labai svarbu sutarti, į kurią konkrečiai sritį papildomas finansavimas būtų nukreiptas. Jis atkreipia dėmesį, kad, NSGK nuomone, tai turėtų būti skirta droninių pajėgumų plėtrai Lietuvoje.

„Girdime įvairių frakcijų ir partijų vadovų mintis, idėjas, kad norisi labai tiksliai žinoti, kam būtų papildomas gynybos finansavimas skiriamas, ką konkrečiai mes galime išplėtoti. Tai, aš manau, kad tas mūsų komiteto siūlymas svarstyti droninių pajėgumų plėtotę, yra atsakymas į šitą klausimą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas taip pat akcentuoja, kad bepiločių orlaivių svarbą ypač išryškino karo Ukrainoje pamokos.

„Mes matome naują technologinę bangą kare prieš Ukrainą. Bepiločiai orlaiviai jau tampa integralia kariavimo dalimi. Norint atlaikyti konkurenciją šitoje srityje reikia plėtoti savo pajėgumą“, – pabrėžė jis.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

„Rinkimai dar ne taip jau ir greitai, tik kitą rudenį. Iki jų dar tikrai yra laiko pasižiūrėti kaip šita valdžia juda su šitais (krašto apsaugos – BNS) projektais. Aš tai esu už tai, kad būtų pasirašytas atnaujintas nacionalinis susitarimas, bet tam reikalinga turbūt visų partijų valia, vadovybė galėtų susirinkti ir aš naujais metais turbūt to ir palinkėčiau tartis tarpusavy“, – Žinių radijui trečiadienį sakė P. Saudargas.

Pasak jo, atnaujintame susitarime turėtų būti įvardinti su gynybos finansavimu, šauktinių reformos įgyvendinimu bei vokiečių brigados priėmimu susiję tikslai, taip pat aiškiai įvardyta Rusijos grėsmė ilgiau užsitęsus jos sukeltam karui Ukrainoje.

„Jeigu visuomenės lūkestis yra, kad turime atliepti grėsmes, o man atrodo, kad yra visuomenėje tikrai yra baimės dėl galimų grėsmių ir į jas reikia reaguoti (...). Man atrodo prie stalo galėtų susėsti visos partijos ir sakyti: taip, mums visiems vienodai rūpi, mes remiame šituos projektus ir jei ateisime į valdžią su jais judėsime į priekį“, – teigė P. Saudargas.

Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą, tačiau šį rudenį dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdomos Viešojo saugumo tarnybos reformos iš jo pasitraukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Dalis politikų sako, kad susitarimą reikia peržiūrėti ir atnaujinti.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie galimybę į krašto gynybos ir saugumo susitarimą pasiūlyti įtraukti atskirąsias partijų deklaracijas. Politiko teigimu, toks sprendimas padėtų suvaldyti skirtingus partijų lūkesčius, dėl kurių bendro sutarimo nebuvo pasiekta. L. Kasčiūnas pripažįsta, kad ir patys konservatoriai galimai norėtų prie susitarimo projekto pridėti savo deklaraciją, kurioje atsispindėtų partijos pozicija dėl visuotinio šaukimo į karinę tarnybą.  

„Ši savaitė yra ta, kai dėl susitarimo turime gauti atsakymus iš partijų, nes yra procedūriniai dalykai, jos jau turėjo priimti sprendimus. Aš kai kuriuos sprendimus jau žinau, jie yra pozityvūs“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios partijos dar turi kosmetinių pasiūlymų į susitarimo projektą, kurie bus aptarti tikslinamojo posėdžio metu.

Pasak L. Kasčiūno, yra svarstoma į susitarimo projektą įtraukti ir atskiras partijų deklaracijas – aspektus, dėl kurių darbo grupėje nepavyko rasti bendro sutarimo. NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad tokia galimybe jau pasinaudojo socialdemokratai, kai buvo pasirašomas partijų susitarimas dėl švietimo.

„Idėja dėl deklaracijų įrašymo į susitarimą dar niekur per daug neaptarta, bet, manau, tai būtų galimybė valdyti tam tikras įtampas. Man atrodo, kad ir „valstiečiams“ ji būtų tikusi. Ne save įsprausti į kampą, ne save izoliuoti, ne likti vieniems, o, pavyzdžiui, pasirašyti ir šalia įrašyti deklaraciją“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Ne save įsprausti į kampą, ne save izoliuoti, ne likti vieniems, o, pavyzdžiui, pasirašyti ir šalia įrašyti deklaraciją.

