Tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė BNS sakė, kad jau įvyko rinkos konsultacija norint įvertinti galimas išlaidas bokšto statyboms, kurias planuojama baigti iki šių metų pabaigos.

„Įvyko rinkos konsultacija norint pasižiūrėti kainų rėžį. Mus, aišku, apriboja projektai iš Europos Sąjungos, bet terminas yra šių metų pabaiga, kol kas vertinama galimybė, ar techniškai realiai pabaigti tokį projektą“, – sakė A. Jasinavičiūtė.

Anot jos, tai tas pats projektas, kurio nepavyko užbaigti pagal 2021 metų pradžioje pasirašytą sutartį su statybų bendrove „Kavesta“. Ši buvo įsipareigojusi 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą „Burė“ Uostadvario kaime Šilutės rajone už 780 tūkst. eurų pastatyti iki praėjusių metų vasaros.

Jie nepadarė nieko.

„Bokšto statymo darbai nebuvo pradėti“, – teigė A. Jasinavičiūtė.

VSTT viešųjų pirkimų ir projektų skyriaus vedėja Miglė Bartašė sako, kad statybų sutartis su bendrove nutraukta pernai kovo pabaigoje, nes „Kavesta“ atsisakė pradėti darbus supratus, kad statybinių medžiagų atvežimas į statybvietę galimas tik vandens transportu.

„Jie nepadarė nieko. Jie nurodė, kad tikėjosi kitaip atsivežti medžiagas – ten sudėtinga teritorija dėl rezervato apribojimų, sausuma į bokštą galima patekti tik taku, skirtu pėstiesiems ir dviratininkams, ne sunkiajam transportui pritaikytas, todėl statybines medžiagas jie turėjo atsigabenti baržomis, vandens keliu. Kai jie tai suprato, nusprendė, kad nenori tos sutarties. Bent jau jie taip deklaruoja“, – BNS sakė M. Bartašė.

Anot jos, sutarties nutraukimas su „Kavesta“ užtruko ne vieną mėnesį, naujo rangovo paieškomis tarnyba pradėjo domėtis jau 2021 metų rudenį.

„Labai ilgai truko tas nutraukimo procesas, buvo daug aiškinimosi, bet kad su šiuo tiekėju negalėsime dirbti daugiau ir kad reikės naujo pirkimo, mes žinojome jau 2021 metų rudens pradžioje“, – sakė M. Bartašė.

Anot jos, dabar tarnybos išlaidos bokšto statyboms gali padidėti net kelis kartus.

„Per tą laiką labai išbrango kainos, įšaldė lėšas, galimybes pastatyti bokštą mažesnėmis išlaidomis. Kai nutraukėme sutartį, iš karto inicijuotas kitas pirkimas, tuo metu kainos jau buvo pradėjusius brangti, mūsų skaičiavimais, jau tada sąmata buvo tris kartus didesnė“, – teigė M. Bartašė.

Pernai rudenį Seime svarstant Vyriausybės 2023 metų valstybės biudžeto projektą, Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Uostadvario kaimo apžvalgos bokšto statybai prašė papildomų 1,5 mln. eurų.

Nuo bokšto turėtų matytis dalis Rusnės salos, Nemuno atšaka Atmata, Krokų lanka, Ventės ragas, Kuršių marių platybės ir Kuršių nerijos juosta su kopomis.

Pasak L. Kasčiūno, pasirašyti susitarimai realiai neveikia, nutraukus juos formaliai būtų pasakyta, kad Lietuva su Baltarusijos režimu neturi nieko bendro.

„Labai teisinga iniciatyva, ypač vertinant Baltarusijos oficialių struktūrų, ypač pasienio, tarnybų elgesį prie sienos, kai yra specialiai gadinama mūsų tvora, kai ir toliau yra organizuojami migrantų srautai. Susitarimai, kuriuos mes esame pasirašę, formaliai galioja, bet realiai neveikia, tai kam viso to reikia?“ – BNS pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Aš manau, kad reikia visa tai nutraukt ir pasakyt labai aiškiai, kad su šituo režimu mes neturime nieko bendro“, – per Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdį pateiktą ministerijos siūlymą komentavo Seimo komiteto vadovas.

Aš manau, kad reikia visa tai nutraukt ir pasakyt labai aiškiai, kad su šituo režimu mes neturime nieko bendro.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė per VGT posėdį pirmadienį pateikė pasiūlymą nutraukti Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse sudarytas dvišales tarptautines sutartis ir tarpžinybinius susitarimus su Baltarusija.

„Baltarusijos režimas nesiliauja naudoti migrantų kaip politinio spaudimo įrankio, o Baltarusijos pareigūnai savo aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos krizės organizavimo ir fizinio barjero gadinimo. Kadangi Baltarusija pažeidžia tarptautinės teisės principus ir nesilaiko dvišalių susitarimų, jie netenka prasmės ir siūlome juos nutraukti“, – pranešime sakė ministrė.

Pasak jos, atsižvelgus į tai, kad regione geopolitinių grėsmių nemažėja, o Baltarusija, būdama Rusijos sąjungininke, pasienyje ir toliau vykdo organizuotą hibridinę agresiją prieš Lietuvą, dvišaliai tarptautiniai susitarimai su Baltarusija nebetenka prasmės.

