„AID su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu buvo įrengti net ir atokesnėse vietose – šalies rajonų įstaigose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Visas šias vietas galima rasti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“).

Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis.

AID yra sumontuoti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose. Taip plačiai valstybinėse įstaigose AID įrengti pirmą kartą. Daugelis Europos šalių – Olandija, Vokietija, Šveicarija ir kitos – viešose vietose įrengtus ir prieinamus AID jau turi daugiau nei dvidešimt metų“, – teigia projekto vadovė Vanda Markauskienė.

Nebūtina turėti medicininį išsilavinimą

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse buvo apmokyti beveik 7 tūkst. gyventojų. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą. Tiesa, kaip pabrėžia gydytojai, naudotis AID gali kiekvienas nelaimės vietoje šalia nukentėjusiojo atsidūręs žmogus, tam nereikia specialaus išsilavinimo ar būtinų kursų – garsines instrukcijas, ką reikėtų daryti, skelbia AID sumontuota įranga.

„Automatiniai išoriniai defibriliatoriai viduje turi ne tik defibriliuojančio elektros impulso įrangą, bet ir įmontuotą širdies kardiogramos matuoklį, kuris įvertina širdies veiklą. Garsinės instrukcijos pasako, ką reikia daryti, todėl tokią pirmąją pagalbą suteikti gali bet kuris, net ir medicininio išsilavinimo neturintis pilietis. Žinoma, žmogus drąsiau jaučiasi, kai yra su tuo susipažinęs. Europos Sąjungoje, o dabar jau ir Lietuvoje, siekiama, kad automatiniai išoriniai defibriliatoriai būtų įrengiami tankiau, t. y. kad žmonės įvykus nelaimei, kol dar važiuoja greitoji pagalba, kuo greičiau pradėtų atlikti dirbtinį gaivinimą“, – teigia prof. P. Šerpytis.

Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis pradinio gaivinimo. Svarbu nestovėti vietoje ir nepanikuoti nieko nedarant, o kviesti pagalbą ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.

„Jau turime daug pavyzdžių, kai gaivinimą savo vyrui pradėjo žmona ar draugai, ar giminaičiai, ar tiesiog šalia gatvėje tuo metu atsidūrę praeiviai – ir taip buvo išgelbėtos gyvybės. Mes, gydytojai, sakome, kad tokiais atvejais net būna, kad žmogus išeina iš ligoninės be neurologinio deficito – be pažeistų smegenų bei liekamųjų reiškinių – ir gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Galime pasidžiaugti, kad einame tuo pačiu keliu kaip ir kitos ES šalys, diegiame naujas technologijas, mokome pirmosios pagalbos sustojus širdžiai ir kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais“, – sako profesorius.

Defibriliatorių žemėlapis

Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete paskelbtu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.