Politikas pripažįsta, kad ir patys konservatoriai galimai apsvarstys į susitarimą dėl saugumo ir gynybos įtraukti partijai ypač svarbų visuotinio šaukimo į kariuomenę klausimą, dėl kurio bendro sutarimo tarp partijų nepavyko pasiekti.

„Dėl visuotinio šaukimo yra partijoje diskusija, kad tai yra labai svarbu ir aš pats sutinku su tuo. Suprantu, kad tai yra susitarimo reikalai ir ne viskas taip paprasta, bet aš neatmesčiau tokios galimybės, kad gali kilti tokių idėjų dėl asmeninės partinės deklaracijos. Kad mums tai svarbu ir mes, kaip partija, to sieksime, suprasdami, kad partijų susitarime to nėra“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Siūlau tai traktuoti kaip nesutarimų arba skirtingų lūkesčių valdymo mechanizmą. Jeigu partijai kažko trūksta, ji pasirašo susitarimą, bet padaro partinę deklaraciją, kuri rodo jos viziją, kryptį, prioritetus“, – pridūrė politikas.

Konservatorių pasiūlyta visuotinio šaukimo į karinę tarnybą idėja opozicijos buvo įvertinta gan skeptiškai. Privalomam visuotiniam šaukimui nepritariantys socialdemokratai akcentavo, kad neįmanoma iš karto turėti modernios ir gausios kariuomenės. Anot jų, visų pirma papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos profesionalios karo tarnybos aprūpinimui ir modernizavimui, tik po to, pasak jo, būtų galima svarstyti privalomo visuotinio šaukimo galimybę

Susitarimo prasmė be „valstiečių“ parašo nesumažės

L. Kasčiūnas taip pat tikina pernelyg nesureikšminąs „valstiečių“ sprendimo nepasirašyti susitarimo. Politikas mano, kad susitarimo prasmė jo nepasirašius „valstiečiams“ nesumažės.

„Susitarimas bus toks, koks bus. Ar kaip nors suprastėjo susitarimas 2018 metų, kai „socdemai“ nepasirašė? Aš manau, kad tik „socdemai“ turėjo atsakinėti į klausimą, kodėl jie neprisidėjo prie 2 proc., dabar keisti poziciją. Tai čia yra daugiau jų problema“, – teigė parlamentaras.

„Tai savęs marginalizaciją, siejimas klausimų, kurie tarpusavyje nesisieja. Aš pats daug kam Laisvės partijai nepritariu, bet aš noriu su visomis ideologinėmis politinėmis jėgomis turėti galimybę pasikalbėti, sutarti dėl mūsų valstybės nepriklausomybės, saugumo, gynybos. Be šio pamato nebus jokių ideologinių diskusijų, nes nebus valstybės, nebus erdvės, kurioje mes galime plėtoti tas diskusijas, nebus mūsų demokratijos“, – taip pat pažymėjo jis.

L. Kasčiūno teigimu, susitarimas dėl saugumo bus pasirašytas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

ELTA primena, kad Naisiuose penktadienį susirinkusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba įgaliojo partijos pirmininką Ramūną Karbauskį pasirašyti susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos tik su sąlyga, jei valdantieji iš Seimo darbotvarkės išbrauks Lietuvos visuomenę skaldančius projektus, o vietoj jų teiks visuomenę telkiančius ir atitinkančius didžiosios dalies visuomenės lūkesčius.

Tačiau valdantieji keisti savo darbotvarkės ir išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo bei įstatymo projekto dėl vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui neketina.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma dokumente įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

„Privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo įgyvendinimui privalu skirti papildomą finansavimą, jis negali būti vykdomas profesinės kariuomenės modernizacijos sąskaita“, – teigiama dokumento projekte.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors neįsipareigojama siekti visuotinio šaukimo į karo tarnybą, dedamas akcentas didinti šauktinių skaičių.

„Dabar jau atėjo Vyriausybės siūlymas dėl ribinių (kariuomenės – BNS) skaičių kitiems metams, viršutinė riba yra 4400 šauktinių, o jeigu pradėtume šaukti po mokyklos, Krašto apsaugos ministerijos studija rodo, kad pašauktume 6100. Per penkerius–septynerius metus, kai investuosime į infrastruktūrą, kai parengsime karininkus, kurie dirbs su šauktiniais, mes de facto pasieksime visuotinio šaukimo efektą“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Konservatorių atstovas vis dėlto apgailestavo, kad visuotinio šaukimo sąvokos dokumente nebus.

„Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus. Mes įsipareigojome, kad nuo 2024 metų eisime į rinkimus su labai aiškia programa siekti visuotinio privalomo šaukimo“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Gaila, kad nepavyko susitarti dėl visuotinio privalomo šaukimo. Mūsų politinė partija tvirtai to siekė, bet mes pasirinkome susitarimą kaip vertybę, susitarimą, kuris yra strateginis ir labai svarbus.

Partijų atstovai nesutarė ir dėl konkretaus procento, kuris turėtų būti skiriamas krašto apsaugai finansuoti.

Pagal projektą, susitarime būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokie asignavimai bus siekiami išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu būdu įtvirtinamas mažiausias galimas finansavimo dydis ir paliekama galimybė spręsti dėl lėšų skyrimo pagal poreikį.

„Paliekamos laisvos rankos. Jeigu, pavyzdžiui, kada nors darysime didesnį pirkinį, gal reikės skirti daugiau nei 3 BVP. Kam uždėti sau apynasrį? O gal reikės mažiau? Finansavimą modeliuosime pagal krašto apsaugos sistemos poreikius“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė susitarime fiksuoti 3 proc. BVP krašto apsaugai.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Anksčiau politikai jau yra numatę susitarime įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Numatyta, kad šis susitarimas galios iki 2030 metų.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karinę invaziją į Ukrainą.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą.

„Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais. Nusiteikę dalykiškai, koordinuotai ieškoti bendro nacionalinio sutarimo“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, naujajame dokumente turėtų būti numatyta, kuria linkme turi judėti nacionalinės gynybos modelis.

Komiteto vadovo teigimu, susitarimas turėtų aptarti visuotinės gynybos principą.

„Kokią matome jo praktinę išraišką, taip pat – dėl visuotinio šaukimo, dėl Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų dydžio, dėl Šaulių sąjungos ateities, kokią matome atgrasymo architektūrą“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Turėsime į susitarimą sudėti pagrindines kryptis“, – tvirtino jis.

Pasak NSGK vadovo, vienas iš naujo susitarimo klausimų – gynybos finansavimo dydis. L. Kasčiūnas svarstė, kad gali būti keliamas tikslas krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų.

Turėsime į susitarimą sudėti pagrindines kryptis.

„2,5 proc. BVP pasiekėme 2022 metais, kai planavome pasiekti 2030 metais pagal partijų susitarimą. Čia – grindys, eisime į 3 proc., tik klausimas kada ir kaip“, – sakė NSGK vadovas.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

L. Kasčiūno teigimu, naujas susitarimas galėtų būti skirtas ketveriems–penkeriems metams.

Parlamentinės partijos pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos.

Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.

Dokumente numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Jį pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.

Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad pasirašytas dokumentas „stiprins mūsų valstybę“ ir „demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali atrasti sutarimą“.

„Jis (dokumentas – BNS) tobulas niekada nebus, bet jis yra maksimaliai artimas tam, ko mes maksimaliai trokštame“, – ceremonijoje teigė premjeras.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad, esant poreikiui, gynybos finansavimas augs sparčiau, nei numatyta dokumente.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad numatomas gynybos finansavimo augimas yra realistinis.

„2 proc. BVP leido šiek tiek kariuomenei atsigauti, (...) 2,5 proc. finansavimas būtų realus atgrasymo ir gynybos pajėgumų vystymas“, – kalbėjo jis.

Nauji punktai

Kai kurios partijos nėra iki galo patenkintos pasirašytu susitarimu, tačiau sako, kad tai yra reikalingas kompromisas.

Pavyzdžiui, konservatoriai teigė, jog dokumente nėra numatytas pakankamas gynybos finansavimo augimas.

„Mes manome iš esmės, kad tai yra geras žingsnis, ypatingai kai tarp pasirašiusiųjų yra partijų, kurios anksčiau išvis nebuvo išreiškusios savo aiškios pozicijos dėl gynybos“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

„Tačiau mes šalia to paskelbėme ir savo atskirąją nuomonę, kad jeigu nuo 2020 metų Vyriausybė būtų formuojama kartu su Tėvynės sąjunga, tai gynybos finansavimas būtų ambicingesnis, ir mes tuos siekius, kurie numatyti susitarime, siektume pasiekti iki 2025 metų“, – pridūrė jis.

Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašė apskritai, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvavo ceremonijoje, tačiau dokumento sako nepasirašysiantis iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.

Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.

