„Kremlius vis dažniau kalba apie „tradicines rusų žemes“. Suomija buvo Rusijos dalis nuo 1809 iki 1917 metų. Baltijos šalys buvo okupuotos po Antrojo pasaulinio karo. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra gana didelė rusakalbių mažuma. Bent jau kai kurių iš jų lojalumas abejotinas. Tai irgi problema. Rusai niekada neužkariauja ir neokupuoja. Jie „maloniai grąžina“ ir „administruoja“, – interviu leidiniui „LIGA.net“ sakė švedų kariškis.

Anot jo, Suomija „daugiau ar mažiau“ yra pasirengusi Rusijos agresijai, nes ši šalis niekada nebuvo išformavusi savo kariuomenės ir ją neblogai aprūpina.

„Jie netgi šiek tiek surizikavo, dalį savo atsargų perduodami Ukrainai. Bet, kaip atrodo, jie jaučiasi visai komfortiškai. Baltijos šalys sako, jog jei Ukraina nugalės Rusiją, tai ji joms nebekels grėsmės. Todėl jos deda labai daug pastangų, kad paremtų Ukrainą“, – pabrėžė J. Paasikivis.

Papulkininkis pažymėjo, kad Švedija taip pat neabejotinai remia Ukrainą, tačiau jos pačios gynybinės galimybės yra kaip „karinis bonsas“.

„Gražus. Gerai atrodo. Gerai išsilaikęs. Bet labai mažas. Todėl mes turime didinti ginkluotę. Ar galime tai padaryti greičiau nei rusai? Kokių apimčių mums reikia? Apie tai turi būti diskutuojama Briuselyje po mūsų įstojimo į NATO“, – teigė kariškis.

J. Paasikivis pridūrė, jog jei Švedija nebus pasiruošusi po penkerių metų, bus per vėlu.

„Jei nebūsime pasirengę po penkerių metų, mes tikrai pavėluosime. Net jei nebūsime pasiruošę po trejų metų – mes pavėluosime. Mes negalime sėdėti sudėję rankas ir tikėtis, kad Rusijai prireiks laiko atsigauti. Būsime laikomi silpnais. Rusija ryšis smarkiai rizikuoti, jei laikys Vakarus silpnais“, – pabrėžė papulkininkis.

Anksčiau leidinys „The Telegraph“ rašė, kad NATO negalės greitai dislokuoti karių kilus karui su Rusija dėl biurokratinės gaišaties pasienyje ir logistikos problemų.