Išmanūs pagalbos teikimo įrenginiai sumontuoti ir prieinami oro uosto vietose, kuriose susirenka didžiausias kiekis žmonių. Šiuo metu Lietuvos oro uostų keleivių terminaluose yra 23 automatiniai defibriliatoriai.

Šie įtaisai garso ir vaizdo nurodymais padeda saugiai atlikti defibriliaciją, tai gali padaryti net specialių žinių neturintis žmogus.

Oro uostų teigimu, atidarius prietaisą, žmogus išgirsta garsinius ir mato tekstinius nurodymus, ką daryti ir koks turi būti tolimesnis gaivinimo veiksmas. Prie nelaimės ištikto žmogaus prijungus elektrodus, prietaisas pats išanalizuoja širdies veiklą, nurodo, ar reikalinga defibriliacija, o jei reikalinga, ją atlieka.

„Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė, todėl norime užtikrinti defibriliatorių išdėstymą, kad jie būtų lengvai ir greitai pasiekiami skirtingose keleivių terminalų vietose“, – teigė Lietuvos oro uostų keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Sutrikus širdies veiklai, sustojus širdžiai, defibriliatorius gali išgelbėti gyvybes. Ir taip nutikus – svarbi kiekviena sekundė.

Anot jos, Vilniaus oro uoste įdiegti papildomi septyni, Kauno oro uoste – keturi, Palangos oro uoste dar trys defibriliatoriai. Vienas jų taip pat sumontuotas ir Lietuvos oro uostų administracijos patalpose.

Nors specialių žinių naudojant naujuosius įrenginius turėti nėra būtina, Lietuvos oro uostų darbuotojai vis tiek gaus papildomą informaciją, mokymus apie defibriliatorių specifiką, naudojimą ir galimybes padėti keleiviams.

Lietuvos oro uostai vasario viduryje kartu su „Raudonojo kryžiaus“ instruktoriais taip pat planuoja vykdyti nuotolinius bei gyvai vyksiančius viešus automatizuotų defibriliatorių naudojimo mokymus keleiviams.

Iniciatyva „Mylėti padėti“ kvies atkreipti dėmesį į šalia esančius žmones, kai jiems reikia pagalbos dėl širdies problemų, o, svarbiausia – mokėti padėti iškart, naudojant būtent išorinius automatinius defibriliatorius.

Defibriliatorius yra skirtas atkurti širdies veiklą, kai ji netikėtai sustoja.

Sveikatos ekspertai primena, kad sustojus širdžiai, aplinkiniai privalo atlikti tris būtinus veiksmus: kuo greičiau iškviesti pagalbą, pradėti krūtinės ląstos paspaudimus (100–120 kartų per minutę dažniu), o jei yra galimybė, paspaudimus derinti su įpūtimais santykiu 30:2. Kol vyksta gaivinimas, į vietą reikėtų atsinešti automatinį išorinį defibriliatorių, jį įjungti ir vadovautis defibriliatoriaus komandomis tęsiant gaivinimą.

Vilniaus GMP stoties direktorius pažymėjo, kad būtina įrengti defibriliatorius vietose, kuriose per dieną apsilanko daugiau nei 500 žmonių.

Z. Skvarciany teigimu, kiekviename sostinės gyvenamajame rajone turėtų atsirasti defibriliatoriai, ir kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kur jis yra, bei tai, kaip šiuo įtaisu naudotis. Pasak Vilniaus GMP direktoriaus, tai stipriai prisidėtų gelbstint žmonių gyvybes.

Pasak Z. Skvarciany, dėl lėšų stokos kol kas sostinėje defibriliatorių yra labai mažai.

„Šiuo metu Vilniuje jų yra nedaug. Tik apie 20. Dauguma iš jų nėra sujungta ryšiu su greitąja pagalba ir reikia telefonu pranešti. Tuo tarpu pasaulyje yra taip, kad tik atsidarius defibriliatoriui greitoji pagalba iškart važiuoja į tą vietą. Tokią sistemą reikėtų įdiegti ir Lietuvoje“, - kalbėjo Z. Skvarciany.

Šiuo metu Vilniuje jų yra nedaug. Tik apie 20. Dauguma iš jų nėra sujungta ryšiu su greitąja pagalba ir reikia telefonu pranešti.

„Mes visada susiduriame su finansais. Tačiau pirmoje vietoje turėtų būti principas, kad pacientas yra svarbiausias“, - apibendrino Vilniaus GMP direktoriaus.

Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus vicemeras G. Paluckas sutinka, kad reikia plėsti mieste vietų skaičių, kuriose būtų įrengti defibriliatoriai. Anot jo, viešosiose įstaigose šie įrenginiai turėtų būti privalomi, o privačiam kapitalui priklausančiuose objektuose ir vietose defibriliatoriai turėtų atsirasti viešajam sektoriui rodant pavyzdį ir keliant verslininkų sąmoningumą.

„Mes pradedame nuo skatinimo, sąmoningumo kėlimo, nuo aiškinimo, kad tai yra reikalinga. Nes jeigu žmogui atsitiks nelaimė ir žmogus numirs, pavyzdžiui, kokiame prekybos centre, tai tikrai nesidžiaugs prekybos centro savininkai. Ir atvirkščiai, jeigu būtų išgelbėta gyvybė, būtų demonstruojama socialinė verslo atsakomybė. Tačiau jei matysime, kad tokio sąmoningumo neužtenka, o tokių nelaimių daugėja, tada reikės imtis įstatymo pataisų“, - svarstė G. Paluckas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Greitosios medicinos pagalbos stotis kartu su partneriais mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Skubioji medicina“ tarėsi, kaip veikti išvien, kad sunkių būklių pacientai kuo greičiau sulauktų pagalbos ir „auksinės valandos“ būtų išnaudotos kuo efektyviau.

Antakalnio poliklinikos prieigose greitosios medicinos pagalbos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skubios pagalbos specialistai mokė praeivius, kaip gaivinti sąmonės netekusį žmogų ir kaip elgtis ištikus klinikinei mirčiai.