G. Landsbergis teigė, jog pastaroji strategija į susitarimą įtraukta konservatorių iniciatyva.

„Hibridinės grėsmės, grėsmės demokratijai, netikros naujienos, rinkimų problemos, kurias sukelia mūsų agresyvūs kaimynai į Rytus. Siekiant jas atremti, reikia turėti bendrą matymą, kaip mes tai atremsime, turime skirti adekvačius pinigus, turėti strategiją, kaip tai padaryti“, – kalbėjo politikas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino besitikintis, kad Tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki 2020 metų.

V. Tomaševskis džiaugėsi, jog partijų susitarime numatyti būdai efektyviai leisti krašto apsaugos sistemai skiriamus pinigus.

„Procentas nėra svarbiausia, kadangi tai yra tik skaičius, tik aritmetika. Svarbiausia, kaip mes šituos pinigus panaudosime“, – sakė europarlamentaras.

Priešinsis „neatsakingoms spekuliacijoms“

Susitarime taip pat numatyta „vieningai siekti nuolatinio ir svaraus JAV ir NATO karinio buvimo regione“.

Partijos taip pat įsipareigojo rasti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių Karinėms oro pajėgoms pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos.

Dokumente numatyta bendromis pastangomis priešintis „neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis“.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padės užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Ankstesnis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos buvo pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos.

Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

LSDP – už pensijų didinimą

Visuomenės sukurta ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. LSDP atstovai įsitikinę, kad valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės.

„Parlamentinės partijos šiandien pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai, tačiau juk vis dar turime galiojantį susitarimą nuo 2014 m., kurį pasirašė LSDP. Jis yra aktualus, nepasenęs ir galios iki 2020 m.“, - Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Į ką mes atsisuksime grėsmės akivaizdoje? Į išvažiavusius? Ir tokiame fone mes su niekuo nesitarę didiname išlaidas gynybai. O kas mokės pensiją senstančioje visuomenėje.

Socialdemokratas pasiūlė pažiūrėti į estus, kurie, anot politiko, išlaidų gynybai didinti daugiau 2 proc. neketina. Tuo tarpu Lietuvos politikai, užuot kovoję su emigracija ir ją sąlygojančiomis socialinėmis problemomis, nori išlaidauti. „Mes norime, kad mūsų piliečiai turėtų valios priešintis, pasitikėtų savo valstybe ir jos teikiamomis paslaugomis“, - sakė G. Paluckas.

Tuo tarpu Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas priminė, kad agresiją prieš kaimynines šalis vykdžiusi Rusija pasinaudodavo būtent socialine įtampa.

„Rusija dažnai pasinaudodavo vidinėmis įtampomis, kurios ateina iš prastos socialinės padėties.

Greta karinių grėsmių yra ir kitos, todėl jei norime būti tikrai atsparūs, kad niekas neperžengtų mūsų sienų, turime pasinaudoti ekonominiu augimu ir dalintis jo vaisiais su gyventojais. Žinoma, svarbu parodyti nusiteikimą skirti 2 proc. gynybai. Tačiau lygiai taip svarbu kreipti dėmesį bazinėms, vidinio atsparumo problemoms“, - G. Palucko nuomonę patvirtino J. Olekas.

J. Olekas atkartojo ir partijos vadovo nuomonę dėl profesionalios kariuomenės, teigdamas, kad Lietuvai reikalinga turėti modernią, greitai reaguojančią kariuomenę ir valingų piliečių. Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė piktinosi, kad lėšos gynybai skiriamos nevertinant ateities iššūkių.

„Įdomu, o koks procentas bus skiriamas švietimui, socialinei apsaugai? Tokių skaičių niekas neskaičiuoja, viskas palikta savaiminei eigai. Gynybos susitarimai paremti politikų gerais norais, o ne skaičiavimais“, - sakė R. Budbergytė.

Politikė aiškino, kad kažkam reikės siūti kariams rūbus ir gaminti maistą, tuo tarpu dėl emigracijos tokių žmonių lieka vis mažiau. „Į ką mes atsisuksime grėsmės akivaizdoje? Į išvažiavusius? Ir tokiame fone mes su niekuo nesitarę didiname išlaidas gynybai. O kas mokės pensiją senstančioje visuomenėje“, - svarstė R. Budbergytė.

ELTA primena, kad visos parlamentinės frakcijos, išskyrus LSDP, pirmadienį Vyriausybėje pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo. Politinės jėgos įsipareigojo iki 2030 m. krašto apsaugai išleisti ne mažiau 2,5 proc. nuo BVP, o 2022 m. įvertinti valstybės finansines išgales į kariuomenę šaukti visus vaikinus.