Anot vidaus reikalų ministrės, Baltarusijos režimo daromas hibridinis spaudimas valstybės sienos apsaugai nemažės, galima ir didesnių incidentų rizika pasienyje, taigi valstybės sienai saugoti bus ir toliau reikalinga Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų parama.

Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo pradžios su Baltarusija yra pasirašiusi susitarimų dėl bendradarbiavimo atitinkamose vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse, taip pat pasirašyti ir keli tarpžinybiniai susitarimai, kurių praktinis įgyvendinimas jau kurį laiką nevyksta.

Lietuva šiuo metu yra sustabdžiusi ir Europos Komisijos finansuojamų bendradarbiavimo per sieną programų su Baltarusija ir Rusija vykdymą.

„Baltarusijos režimas nesiliauja naudoti migrantų kaip politinio spaudimo įrankio, o Baltarusijos pareigūnai savo aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos krizės organizavimo ir fizinio barjero gadinimo. Kadangi Baltarusija pažeidžia tarptautinės teisės principus ir nesilaiko dvišalių susitarimų, jie netenka prasmės ir siūlome juos nutraukti“, – VRM pranešime sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Kadangi Baltarusija pažeidžia tarptautinės teisės principus ir nesilaiko dvišalių susitarimų, jie netenka prasmės ir siūlome juos nutraukti.

Pasak jos, atsižvelgus į tai, kad regione geopolitinių grėsmių nemažėja, o Baltarusija, būdama Rusijos sąjungininke, pasienyje ir toliau vykdo organizuotą hibridinę agresiją prieš Lietuvą, dvišaliai tarptautiniai susitarimai su Baltarusija nebetenka prasmės.

„Artimiausiu metu vyks Vidaus reikalų ministerijos konsultacijos su Užsienio reikalų ministerija. Kiekviena sutartis bus peržiūrima ir vertinamos nutraukimo galimybės“, – BNS sakė VRM atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Ministrė pirmadienį taip pat teigė, kad Baltarusijos režimo daromas hibridinis spaudimas valstybės sienos apsaugai nemažės, galima ir didesnių incidentų rizika pasienyje, todėl valstybės sienai saugoti bus ir toliau reikalinga Lietuvos kariuomenės bei kitų valstybės institucijų parama.

VRM duomenimis, Lietuva nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios su Baltarusija yra pasirašiusi dvišalių susitarimų dėl bendradarbiavimo atitinkamose Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityse, taip pat pasirašyti keli tarpžinybiniai susitarimai, kurių praktinis įgyvendinimas jau kurį laiką nevyksta.

Lietuva anksčiau sustabdžiusi Europos Komisijos finansuojamų bendradarbiavimo per sieną programų su Baltarusija ir Rusija vykdymą.

Kaip BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas, šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, kol byla dėl sutarčių stabdymo nebus išspręsta iš esmė.

„Teismas nutarė, kad atsakovas, t. y. profesinė sąjunga, nesiimtų galimai neteisėto streiko požymių turinčių veiksmų, bet neribojo pačios profesinės sąjungos veiklos. Tai reikėtų suprasti taip, kad profesinė sąjunga gali teikti konsultacijas, atlikti kitus veiksmus, bet kad nestabdytų tų sutarčių“, – BNS sakė A. Žukauskas.

Anot jo, bendrovės darbuotojams taip pat rekomenduota kol kas susilaikyti nuo darbo sutarčių stabdymo.

Nepavykstant išspręsti ginčų taikiai, VVT profesinė sąjunga prieš dvi savaites perdavė įmonės administracijai apie 760-ies darbuotojų prašymus stabdyti jų sutartis, tarp šių darbuotojų – apie 600 vairuotojų. Bendrovė darbuotojų sutarčių stabdymą apskundė teismui.

Anot A. Žukausko, teismas priėmė šį ieškinį, bylą žadama atversti birželio 7-ąją. VVT siekia uždrausti profesinei sąjungai „pradėti realizuoti darbo sutarčių vykdymo stabdymą pagal įspėjimus“ ir pripažinti šį stabdymą neteisėtu, kadangi tai būtų de facto streikas.

Taip pat reikalaujama priteisti 92 tūkst. 688 eurų žalą už kiekvieną streiko dieną, jei ieškinio nagrinėjimo metu sutartys vis dėlto būtų stabdomos.

Profesinė sąjunga tikina, kad VVT nevykdo 2018 metų kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, bendrovė savo ruožtu teigia nuosekliai kelianti atlyginimus, gerinanti darbuotojų sąlygas, o profsąjungą kaltina nenoru ieškoti kompromisų.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas priėmė kitą sprendimą dėl ankstesnių VVT profesinės sąjungos ketinimų organizuoti streiką. Šis teismas leido profesinei sąjungai vykdyti streiką užtikrinant pusę paslaugų, įskaitant ir maršrutus, kurie apimtų gydymo įstaigas, tačiau akcijos organizuoti nėra galimybių dėl specialaus teisinio režimo valstybėje – nepaprastosios padėties.

Profesinė sąjunga tikisi, kad pasikeitus aplinkybėms, tokį streiką pavyks surengti rudenį.

VVT profesinės sąjungos ir šios Vilniaus savivaldybės įmonės vadovybės ginčas tęsiasi nuo 2021-ųjų rudens.

Pagrindiniai darbuotojų priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

VVT tikina, kad darbuotojų sąlygos gerinamos palaipsniui, didinamas darbo užmokestis, tačiau profesinė sąjunga nelinkusi eiti į kompromisus.