Opoziciniai socialdemokratai susitarimo nepasirašys, nes jame numatytas gynybos finansavimo augimas ir artėjantis sprendimas dėl visuotinio šaukimo.

„Kalbant apie gynybos politiką, partijos jau lyg tai įsipareigojo. Pirmadienį bus pasirašytas partijų susitarimas“, – žurnalistams po Seimo valdybos susitikimo su prezidente ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.

Be kitų dalykų, partijų susitarimo projekte numatyta iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Dokumente taip pat numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.

Socdemai nepritaria abiems šiems punktams, todėl susitarimo pirmadienį nepasirašys, BNS ketvirtadienį sakė partijos lyderis Gintautas Paluckas.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

„Mes tikrai pasiruošę perimti Vyriausybėje, esant reikalui, moderatoriaus ar koordinatoriaus vaidmenį, kviesti politines partijas, jų atstovus, dirbančius saugumo srityje, ir pasirengti tam tikroms principinėms gairėms, ar mes galime vienodai matyti kai kuriuos principinius dalykus“, – ketvirtadienį susitikęs su konservatorių frakcija sakė S. Skvernelis.

Kartu premjeras pažymi, kad nereikia skubėti pasirašyti susitarimo dėl gynybos, kol neapsispręsta visuotinio šaukimo klausimu, nes nuo pasirinkto kariuomenės modelio priklausys ir numatomi finansiniai įsipareigojimai.

Trečiadienį premjeras su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija aptarė partijoms pasirašyti siūlomą susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Projekte siūloma įrašyti, kad šiemet krašto apsaugos finansavimui skyrus 2 proc. BVP politikai siektų „kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“. Konservatoriai siūlo iki 2020 metų gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)

Pasak premjero, kalbėti apie konkrečius skaičius racionalu būtų apsisprendus dėl Lietuvos kariuomenės ateities modelio – ar bus įvestas visuotinis šaukimas, ar liekama prie dabartinio mišrios kariuomenės modelio, jį tobulinant.

„Reikia išsiaiškinti, ar turime konceptualų sutarimą dėl pačio krašto apsaugos sistemos modelio – tai modelis dėl visuotinio šaukimo, kas būtų, jei mes priimtume tokį politinį sprendimą, pereiti prie visuotinio šaukimo. Yra skaičiai, kiek tai kainuotų, kokios stiprybės ir silpnybės šito modelio, ir, jei mes matom, kad yra svarstytina strategiškai kryptis  prie visuotinio šaukimo, (sutarti – BNS), ar liekame prie modelio, koks dabar yra, ar modelį , kuris dabar yra, tobuliname atsižvelgdami į demografines perspektyvas. Tada turėtume pasitvirtinti strategiją“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Mes Vyriausybėje pasiruošę, jei priimtina, kviestis partijų atstovus ir susidėlioti principinius dalykus, tada būtų galima dirbti prie išsamaus, konkretaus strateginio dokumento, kurį pasirašytume. Aš palaikau idėją, kad galbūt nereikia šiandien pasirašinėti dokumentų, kurie nėra tvarūs arba yra proginiai, bet kalbėti apie ilgalaikę strategiją ir ją įtvirtinti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis po susitikimo žurnalistams sakė, kad jam priimtina premjero pozicija.

„Mes sutinkame su premjeru, matome taip pat, jis paskiria politinį žmogų vadovauti tai grupei, sutelkti partijas. Premjeras perima į savo rankas, tai atsakingas požiūris, ir mes rimtai žiūrėsime į tą partijų susitarimą“, – sakė G. Landsbergis.

Šiemetiniame biudžete krašto apsaugai skirta 2,06 proc. BVP, tai yra 149,2 mln. eurų daugiau nei pernai, iš viso 873 mln. eurų. Premjeras S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad Lietuvai šiemet su krašto apsaugos biudžetu pirmąkart pasiekus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kariuomenės finansavimas ir toliau didės tolygiai.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų, trim šimtais daugiau jaunuolių nei pernai.

Krašto apsaugos ministerija šiemet pristatė analizę dėl visuotinio šaukimo: visuotiniam vaikinų šaukimui į kariuomenę įvesti iš viso reikėtų apie 400 mln. eurų, o norint šaukti ir merginas reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų. Šių pinigų reikėtų naujoms kareivinėms pastatyti, užtikrinti šauktinių aprūpinimą ir parengti papildomus instruktorius jiems apmokyti.

Ministerija skaičiuoja, kad visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių.